Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. nuteista:

pagal BK 215 str. 1 d. – areštu 50 parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir subendrinta bausmė L. J. paskirta areštas 70 parų.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2010 m. birželio 15 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė L. J. paskirta areštas 70 parų areštą ir 45 MGL dydžio (5850,00 litų) bauda. L. J. įpareigota baudą sumokėti per 18 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. nuteista už tai, kad 2010 m. liepos 28 d. laikotarpiu nuo 8 val. iki 12 val., tiksliau nenustatytu laiku, iš buto, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) ir priklausančio A. R., slapta pagrobė svetimą turtą, t. y. nukentėjusiajam A. R. priklausantį 300 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6151“, 300 litų vertės auksinį vestuvinį žiedą, 1000 litų grynųjų pinigų bei (duomenys neskelbtini) „Visa“ mokėjimo kortelę, išduotą A. R. vardu, taip nukentėjusiajam A. R. padarydama 1600 litų turtinę žalą.

Be to, L. J. nuteista už tai, kad 2010 m. liepos 28 d. laikotarpiu nuo 8 val. iki 12 val., tiksliau nenustatytu laiku, Šiauliuose, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir priklausančio A. R., paimdama (duomenys neskelbtini) „Visa“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. R. vardu, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, L. J. nuteista už tai, kad ji neteisėtai inicijavo ir atliko keletą finansinių operacijų viena svetima elektronine mokėjimo priemone – (duomenys neskelbtini) „Visa“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota A. R. vardu, t. y. 2010 m. liepos 28 d., per kelis kartus – 10.41 val., 11.11 val., 11.36 val., 11.37 val. ir 12.04 val. – prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), A. R. vardu pateikė (duomenys neskelbtini) „Visa“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. R. vardu, ir taip per kelis kartus įsigijo prekių už bendrą 239,04 Lt sumą.

Anot apeliantės, nukentėjusiojo parodymai dėl grynųjų pinigų turėjimo taip pat prieštaringi. Nukentėjusysis apklausiamas 2010 m. rugsėjo 16 d. nurodė, kad 1000 Lt nuo savo sąskaitos jis nuėmė kelionei su sūnumi į Palangą, nors iš byloje esančių banko išrašų matyti, kad tokia pinigų suma nebuvo išimta. Atkreipia dėmesį, kad kitoje apklausoje nukentėjusysis jau teigė, kad 1000 Lt jis susitaupė iš algos, atsidėdamas tam tikrą pinigų sumą.

Nuteistosios L. J. teigimu, ji nukentėjusiojo banko mokėjimo kortelės ir auksinio vestuvinio žiedo taip pat nepaėmė. Nurodo, kad ji prašė iškviesti į teisiamąjį posėdį nukentėjusiojo motiną, kuri jai buvo sakiusi, kad auksinio vestuvinio žiedo nukentėjusysis jau seniai nebeturi. Apeliantės manymu, iš pateiktų argumentų akivaizdu, jog nukentėjusysis nori ją apkalbėti, o taip elgiasi dėl to, kad ji nesutiko su juo gyventi.

Tuo atveju, jeigu teismas įvertintų, kad jos skundas yra nepagrįstas, prašo atsižvelgti į tai, kad ji viena augina du nepilnamečius vaikus – A. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir paskirti jai bausmę, nesusijusią su areštu ar laisvės atėmimu.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistosios nusikalstamus veiksmus ir jai teisingai paskyrė bausmę.

Dėl L. J. kaltės padarius jai inkriminuotus nusikaltimus

Spręsdamas L. J. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo A. R., liudytojo A. S. parodymais, iš dalies – pačios kaltinamosios L. J. parodymais, kitais ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, motyvuotai, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d. nuostatos, įvertino įrodymų visumą.

Iš nukentėjusiojo A. R. parodymų matyti, kad jis nuo pat pirmosios apklausos nuosekliai nurodė esmines įvykio aplinkybes. Apklausiamas liudytoju po pastebėtos nusikalstamos veikos padarymo praėjus vos kelioms valandoms, t. y. 2010 m. liepos 28 d. 14 val., A. R. nurodė, kad jis 2010 m. liepos 24 d. apie 20 val. prie (duomenys neskelbtini) susipažino su moterimi, kuri prisistatė L. J., ją pasikvietė į savo namus, kur kartu su pastarąja savaitgalį gėrė alkoholinius gėrimus. Kadangi jis dirbo naktinėje pamainoje, todėl išeidavo į darbą, o L. J. palikdavo savo namuose. 2010 m. liepos 28 d. jis į namus grįžo 6.40 val., L. apie 8 val. nuėjo į parduotuvę ir nupirko alaus. Išgėręs alaus jis užmigo, o pabudęs apie12 val., L. J. bute neberado, pastebėjo, kad sekcijoje nebėra mobiliojo ryšio telefono „Nokia“, taip pat nebebuvo šalia padėto auksinio vestuvinio žiedo, 1000 litų – 10 kupiūrų po 100 Lt, pasigedo ir (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelės. Nurodė manantis, kad vagystę įvykdė L. J., nes kitų asmenų pas jį nebuvo (8-9 b. l.). 2010 m. rugpjūčio 30 d. papildomos apklausos metu A. R. analogiškai nurodė 2010 m. liepos 24 d. apie 20 val. prie PC (duomenys neskelbtini) susipažinęs su moterimi, kuri jam prisistatė vardu L., su ja nuėjęs į kavinę, o po to pakvietęs į savo namus adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. L. pas jį namuose išbuvo iki 2010 m. liepos 28 d. Minėtą dieną jis grįžo į namus apie 6.40 val., apie 8 val. L. iš parduotuvės parnešė alaus, kurio išgėręs jis užmigo. Pabudęs apie 12 val., jis L. savo bute neberado ir pasigedo daiktų, kuriuos išvardijo savo protokole – pareiškime. Nurodė, kad jo mobiliojo ryšio telefono IMEI numeris yra (duomenys neskelbtini) (23 b. l.). Papildomai apklausiamas 2010 m. rugsėjo 13 d., nukentėjusysis A. R. parodė, kad po to, kai jis 2010 m. liepos 28 d. pasigedo jam priklausančios (duomenys neskelbtini) kreditinės mokėjimo kortelės, vėliau sužinojo, jog pasinaudojus šia kortele iš jo sąskaitos buvo pavogta 239 Lt, t. y. mokėjimo kortele parduotuvėse buvo atsiskaitoma už prekes (28 b. l.). Apklausos, atliktos 2010 m. rugsėjo 16 d., metu A. R. papildomai nurodė, kad tuomet, kai pas jį buvo L., kaip sužinojo, pavarde J., į jo butą jokie kaimynai nėjo ir su juo bei L. negėrė. Dar kartą paaiškino, kad trečiadienį pabudęs apie 12 val. jis savo bute L. neberado, jo piniginėje nebebuvo „Danske bankas“ mokėjimo kortelės, o sekcijoje buvusiame moliniame inde jis neberado vestuvinio žiedo, 1000 litų bei sekcijoje buvusio mobiliojo ryšio telefono „Nokia“. Vagyste jis iš karto įtarė L., nes kitų žmonių jo bute nebuvo (30-31 b. l.). Papildomai apklausiamas 2011 m. sausio 20 d. nukentėjusysis A. R. patvirtino namuose turėjęs 1000 Lt, šiuos pinigus sutaupęs atostogoms su sūnumi. Paaiškino neturintis jokio tikslo šmeižti L. J. ir ją kaltinti nebūtų daiktų vagyste. Taip pat nurodė, kad liepos 26-29 dienomis jis jokiuose prekybos centruose nesilankė, buvo nuo savo sąskaitos nusiėmęs 40 Lt. L. J. jokių savo daiktų, tarp jų ir mobiliojo ryšio telefono jis nedavė, nedovanojo ir neskolino (41-42 b. l.). Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis A. R. patvirtino akistatos su L. J. metu (92 b. l.). Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusysis A. R. nurodė ir teisiamajame posėdyje, patvirtindamas, kad 2010 m. liepos mėnesį L. J. jo namuose gyveno keletą dienų, vieną dieną atsikėlęs apie 12 val., jis pamatė, kad jo bute L. J. nebėra, taip pat pamatė, kad sekcijoje buvusiame moliniame inde nebėra ten buvusių 1000 litų ir auksinio žiedo, taip pat neberado mobiliojo ryšio telefono, piniginėje nebebuvo (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelės. Atsakydamas į teisėjos klausimus paaiškino, kad 1000 litų buvo sutaupęs nuo atlyginimo, kiekvieną mėnesį atidėdamas dalį pinigų, pinigus taupė vaikui. Dar kartą patvirtino, kad pinigai buvo padėti moliniame inde, juos paskutinį kartą matė bute dar būnant L. J., po pinigais dar buvo padėtas auksinis žiedas ir banko kortelių PIN kodai. Banko kortelę jis matė vakare prieš vagystę, nes važiuodamas į darbą nuo kortelės nusiėmė 40 litų grynais pinigais. Jam su L. būnant pas jį bute ir vartojant alkoholį jokie svetimi žmonės pas jį į butą nebuvo atėję. Nurodė neatsimenantis, kada buvo prekybos centre (duomenys neskelbtini). Jis gyvena pietiniame miesto rajone, su L. J. keletą kartų ėjo į prekybos centrą (155-156 b. l.).

Taigi, iš visų nukentėjusiojo A. R. parodymų matyti, kad jie yra nuoseklūs, visų apklausų metu nukentėjusysis nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes ir aiškino neabejojantis, kad jam priklausančius daiktus, pinigus bei banko mokėjimo kortelę pavogė L. J.. Tai, kad savo protokole – pareiškime ir vienos apklausos metu A. R. nurodė, kad jo mobiliojo ryšio telefonas buvo naujas (3, 30-31 b. l.), nėra pagrindas pastarojo parodymus vertinti kaip prieštaringus. Kitų apklausų metu nukentėjusysis A. R. paaiškino, kad mobiliojo ryšio telefonas buvo dėvėtas, o nurodydamas, kad šio telefono vertė yra 300 Lt, nurodė, jog tai likutinė telefono vertė, nes toks pat naujas mobiliojo ryšio telefonas kainuoja 500 Lt. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusysis pripažino atgavęs jam priklausantį telefoną ir savo ieškinį 300 Lt sumažino (34 b. l.). Tai, kad apklausiamas 2010 m. rugsėjo 16 d. A. R. parodė, jog 1000 Lt jis buvo „nuėmęs“, o 2011 m. sausio 20 d. apklausoje ir teisiamajame posėdyje teigė, kad pinigus buvo susitaupęs, juos sutaupė atidėdamas nuo atlyginimo (40-41, 155-156 b. l.), taip pat nėra pagrindas teigti, kad nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi ir netikėti tuo, kad savo namuose A. R. turėjo 1000 Lt. Kaip jau minėta, aplinkybę, kad jis namuose turėjo 1000 Lt, taip pat ir auksinį vestuvinį žiedą, ir kad šiuos pinigus bei žiedą laikė sekcijoje buvusiame moliniame inde, nukentėjusysis nurodė ne vienos apklausos metu, taip pat patvirtino ir teisme. Abejoti nukentėjusiojo parodymų teisingumu kolegija neturi pagrindo ir dėl to, kad šiuos parodymus patvirtina kiti teisiamajame posėdyje ištirti ir teismo nuosprendyje aptarti bei įvertinti įrodymai.

Kad 2010 m. liepos 28 d. apie 12 val. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, jis neberado mobiliojo ryšio telefono „Nokia“, auksinio vestuvinio žiedo, 1000 Lt ir banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelės, bei kad vagyste įtaria L. J., A. R. nurodė 2010 m. liepos 28 d. protokole – pareiškime (3 b. l.)

Asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką metu A. R. atpažino L. J. kaip jį apvogusią moterį (25-27 b. l.).

Byloje esantis (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitos išrašas patvirtina nukentėjusiojo A. R. parodymus, kad jis 2010 m. liepos 27 d. nuo savo sąskaitos nusiėmė 40 Lt, taip pat liudija, kad 2010 m. liepos 28 d. keletą kartų (duomenys neskelbtini) „Visa“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota A. R. vardu, buvo pasinaudota prekybos centre (duomenys neskelbtini) (44-51 b. l.).

Aplinkybę, kad 2010 m. liepos 28 d. kelis kartus – 10.41 val., 11.11 val., 11.36 val., 11.37 val. ir 12.04 val. – prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), buvo pateikta (duomenys neskelbtini) „Visa“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota A. R. vardu, ir taip per kelis kartus įsigyta prekių už bendrą 239,04 Lt sumą, patvirtina ir (duomenys neskelbtini) pateiktas sąskaitos išrašas bei prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pateikti atsiskaitymo kvitai (74, 78 b. l.).

Liudytojas A. S. teisiamajame posėdyje parodė 2010 m. vasarą namo laiptinėje matęs A. R. kartu su „ta“ moterimi (kaltinamąja L. J.), po to, po keleto dienų, juos matęs kartu einančius gatve prie prekybos centro (duomenys neskelbtini). Vėliau iš A. B. sužinojo, kad A. apvogė. Jis pats pas A. R. nėra buvęs (156 b. l.).

Pati nuteistoji L. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2010 m. liepos mėnesį keletą dienų ji gyveno pas A. R. pastarojo bute adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Parodė, kad vieną dieną, kai A. R. grįžęs iš darbo ir išgėręs alaus užmigo, ji paėmusi 7 litus ir mobiliojo ryšio telefoną, išvažiavo namo. Autobuse sutikusi savo draugę, pastarajai pasiūlė išgerti alaus, jo nusipirko prekybos centre (duomenys neskelbtini). Einant per kiemus pas I., sutiko G. K. ir jam pardavė A. R. mobiliojo ryšio telefoną (155 b. l.).

Daiktų pateikimo protokolas liudija, kad G. K. savo iniciatyva pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6151“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (69 b. l.). Kad telefonas, kurio IMEI numeris yra (duomenys neskelbtini), priklauso A. R., patvirtina GSM abonentų prašymo Nr. (duomenys neskelbtini), kopija (36 b. l.). Iš nutarimo dėl daiktų grąžinimo ir pakvitavimo matyti, kad mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6151“ A. R. grąžintas (38, 39 b. l.).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegijai nekyla abejonių dėl L. J. kaltės pagrobus A. R. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6151“, auksinį vestuvinį žiedą, 1000 Lt grynųjų pinigų, taip pat neteisėtai įgijus svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti ir neteisėtai inicijavus bei atlikus keletą finansinių operacijų svetima elektronine mokėjimo priemone – (duomenys neskelbtini) „Visa“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota A. R. vardu.

Skunde nuteistoji L. J. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagrobto A. R. telefono vertė galėjo būti apie 100 Lt, o ne 300 Lt, kaip teigė nukentėjusysis, todėl jos veiką neteisingai kvalifikavo pagal BK 178 str. 1 d. Taip pat nurodė mananti, kad jos veika vagystės epizode turėtų būti perkvalifikuota į administracinį pažeidimą.

Atsakydama į minėtus apeliantės skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 178 str. 1 d. atsako asmuo, pagrobęs svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu daiktu. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. BK 178 straipsnyje numatyta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal turto vertę, remiantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu. Šiuo atveju byloje įrodyta, kad L. J. 2010 m. liepos 28 d. pagrobdama svetimą turtą – 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6151“, 300 Lt vertės auksinį vestuvinį žiedą ir 1000 Lt grynųjų pinigų (o ne vien mobiliojo ryšio telefoną), savo neteisėtais veiksmais padarė A. R. 1600 Lt žalą. Nuteistosios L. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 1 d. ir negali būti perkvalifikuota į administracinį pažeidimą, nes netgi ir tuo atveju, jei A. R. telefono vertė būtų apie 100 Lt, L. J. pagrobto svetimo turto bendra vertė žymiai viršytų 1 MGL, t. y. 130 Lt.

Apeliantės skundo argumentą, kad nukentėjusysis ją apkalbėjo, kolegija vertina kaip deklaratyvų, nes jo nepatvirtina jokie bylos duomenys. Be to, kaip jau minėta, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. R. nurodė neturintis jokio tikslo šmeižti L. J. (41-42 b. l.).

Baudžiamosios bylos medžiagoje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų nuteistosios L. J. skundo argumentą, kad ji teisiamojo posėdžio metu prašė į posėdį kviesti nukentėjusiojo motiną, todėl minėtas skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Nuteistosios L. J. skundo teiginį, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti teisingu, nes, kaip jau konstatuota aukščiau, apylinkės teismas L. J. kalta pripažino ištyręs visus byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs kaip to reikalauja BPK 20 str. 5 d. nuostatos.

Dėl paskirtos bausmės

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos medžiaga liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. J. bausmę, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad L. J. padarė tris nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių, o du – apysunkių nusikaltimų kategorijoms, nusikalto būdama anksčiau teista, neišnykus teistumui (105, 109-110 b. l.), yra ne kartą bausta administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (114-119 b. l.), taip pat atsižvelgė į tai, kad L. J. nedirba (111 b. l.), charakterizuojama neigiamai (127 b. l.). Nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kolegijos nuomone, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus L. J. ne pačias griežčiausias BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. numatytas bausmes – laisvės atėmimą, o alternatyvias bausmes – areštą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas arešto bausmės dydžius L. J. nustatė nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo reikalavimų. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos teisingai. Kadangi L. J. nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteista skundžiamu nuosprendžiu, padarė neatlikusi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 15 d. nuosprendžiu jai paskirtos bausmės, teismas pagrįstai abiem minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 64 str. 1 d. ir 2 d.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad, nors ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus L. J. kalta už nusikalstamų veikų padarymą, pastarajai buvo taikomas jos teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, jai buvo paskirta švelnesnė negu areštas bausmė – bauda, tačiau tai nuteistajai teigiamo poveikio nepadarė, ji toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Apeliantės nurodytą aplinkybę, kad ji viena augina du nepilnamečius vaikus – A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini), patvirtinančių duomenų byloje nėra. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad L. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji gyvena kartu su mama ir visą tą laiką, kol ji girtavo, jos vaikus prižiūrėjo mama (155 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

atmesti nuteistosios L. J. apeliacinį skundą.