- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-27
- Bylos Nr.
- 1S-999-72/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, dalyvaujant asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos pobūdžio priemonė, T. D., uždarame teismo posėdyje išnagrinėjęs T. D. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-11-05 nutarties, kuria tenkintas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir T. D. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-12-31 nutartimi T. D. už visuomenei pavojingų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d., 253 str. 1 d., 253 str. d., 302 str. 1 d., padarymą taikyta priverčiamoji medicinos pobūdžio priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje gydymo įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-07-08 nutartimi priverčiamoji medicinos pobūdžio priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis T. D. buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. 2011-01-28 to paties teismo nutartimi sustiprinto stebėjimo sąlygos buvo pakeistos į bendro stebėjimo sąlygas, o 2011-07-07 nutartimi bendro stebėjimo sąlygos buvo pakeistos į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-03-15 nutartimi priverčiamoji medicinos pobūdžio priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
2012-10-22 Rokiškio rajono apylinkės teisme gautas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas, kuriuo prašoma T. D. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis tęsti.
Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-11-05 nutartimi tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir T. D. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas.
Šalies argumentai
Skundu T. D. prašo išleisti jį gydytis ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Nurodo, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė. Teismo nutartyje nurodyti vien melagingi duomenys. Gydytoja M. jį šmeižia ir viską meluoja. Nurodo, kad ambulatorinio režimo pažeisti nenorėjo. Jam paprasčiausiai gydytojai nepasakė, kiek laiko jis turės pas juos lankytis. Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje yra laikomi asmenys, įvykdę nusikaltimus, o jis jokio nusikaltimo nepadarė.
Teismo posėdyje asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos pobūdžio priemonė, T. D. prašė jo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2012-11-05 nutartimi pagrįstai T. D. pratęsė priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti T. D. skundą nėra pagrindo.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
Iš 2012-10-12 komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. 500 matyti, jog T. D. serga psichine liga – paranoidine šizofrenija. Gydomas nuo 2008-10-07, o pakeitus priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, į gydymo įstaigą atvyko 2012-06-03. Gydomas už tai, kad grasino nužudyti tyrėją, iššaudyti policijos pareigūnus. Namuose pas jį rastas savadarbis įtaisas ir 76 vnt. šovinių, juridinių asmenų Viešosios įstaigos Panevėžio miesto poliklinika ir Vilniaus arkivyskupijos Vilniaus šv. Mikalojaus Bažnyčios, fizinio asmens (duomenys neskelbtini) spaudai ir netikras fizinio asmens „gydytojo E. J.“ spaudas. Išvadoje nurodyta, kad per stebimą laikotarpį T. D. reikalavo sau išskirtinio dėmesio, rašė daug skundų į įvairias institucijas, daugiausia į prokuratūrą. Vertinant jo psichinę būseną žinoma, kad jis orientuotas teisingai, kontaktas geras, atsakymai duoto klausimo ribose, bendras nuotaikos fonas pažemintas. T. D. psichikoje laikosi santykio kliedėjimo idėjos kaimynų atžvilgiu, jis nesugeba paaiškinti, kodėl melagingai kviesdavo policiją dėl tariamo kaimynų triukšmo, kodėl grasino nužudyti moterį. T. D. reikalauja sau padidinto dėmesio, dėl smulkmenų prašo kviesti budintį gydytoją ar jį vežti į rajono ligoninę, kasdien apie savo sveikatos būklę informuoja motiną. Gydytojų psichiatrų komisija pateikė išvadą, kad T. D. psichikos būsena lieka be teigiamos dinamikos. Pokalbio metu T. D. emocijos neadekvačios, jis įsiteikiančiai šypsosi, fiksuotas ties mintimis grįžti į namus, nesuvokia situacijos ir priverstinio gydymo esmės. Į klausimus atsako ne į temą, pro šalį. T. D. mąstymas paralogiškas, mažo produktyvumo, jis priešiškai nusiteikęs medikų ir gydymo tęstinumo atžvilgiu, yra nekritiškas. Komisija rekomendavo T. D. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis tęsti. Teismo posėdyje, kuriame buvo priimta skundžiama nutartis, dalyvavusi ligoninės atstovė V. M. teikimą palaikė ir siūlė T. D. gydymą tęsti tomis pačiomis sąlygomis. Ligoninės atstovės teigimu, pacientą dar reikia gydyti, kad stabilizuotųsi jo būklė. Paciento elgesys skyriuje destruktyvus, daug skambina, turi nuolatinių reikalų. T. D. skundo argumentai dėl to, kad V. M. jį šmeižia ir viską meluoja, nepateikiant jokių tai patvirtinančių duomenų, vertintini kaip subjektyvūs samprotavimai ir atmetami. Be to, V. M. teisme duoti paaiškinimai visiškai atitinka gydytojų komisijos išvadą, kurios pagrįstumo T. D. neginčija ir kuria teismas neturi pagrindo abejoti. Taigi nėra pagrindo abejoti ir V. M. teismo posėdyje duotais paaiškinimais apie T. D. sveikatos būklę.
Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, o komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. BPK 405 str. 3 d. 1 p. nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą tik asmeniui, kurio sveikatos būklė nepasikeitė. Taigi įstatymas nenumato jokių kitų aplinkybių, o tik gydomo asmens sveikatos būklės nepasikeitimą kaip būtiną sąlygą tęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.
Teismui pateiktieji duomenys neleidžia daryti išvados nei apie T. D. psichinės sveikatos būklės pagerėjimą, nei apie jo socialinio pavojingumo sumažėjimą. Kaip tik iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad T. D. esminio psichinės sveikatos pagerėjimo nėra, jo psichikos būsena lieka be teigiamos dinamikos, kas nereiškia pasveikimo, o kritikos stoka susirgimo ir padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų atžvilgiu rodo, kad T. D. socialinis pavojingumas dar išlikęs. Būtent tai sąlygojo gydytojų komisijos rekomendaciją tęsti jo stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad T. D. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į ambulatorinį stebėjimą. Gydytojų komisijos išvadoje nurodyta, kad išsirašęs iš ligoninės T. D. keletą mėnesių reguliariai lankydavosi Psichikos sveikatos centre, tačiau vaistų nevartojo. Greitai po to pacientas naktį kviesdavosi policijos pareigūnus, nurodydamas, kad kaimynų butuose per naktis keliamas triukšmas, dėl ko kaimynai skundėsi pacientu dėl jo melagingų pranešimų. Po to pacientas į savo butą keletą kartų neįsileido policijos pareigūnų ir socialinių darbuotojų. T. D. teigė, kad pavasarį 2 savaites buvo išvykęs į Vroslovo miestą (Lenkija), kur 14 dienų buvo paguldytas į psichiatrijos ligoninę. Kas ten su juo buvo, nepasakoja. Pastaruoju metu su motina buvo išvykęs į Palangą, kur pacientui pradėjo svaigti galva, jį sulaikė pro šalį važiuojantys policijos pareigūnai. Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų matyti, kad Kėdainių rajono apylinkės teisme paskirta nagrinėti dar viena baudžiamoji byla dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių taikymo T. D. dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pagal BK 145 str. 1 d. (grasinimas nužudyti), kuri padaryta 2011-12-12, t. y. tuo laikotarpiu, kai T. D. buvo taikoma priverčiamoji medicinos pobūdžio priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Taigi pirmiau aptartų aplinkybių visuma pagrindžia būtinumą T. D. toliau taikyti esamą priverčiamąją medicinos pobūdžio priemonę. Priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis kol kas nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti.
Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
T. D. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-11-05 nutartį.
Nutartis neskundžiama.