Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja, Egidija Puzinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2016 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 68-177 ir perdavė pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo. Mokestinių ginčų komisija minėtame sprendime nurodė, kad mokesčių administratorius neištyrė ir nepagrindė, kodėl nuo UAB „Upynalė“ pareiškėjui išmokėtų pajamų, GPM sumokėti privalo pareiškėjas, o ne šias pajamas išmokėjusi bendrovė, kurios prievolė tiesiogiai įtvirtinta teisės aktuose. Šiame sprendime Mokestinių ginčų komisija taip pat nurodė, kad mokesčių administratorius vadovavosi

UAB „Marleksa“ ataskaita dėl akcijų vertinimo ir jos pagrindu apskaičiavo pareiškėjo parduotų akcijų vertę, tačiau nustačius, kad UAB „Marleksa“ ataskaita neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, įpareigojo mokesčių administratorių iš naujo įvertinti pareiškėjo 18 vnt. UAB „Vicus“ parduotų akcijų vertę ir atitinkamai su tuo susijusias mokesčių sumas. Centrinis mokesčių administratorius, atsižvelgęs į Mokestinių ginčų komisijos pateiktą išaiškinimą, priėmė 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą

Nr. 68-337 (MGK 1 t. b. l. 42 – 45), kuriuo panaikino Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (4.65)FR0682-270 dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir įpareigojo atlikti pakartotinį patikrinimą.

Valstybinė mokesčių inspekcija atliko pakartotinį pareiškėjo gautų pajamų ir sumokėtų mokesčių patikrinimą ir surašė 2017 m. balandžio 27 d. patikrinimo aktą Nr. (21.60-32)FR0680-181 (MGK 1 t. b. l. 21 – 32), o 2017 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. (21.63-32)FR0682-219 (MGK 1 t. b. l. 13 – 19) jį patvirtino. Valstybinė mokesčių inspekcija 2017 m. balandžio 27 d. patikrinimo akte iš esmės nurodė, kad nesutinka su Mokestinių ginčų komisijos pavedimu iš naujo apskaičiuoti pareiškėjo 18 vnt. UAB „Vicus“ parduotų akcijų vertę ir atitinkamai su tuo susijusias mokesčių sumas ir priimtame patikrinimo akte vadovavosi būtent UAB „Marleksa“ ataskaita ir jos nustatyta akcijų verte (MGK 1 t. b. l. 25). Centrinis mokesčių administratorius skundžiamu sprendimu patvirtino patikrinimo aktą. Pažymėtina, kad Mokestinių ginčų komisija ginčijamu sprendimu (MGK 1 t. b. l. 83 -107) pripažino, jog UAB „Marleksa“ ataskaita neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, todėl pagrindo neatsižvelgti į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (toliau – ir AVNT) 2016 m. rugsėjo 2 d. išvadą Nr. T-39(16)-I (MGK 2 t. b. l. 183 – 185) ir laikyti UAB „Marleksa“ ataskaitą tinkama, nėra. Mokestinių ginčų komisija skundžiamu sprendimu nusprendė pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą ir perskaičiuoti pareiškėjo akcijų vertę eliminuojant UAB „Marleksa“ ataskaitoje nurodytą akcijų vertę. Mokestinių ginčų komisija pareiškėjui privalomą mokėti sumą nurodė remdamasi Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. liepos 31 d., t. y. jau po įvykusio posėdžio ir ginčo nagrinėjimo Mokestinių ginčų komisijoje, gautu elektroniniu laišku ir jame pateiktu apskaičiavimu (MGK 1 t. b. l. 75 – 77). Teismas pažymi, kad Mokestinių ginčų komisija 2017 m. rugpjūčio 2 d. surašė 2017 m. liepos 25 d. įvykusio posėdžio protokolą Nr. PP-224(7-143/2017) (MGK 1 t. b. l. 81), iš kurio matyti, kad po 2017 m. liepos 25 d. įvykusio posėdžio, 2017 m. liepos 27 d. įvyko sprendimo priėmimo pasitarimų kambaryje posėdis, kurio metu buvo nuspręsta pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą ir apskaičiuoti mokesčius eliminuojant UAB „Marleksa“ ataskaitoje nurodytą akcijų vertę, remiantis 2017 m. liepos 31 d. gautu elektroniniu laišku.

Įvertinus minėtas aplinkybes, Teismas konstatuoja, kad mokesčių administratorius tinkamai neįvykdė Mokestinių ginčų komisijos sprendimo ir neatsižvelgė į tai, kad UAB „Marleksa“ ataskaita neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, o Mokestinių ginčų komisija viršijo jai teisės aktais nustatytą kompetenciją, atliko mokesčių administratoriaus funkcijas, priėmė ginčijamą sprendimą pažeidus ginčo nagrinėjimo procesines nuostatas ir pareiškėjo teisę būti išklausytam.

Mokesčių administratoriaus funkciją perskaičiuoti parduotų akcijų vertę ir pagrįsti įregistruotos mokestinės prievolės dydį iš esmės atliko Mokestinių ginčų komisija, kuri skundžiamu sprendimu perskaičiavo pareiškėjo 18 vnt. UAB „Vicus“ parduotų akcijų vertę, remdamasi Valstybinės mokesčių inspekcijos raštu, kuris buvo pateiktas po bylos išnagrinėjimo posėdžio, nepranešus apie naujus paskaičiavimus pareiškėjui ir taip įregistravo naują mokestinę prievolę pareiškėjui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1119 patvirtintais Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų (toliau – ir Mokestinių ginčų komisijos nuostatai) 1 ir 6 punktais, Mokestinių ginčų komisija yra ikiteisminė mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus, nagrinėjanti institucija. Pagal minėtų nuostatų 28 punktą, posėdyje išnagrinėjus skundo esmę ir visus atvykusių šalių pateiktus paaiškinimus, komisijos pirmininkas skelbia skundo nagrinėjimo pabaigą. Remiantis 40 punktu, paskelbus skundo nagrinėjimo pabaigą yra sprendimo priėmimo stadija. Iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad 2017 m. liepos 25 d. vyko posėdis, kurio metu buvo nagrinėjamas pareiškėjo skundas iš esmės, o 2017 m. liepos 27 d. Mokestinių ginčų komisija susirinko pasitarimų kambaryje priimti sprendimą. 2017 m. liepos 31 d. Mokestinių ginčų komisija gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninį laišką su nauju akcijų vertės apskaičiavimu bei kitu mokestinės prievolės dydžio apskaičiavimu. Mokestinių ginčų komisijai pateiktas apskaičiavimas yra išdėstytas ant balto popieriaus lapo, kuris neturi jokių atsakovės rekvizitų, yra neoficialus ir nepasirašytas įgalioto institucijos atstovo, skaičiavimai yra neparemti jokiomis teisės aktų nuostatomis bei nenurodyta, kokiu objektyviu pagrindu remiantis tokie paskaičiavimai buvo atlikti, nėra aiškios aplinkybės, kokiu pagrindu šioje ginčo nagrinėjimo stadijoje Mokestinių ginčų komisijai buvo atsiųstas minėtas elektroninis laiškas, su šio elektroninio laiško turiniu nebuvo supažindintas pareiškėjas, jam nesuteikta galimybė pateikti papildomus paaiškinimus dėl akcijų vertės dydžio apskaičiavimo, kai tai turi tiesioginės įtakos mokestinės prievolės dydžiui.

Mokestinių ginčų komisija, įvertinusi visus šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus bei paskelbusi skundo nagrinėjimo pabaigą, neturėjo teisinio pagrindo priimti naujus duomenis, kurie iš esmės turėjo įtakos mokestinės prievolės dydžiui ir buvo susiję su nagrinėjamo ginčo objektu, t. y. akcijų vertės nustatymu ir neinformuoti kitos ginčo šalies, t. y. pareiškėjo apie naujai gautus duomenis, nesuteikiant ginčo šaliai teisės pateikti papildomus paaiškinimus. Teismas neturi teisinio pagrindo Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio laiško ir jo turinio laikyti objektyviu dokumentu, kurio pagrindu būtų galima nustatyti pareiškėjo 18 vnt. UAB „Vicus“ parduotų akcijų vertę ir mokėtinos mokestinės prievolės dydį.

Teismas pažymi, kad pagal Mokestinių ginčų komisijos nuostatų 7.2 papunktį, Mokestinių ginčų komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi teisę pasitelkti ekspertus ir kitus specialistus, turinčius atitinkamą pasirengimą ir galinčius pateikti išvadas ginčijamu klausimu. Atsižvelgus į minėtą nuostatą, darytina išvada, kad Mokestinių ginčų komisijai kilus neaiškumų dėl pareiškėjo parduotų akcijų vertės, ji turėjo teisės aktų nustatytą teisę pasitelkti specialistus ar ekspertus, kurie ginčo nagrinėjimo metu pateiktų išvadas ginčijamu klausimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teisė būti išklausytam yra vienas iš gero administravimo principų, kuris taip pat yra ir bendrasis Europos Sąjungos teisės principas. Nors Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis yra adresuotas Europos Sąjungos institucijoms, aiškindamas Europos Sąjungos teisę Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką teisės į gynybą paisymo principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas (žr., be kita ko, 2000 m. kovo 28 d. Sprendimo Krombach, C‑7/98, Rink. p. I‑1935, 42 punktą ir 2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Sopropé, C‑349/07, Rink. p. I‑10369, 36 punktą); konkrečiau kalbant apie teisę būti išklausytam per bet kokią procedūrą, kuri yra viena iš minėto pagrindinio principo sudedamųjų dalių (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 1983 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Nederlandsche Banden-Industrie-Michelin prieš Komisiją, 322/81, Rink. p. 3461, 7 punktą ir 1989 m. spalio 18 d. Sprendimo Orkem prieš Komisiją, 374/87, Rink. p. 3283, 32 punktą), pažymėtina, kad šiuo metu ji yra įtvirtinta ne tik Chartijos 47 ir 48 straipsniuose, pagal kuriuos užtikrinamas teisės į gynybą ir teisės į teisingą kiekvieno teismo procesą paisymas, bet ir jos 41 straipsnyje, pagal kurį užtikrinama teisė į gerą administravimą; teisė būti išklausytam bet kuriam asmeniui užtikrina galimybę vykstant administracinei procedūrai iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo tinkamai pareikšti savo nuomonę (žr., be kita ko, 2005 m. birželio 9 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C‑287/02, Rink. p. I‑5093, 37 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; minėto Sprendimo Sopropé 37 punktą; 2009 m. spalio 1 d. Sprendimo Foshan Shunde Yongjian Housewares & Hardware prieš Tarybą, C‑141/08 P, Rink. p. I‑9147, 83 punktą ir 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Prancūzija prieš People’s Mojahedin Organization of Iran, C‑27/09 P, Rink. p. I‑13427, 64 ir 65 punktus); minėta teisė taip pat reiškia, kad administracija, rūpestingai ir nešališkai išnagrinėjusi visą aptariamam atvejui reikšmingą informaciją ir nurodžiusi išsamius sprendimo motyvus, turi atidžiai susipažinti su suinteresuotojo asmens pateiktomis pastabomis (žr. 1991 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Technische Universität München, C‑269/90, Rink. p. I‑5469, 14 punktą ir minėto Sprendimo Sopropé 50 punktą), nes pareiga nurodyti pakankamai išsamius ir konkrečius sprendimo motyvus, kad suinteresuotasis asmuo galėtų suprasti, kodėl jo prašymas buvo atmestas, kildintina iš teisės į gynybą paisymo principo (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimą M prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Airiją, Attorney General (byla C-277/11, ECLI:EU:C:2012:744, 81-82, 87-88 punktai) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017).

Įvertinus faktines aplinkybes ir minėtą teismų praktiką, darytina išvada, kad Mokestinių ginčų komisija pažeidė skundo nagrinėjimo tvarką, pareiškėjo procesines teises ir pareiškėjo teisę būti išklausytam bei pateikti papildomus paaiškinimus dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio laiško turinio ir jame išdėstytų akcijų vertės paskaičiavimų bei mokėtinos mokestinės prievolės.

Mokestinių ginčų komisija ne tik pažeidė skundo nagrinėjimo tvarką, pareiškėjo procesines teises, bet mokesčių administratoriui pakartotinio patikrinimo metu neįvykdžius nustatyto pavedimo įvertinti akcijų vertę nesivadovaujant UAB „Marleksa“ ataskaita, pati atliko mokesčių administratoriaus funkcijas ir gavusi iš mokesčių administratoriaus pačios Valstybinės mokesčių inspekcijos parengtus paskaičiavimus, kurie nėra patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis ar institucijos įgalioto atstovo parašu, apie tai neinformavusi pareiškėjo, priėmė skundžiamą sprendimą.

Teismas pažymi, kad nustačius minėtas aplinkybes, laikytina, kad skundžiami sprendimai buvo priimti pažeidžiant teisės aktų nuostatas, o tai yra savarankiškas pagrindas naikinti ginčijamus sprendimus, todėl Teismas dėl kitų argumentų nepasisako. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis darytina išvada, kad Mokestinių ginčų komisija viršijo jai teisės aktų nustatytos kompetencijos ribas, pažeidė skundo nagrinėjimo tvarką, pareiškėjo procesines teises susipažinti su visa bylos medžiaga, kurios pagrindu priimamas sprendimas ir pareiškėjo teisę būti išklausytam, t. y. pateikti papildomus paaiškinimus dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio laiško ir jo turinio. Atsižvelgus į tai, Mokestinių ginčų komisijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimai naikintini, o Valstybinė mokesčių inspekcija įpareigotina atlikti pakartotinį patikrinimą, kurio metu būtų pakartotinai įvertinta pareiškėjo 18 vnt. UAB „Vicus“ parduotų akcijų vertė ir įregistruotina mokestinė prievolė, remiantis objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 2 p. ir 132 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo J. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. S-193(7-143/2017).

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. (21.63-32)FR0682-219 dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir įpareigoti atlikti pakartotinį patikrinimą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.