- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-07
- Bylos Nr.
- 1S-571-926/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-03063-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Judita Sungailaitė
- Nuteistasis
- R. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. P. (R. P., toliau – R. P.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. spalio 5 d. nutarties, kuria Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo Nr. 93-308 buvo patenkintas, Komisijos 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas Nr. 93-308 pakeistas, nutariant netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo R. P. atžvilgiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, buvo subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, skiriant jam galutinę 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
2. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nuosprendžiu buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendis ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, R. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, skiriant jam galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 3 MGL dydžio baudą. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2021 m. birželio 12 d., pabaiga – 2024 m. birželio 23 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 93-308, nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistojo R. P. atžvilgiu. Komisija sprendė, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nustatytos tvarkos nėra pažeidęs, buvo vieną kartą paskatintas, pataisos namuose dirba ir mokosi, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas.
4. Tačiau, nesutikdamas su priimtu nutarimu, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras A. B. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2022 m. spalio 5 d. nutartimi prokuroro skundą patenkino, pakeisdamas Komisijos 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą Nr. 93-308 ir netaikydamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo R. P. atžvilgiu. Apylinkės teismas sprendė, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistasis R. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartį, paliekant galioti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą Nr. 93-308, taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Nuteistojo teigimu, jis neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į prokuroro skundą pirmosios instancijos teismui, apie tokią galimybę jis nebuvo informuotas, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 3 dalį. Be to, pasak R. P., laisvės atėmimo bausmę šiuo metu jis atlieka lengvojoje grupėje, ką pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai ignoravo, tenkindamas prokuroro skundą ir įvardindamas vien tik neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, ypatingą dėmesį skirdamas jo praeityje pasireiškusiam elgesiui. Netaikydamas jo atžvilgiu lygtinio paleidimo apylinkės teismas, be kita ko, ignoravo visuotinai pripažįstamą nuomonę, jog laisvės atėmimo bausmė nėra tinkamiausia priemonė nuteisto asmens resocializacijai ir jo tolesnei elgesio korekcijai.
5.2. Skunde pabrėžiama, kad R. P. turi aiškius ir konkrečius tikslus, kurių sieks laisvėje – dirbs, puoselės savo ryšius su šeima ir artimaisiais, laikysis visų jam paskirtų lygtinio paleidimo reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. P. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo R. P. atžvilgiu. Apylinkės teismas teisingai aiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo procesinis sprendimas.
8. Nuteistasis R. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl teigti, kad ji yra per maža, nėra pagrindo. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos įstaigoje mokėsi, šiuo metu dirba, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais. Be to, pataisos įstaigoje nuteistasis už gerą elgesį buvo vieną kartą paskatintas, drausmine tvarka baustas nebuvo, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik šių duomenų, priešingai nei mano R. P., lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.
9. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas R. P. nėra pirmasis. Problemų su teisėsauga asmuo turėjo jau nuo 16 metų, tačiau išlaikyti tinkamo savo elgesio ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo ir toliau nuolat, sistemingai pažeidinėjo įstatymus. Praeityje, siekiant koreguoti jo elgesį teigiama linkme, jo atžvilgiu buvo taikomos švelnesnio pobūdžio bausmės bei kitos jo teisinę padėtį švelninančios priemonės – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai jokios teigiamos įtakos tinkamai nuteistojo elgesio korekcijai neturėjo, jo nusikalstamas elgesys nebuvo pažabotas. Svarbu ir tai, kad net ir atidėjus asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nuteistasis teismo jam parodyto pasitikėjimo vėlgi nepateisino. Negalėdamas išvykti iš Lietuvos, jis išvyko į Jungtinę Karalystę, be kita ko, tikėdamasis išvengti bausmės, dėl ko, buvo paieškomas ir sulaikytas Jungtinėje Karalystėje. Šių aplinkybių visuma rodo, kad vertinamu atveju nuteistasis nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas atskleidžia didesnį asmens pavojingumą visuomenei ir aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo taikymui, reikalauja vertinti itin atidžiai. Juo labiau, kad asmuo iki šiol kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio, savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta tik formaliai, yra linkęs ją minimalizuoti, siekdamas atrasti savo elgesį pateisinančių aplinkybių.
10. Nors sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš esmės vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu bei jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau tai nereiškia, jog nereikia vertinti aplinkybių, susijusių su asmens nusikalstamu elgesiu praeityje. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikalstamas veikas bei ankstesni nuteistojo teistumai. Be to, būtina įvertinti ir BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, kuris pasireiškia visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
11. Iš aptarto seka, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Būtina atsižvelgti ir į nuteistojo praeitį, vertinant, ar praeityje jo buvęs elgesys jau yra pakitęs tiek, kad būtų galima pagrįstai konstatuoti, jog toliau nuteistasis gali būti koreguojamas laisvėje. Ir vis tik, nagrinėjamu atveju duomenų, kuriais remiantis galima būtų pagrįstai spręsti, jog tolesnė R. P. korekcija jau yra galima jam būnant laisvėje, kaip tai teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nepakanka. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar prilyginama vidutinei, o jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galinčių paskatinti dinaminių veiksnių skaičius – 20, vis dar kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pasiruošimo laisvėje savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
12. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis pažymėtina ir tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvų ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, sprendžiama, kokios probleminės sritys turi būti koreguojamos. Šiuo atveju, įvertinus nuteistojo padarytą smurtinį nusikaltimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį būtent į R. P. požiūrį į smurtinius veiksmus, gebėjimą spręsti konfliktines situacijas, jo asmenines savybes bei emocinę gerovę. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų visumos, nuteistojo dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, susijusiose būtent su smurtinio pobūdžio veiksmų valdymu, yra vangus. Be to, net ir šiuo metu nuteistasis neišskiria koreguotinų savo asmens savybių, jo savivaizdis neatitinka realios situacijos, o požiūris į patį save ne visuomet remiasi socialiai priimtinomis vertybėmis. Nuteistajam vis dar trūksta moralinės brandos, gilesnių savianalizės įgūdžių, jo vertybinė sistema vis dar nepakankamai susiformavusi, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog R. P. mąstymas vis dar nėra pakitęs tiek, kad tolesnės jo elgesio korekcijos galima būtų siekti neizoliavus jo nuo visuomenės. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis yra nesunkiai išprovokuojamas, greitai supyksta ir praranda savitvardą. Praradęs savitvardą, asmuo kartais panaudoja ir fizinį smurtą, ką Socialinio tyrimo išvadą rengusiems pareigūnams pripažino ir pats nuteistasis. Be to, jam trūksta empatijos jausmo, gebėjimo suvokti kito asmens poziciją bei priimti kitų asmenų jausmus, jo mąstymui vis dar būdingas konkretumas, nelankstumas, E. P. vis dar pernelyg pasitiki savo sėkmės tikimybe. Neabejotina, kad šios nuteistojo mąstymo problemos gali paskatinti jo nusikalstamą elgesį ateityje, jų sprendimas pataisos įstaigoje yra galimas ir R. P., siekiančiam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vis dar būtinas jam ir toliau atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.
13. Netenkinant nuteistojo skundo atsižvelgtina ir į tai, kad dažniausiai nusikalstamas veikas asmuo vykdydavo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl šios probleminės srities korekcijai pataisos įstaigoje turėtų būti skiriamas išskirtinis dėmesys. Ir nors pataisos įstaigoje R. P. lankė „Priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų prevencinę grupę“ ir išreiškia motyvacija nutraukti nesaikingą alkoholio vartojimą, tačiau, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jis vis dar nemano turtintis problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, dėl ko, būdamas laisvėje niekuomet nesikreipė į specialistus ir nebandė šios problemos išspręsti, kas neabejotinai paskatino nuteistąjį nusikalsti. Tvirtinti, jog toks nuteistojo požiūris į alkoholio vartojimą jau yra pakitęs, nėra pagrindo. Juo labiau, jog, kaip minėta, net ir šiuo metu R. P. išskirti savo koreguotinų savybių negeba.
14. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių ir dėl nuteistojo finansinio stabilumo šiam išėjus į laisvę. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, R. P. nėra linkęs taupyti bei neturi didesnių santaupų, yra linkęs skolintis tam, kad turėtų pinigų įsigyti alkoholiui, cigaretėms ir pan. Pasak nuteistojo, antstoliams jis yra skolingas apie 2500 eurų už neapmokėtas pinigines baudas, tačiau jokių pastangų šių finansinių įsipareigojimų vykdymui jis nededa. Praeityje R. P. buvo ne kartą teistas už finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą ir pats pripažįsta, kad šių nusikaltimų motyvas buvo siekis greitu ir lengvu būdu pasipelnyti. Vertinant nuteistojo pastangas koreguoti šią probleminę sritį, paminėtina tai, kad pataisos įstaigoje jis dirba, tačiau darbo pobūdžiui buvo išrankus, sutiko dirbti tik prie medienos, nurodydamas, kad „valgykloje nedirbčiau“. Toks nuteistojo požiūris neabejotinai kelia pagrįstų abejonių dėl jo darbinės motyvacijos. Neabejotina, kad asmeniui, neturinčiam pagrindinio išsilavinimo, turinčiam sunkumų su skaitymu ir rašymu, neturinčiam iš esmės jokios stabilesnės oficialios darbinės patirties, toks mąstymas būnant laisvėje gali sukelti sunkumų įsidarbinant, o tai neabejotinai gali paskatinti R. P. nusikalsti pakartotinai.
15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. P. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. P. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
16. Pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį teisėjų kolegijai nesudaro ir nuteistojo skundo teiginiai, kad jis neturėjo galimybės apylinkės teismui pateikti atsiliepimo, dėl ko buvo pažeista BPK 360 straipsnio 3 dalis. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, 2022 m. rugsėjo 7 d. Kauno apylinkės teismas informavo nuteistąjį ir kitus proceso dalyvius apie 2022 m. spalio 5 d. įvyksiantį teismo posėdį, kuriame bus nagrinėjamas prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tame pačiame lydraštyje buvo išaiškinta ir nuteistojo teisė pateikti atsiliepimą. Nors iš nuteistojo skundo galima būtų suprasti, jog šio pranešimo jis negavo, tačiau būtent su šiuo lydraščiu nuteistajam buvo siunčiama ir prokuroro skundo kopija, kurią, sprendžiant iš nuteistojo skundo, jis gavo. Esant šiems duomenims, neabejotina, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. pranešimą R. P. gavo, jam buvo suteikta teisė pateikti atsiliepimą, tačiau ja jis nepasinaudojo. Tvirtinti, kad tokiu būdu buvo pažeista BPK 360 straipsnio 3 dalis, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo R. P. (R. P.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 5 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.