- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-12
- Bylos Nr.
- 2-45-225/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01489-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Burbienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- T. M.
- Advokatai
- Vladimiras Tiurinas
išvadą duodančio Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. B.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui T. M. dėl santuokos nutraukimo ir atsakovo T. M. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, tėvystės nuginčijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškinyje prašo nutraukti jos ir atsakovo 2012-12-01 sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečio sūnaus J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja, iš atsakovo priteisti sūnaus išlaikymui po 1127 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-07-06 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę, iš atsakovo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog po santuokos sudarymo su atsakovu faktiškai šeimoje negyveno, atsakovas po santuokos įregistravimo grįžo gyventi ir dirbti į Airiją, o ji Lietuvoje turėjo darbą, laukėsi kūdikio, todėl nebuvo galimybių persikraustyti gyventi į kitą šalį. Po sūnaus gimimo atsakovas nereiškė noro su vaiku bendrauti ar juo rūpintis, kurti bendrą gyvenimą. Gyvendami kartu jokio turto neįgijo, automobilis Opel Meriva, v/n (duomenys neskelbtini) įgytas jos asmeninėmis lėšomis ir yra jos asmenine nuosavybė. Sūnus turi sveikatos problemų, jam reikalinga nuolatinė medikų priežiūra, masažai, specialus maistas, per mėnesį išlaidos vaikui sudaro apie 1610 Lt, mano, jog pagal gaunamas pajamas atsakovas gali teikti 70 % šių lėšų, nes ji augina vaiką ir jos pajamos yra gaunama motinystės pašalpa.
Atsiliepimas
Atsakovas T. M. atsiliepime ir priešieškiniu prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovui palikti pavardę M., ieškovei – M., J. M. gyvenamąją vietą nustatyti su motina, nuginčyti atsakovo tėvystę ieškovės sūnui J. M., paskiriant byloje DNR ekspertizę, tėvystei pasitvirtinus, sūnui priteisti po 300 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų. Nurodo, jog nei iki santuokos sudarymo, nei po santuokos kartu negyveno, ieškovė nenorėjo kraustytis gyventi kartu pas jį ir kurti bendrus namus, mano, jog jau tuokėsi neketindama kartu gyventi. Kai ieškovė pranešė, jog laukiasi, planavo bendrą gyvenimą, ieškovė neprieštaravo atvykti į Airiją, kur jis dirba keletą metų, tačiau atėjus laikui atvykti, ieškovė ėmė ieškoti priežasčių nevykti gyventi kartu, santykiai atšalo, ji vengė bendrauti, nors jis siūlė ieškovei bandyti išsaugoti santykius, stengtis dėl vaiko. Gimus vaikui, į „savo“ namus ieškovė jo neįsileidžia, nebendrauja su jo tėvais. Toks ieškovės elgesys verčia abejoti, ar gimęs sūnus J. yra jo vaikas, nes jam žinoma, kad ieškovė iki jų draugystės turėjo nuolatinį draugą Klaipėdoje, pas kurį ketino persikelti gyventi, abejoja, ar tie santykiai buvo pasibaigę. Prašo skirti DNR ekspertizę, esant išvadai, jog jis nėra ieškovės sūnaus tėvas, nuginčyti jo tėvystę. Sutinka su reikalavimu, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų kartu su motina, nesutinka su ieškovės nurodyta vaikui išlaikyti būtina 1610 Lt suma, kadangi, įvertinus minimalaus atlyginimo dydį 1000 Lt, jo nuomone, metų nesulaukusio vaiko poreikiai negali viršyti vidutinio žmogaus poreikių, ieškovė dirbtinai didina vaiko poreikius ir sumenkina savo turtinę padėtį, nes turi butą, automobilį, santaupų banke, yra dirbanti ir šiuo metu gauna nuolatines pajamas iš VSDFV, kada jo turtinė padėtis yra blogesnė – jis nėra įgijęs jokio vertingo turto, gaunamos pajamos neženkliai viršija minimalų tos šalies uždarbį, o pragyvenimas yra ženkliai brangesnis nei Lietuvoje.
Atsakovo atstovas nurodo, jog DNR tyrimas pašalino atsakovo abejones dėl tėvystės, palaiko kitas atsakovo atsiliepime išdėstytas nuostatas.
Išvadą duodančio Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodo, jog nėra pagrindo tėvystės nuginčijimui, neprieštarauja, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.
Pagrindinės sutuoktinių pareigos yra nustatytos įstatymu – tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareiga (CK 3.26 -3.30, 3.35- 3.36, 3.85, 3.92 str.).
Kadangi sutuoktiniai kartu negyvena ir šeimyninių ryšių nepalaiko nuo santuokos sudarymo, nei vienas iš sutuoktinių nesiekia atnaujinti nutrūkusių ryšių ir kartu spręsti susiklosčiusias šeimyninio gyvenimo problemas, iš paaiškinimų matyti, jog sutuoktiniams kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, darytina išvada, kad šeima yra iširusi ir santuoka nutrauktina, konstatuojant, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės – neatsakingo požiūrio į šeimą ( CK 3.61 str. 2 d.).
Nors atsakovas priešieškiniu nurodo, jog santuoka iširo tik dėl ieškovės kaltės, įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, nepateikė.
UAB “Sorpo” biologinės tėvystės tyrimo atsakymas patvirtina, kad nustatyta ne mažesnė nei 99,9974 procento tikimybė, kad T. M. yra biologinis J. M. tėvas, todėl atsakovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).
Tarp šalių nėra ginčo, jog jų sūnaus J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, kadangi vaikas nuolat gyvena su ieškove, toks jo gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiks vaiko interesus.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kadangi atsakovas sūnui išlaikyti paramos neteikia, priteistinas išlaikymas ( CK 3.192 str. ).
Nustatant išlaikymo dydį, vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. nuostatomis, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.
Iš ieškovės pateiktų duomenų apie atsakovo 2012 metais gautas pajamas ir atsakovo duomenų apie 2013 metų pajamas matyti, jog atsakovas yra dirbantis, gauna reguliarias pajamas. Nors atsakovas nurodo, jog šiuo metu išsigali mokėti tik po 300 Lt kas mėnesį sūnui išlaikyti, įvertinus jo gaunamas pajamas, tai, kad neturi kitų išlaikytinių, vaiko amžių ir amžių atitinkančius poreikius, vaiko sveikatos būklę ir su tuo susijusiomis papildomomis išlaidomis masažams, vykimams konsultacijoms pas specialistus, iš atsakovo priteistina 700 Lt išlaikymo suma kas mėnesį. Įvertinus tai, jog ieškovė taip pat gauna pajamas, tokia atsakovo teikiama parama užtikrins vaiko poreikius.
Nors ieškovė nurodo, jog atsakovo teikiama parama sūnui išlaikyti turi būti 1127 Lt kas mėnesį, įvertinant atsakovo pajamas, kurios ženkliai viršija ieškovės gaunamas pajamas, tačiau priimtina dėmesin tai, jog atsakovo ir išlaidos Airijoje būstui, patarnavimas taip pat yra didesnės.
Byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės -2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 Lt, todėl išlaikymas iš atsakovo po 700 Lt priteistinas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, po to po 100 Lt iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (700 Lt - 600Lt), nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos po 700 Lt iki vaiko pilnametystės.
Šalys nurodo, jog dalintino turto neturi, kreditorinių įsiskolinimų nėra, išlaikymas vienas kitam nereikalingas, šie klausimai nespręstini (3.62 str. 3 d.).
Atsakovas priešieškiniu prašo ieškovei po santuokos nutraukimo palikti jos ikisantuokinę pavardę. CK 3.69 str. 2 d. numato, jog tuo atveju, kai santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi konstatuota, jog šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šeimoje yra bendras vaikas, priešieškinio reikalavimas dėl pavardės atmestinas (CPK 178 str.).
Ieškovės reikalavimus tenkinus, atsakovo priešieškinio reikalavimus atmetus, ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo - 144 Lt žyminis mokestis bei 418 Lt advokato pagalbai (CPK 93 str. 1 d.), taip pat žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, valstybei (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.
Santuoką, sudarytą 2012 m. gruodžio 1 d. Plungės r. savivaldybės CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. M. a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, konstatuojant, jog šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes M., M..
Šalių nepilnamečio sūnaus J. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su mama R. M..
Priteisti iš T. M. išlaikymą jo sūnui J., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 700 Lt kas mėnesį nuo 2013 m. liepos 6 d. iki 2013-12-17, nuo 2013-12-18 iki 2014-03-11 po 100 Lt kas mėnesį, po to po 700 Lt kas mėnesį nuo 2014 -03-12 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko lėšų tvarkytoja R. M..
Likusioje dalyje ieškinį dėl išlaikymo atmesti.
Sprendimas dėl išlaikymo skubaus vykdymo.
Nutraukti laikinųjų apsaugos priemonių- laikino išlaikymo išieškojimą iš atsakovo T. M. taikymą pagal 2013-12-18 teismo nutartį.
Priteisti iš T. M. 562 (penkis šimtus šešiasdešimt du) Lt bylinėjimosi išlaidų R. M. naudai.
Priteisti iš T. M. 252 (du šimtus penkiasdešimt du) Lt žyminio mokesčio valstybei.
Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.