- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-13
- Bylos Nr.
- e2-392-939/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento
- Atsakovas
- B. R.
dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui R. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui B. R. civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ieškovas) pateikė teismui ieškinį (elektroninės bylos apyrašo b. l. 1-3) atsakovui B. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo, kuriuo prašo priteisti Lietuvos Respublikos valstybės naudai iš atsakovo B. R. (toliau - atsakovas) 132,00 Eur žalos atlyginimo, penkis procentus metinių palūkanų už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovo pareigūnai nustatė, jog atsakovas B. R. 2017 m. kovo 21 d. apie 14.00 val. mėgėjiškos žūklės įrankiu – meškere žvejodamas Peršėkės upėje ties Balbieriškio miesteliu, Prienų rajone, turėjo sugavęs du 18 cm ilgio šapalus. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 „Dėl mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 12, 12.3, 12.3.11 punktus ir padarė žalą žuvų ištekliams. Dėl šių neteisėtų veiksmų atsakovas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 1 dalį. Atsakovas neskundė priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Vadovaujantis Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D-27, aplinkai padaryta žala yra 132 Eur. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir valstybei (žuvų ištekliams) atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys, t.y. yra visos būtinosios sąlygos atsakovo atžvilgiu civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti, todėl atsakovas turi pareigą atlyginti valstybei padarytą turtinę žalą.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas R. M. 2018-01-25 teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, remdamasis ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad faktą, kad atsakovas pagavo žuvis, patvirtina administracinėje byloje esantys įrodymai: pareigūnų surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nutarimas, tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, jog atsakovas, pamatęs pareigūnus, paslėpė prie jo esančias žuvis. Atsakovas nutarimu už ieškinyje nurodytus neteisėtus veiksmus administracinio nusižengimo byloje nubaustas įspėjimu, nutarimas neskųstas. Žala apskaičiuota pagal metodiką, atsakovas žalos dydžio neskundė. Pagavus neleistino dydžio žuvį, ją privalu nedelsiant paleisti į vandens telkinį. Liudytojai patvirtino aplinkybes, nustatytas administracinio nusižengimo byloje. Jie matė, kaip atsakovas slėpė žuvis.
Atsiliepimas
Atsakovas B. R. atsiliepime į ieškinį (elektroninės bylos apyrašo b. l. 32-33) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį kaip nepagrįstą atmesti, nes neįrodytas faktas, jog žalą padarė jis, taip pat prašo priteisti iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog jis žuvies nebuvo pagavęs ir jų neturėjo iki prisistatant aplinkos apsaugos inspektoriams ir tai patvirtina patys inspektoriai savo pranešimuose nurodę, kad jo kibiras buvo be vandens, žuvų kibire nebuvo, o tai reiškia, kad jis žvejybos taisyklių nepažeidė ir nuostolio gamtai nepadarė. Jis 2017 m. kovo 21 d. apie 14 val. atėjo prie Peršėkės upelio, esančio netoli Balbieriškio, pažvejoti. Pasirinktoje vietoje jis apsižvalgęs pamatė prie upelio kranto keletą besimėtančių nugaišusių žuvelių ir jas nunešė toliau nuo upės kranto, kad nugaišusi žuvis neterštų aplinkos (gamtos). Nugaišusių žuvų pašalinimas nuo upės kranto, kad neterštų aplinkos, negali būti įrodymu, kad jis jas pagavo ir tuo pažeidė aplinkos apsaugos įstatymą. Aplinkos apsaugos inspektoriai neįrodė to fakto, kad jis pagavo bet kokias žuvis, nes neužfiksavo momento apie jų pagavimą, o tik rado nugaišusias žuvis ir jį meškeriojant. Jis matė, jog nuo jo žvejybos vietos už 20-30 m žvejojo kitas asmuo. Ieškovas turėjo išsiaiškinti, koks asmuo žvejojo jo nurodytoje vietoje ir jį apklausti, gal jis pagavo neatitinkančias žvejybos standartus žuvis ir jas išmetė, o po to perėjo į kitą, geresnio žuvies kibimo vietą. Jeigu jis pats būtų pagavęs žvejybos standartus neatitinkančio dydžio žuvį, būtų paleidęs ją atgal į upę. Todėl šis ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.
Atsakovas B. R. 2018-01-25 teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti, remiantis atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad jis 2017 m. kovo 21 d. apie pietus atėjo žvejoti prie upės Peršėkės. Prie jo žvejybos vietos (apie dviejų metrų atstumu nuo jo) mėtėsi dvi žuvys (šapaliukai), viena jų buvo išdžiuvusi, ne tą dieną pagauta, o kita – gyva (leisgyvė). Jis jas numetė toliau. Jis tik blogai padarė, kad pirmiau atėjęs neapsirinko šiukšlių. Tai matė visi aplink buvę žvejai. Prie jo atėjo du uniformuoti gamtos inspektoriai. Moteris ėjo kita upelio puse, o vyras atėjo prie jo. Jis matė, kad eina link jo, tada jis dvi žuveles numetė toliau nuo savęs. Inspektorius matė, atėjęs surinko žuveles, surašė aktą dėl dviejų žuvelių. Jis parašė, kad žuvų nepagavo, o tik radęs nunešė toliau nuo savęs. Jis dalyvavo nagrinėjant administracinę bylą, bylos nagrinėjimo metu sakė tą patį. Jam skyrė įspėjimą. Priimto nutarimo, neskundė. Jo pakviestas liudytojas J. yra iš Balbieriškio, jį pažįsta iš matymo. Jam einant žvejoti, šis stovėjo ant tilto, jie pasikalbėjo ir jis pats nulipo žemyn prie upelio.
Liudytoja J. M. 2018-01-25 teismo posėdyje paaiškino, kad ji dirba Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiąja specialiste. Reido metu ji su Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininku J. J. prie Peršėkės upės tikrino žvejus mėgėjus. Atsakovas turėjo pagavęs du mažesnius negu leidžiama gaudyti šapalus. Ji atėjo dešine kranto puse, o viršininkas – kaire. Ji aiškiai matė, kaip atsakovas paėmė žuvis ir, nunešęs toliau nuo savo žvejybos vietos, padėjo į žoles. Ji apie tai pasakė viršininkui. Atsakovas jos galėjo nematyti, tačiau mano, kad jis J. J. matė, nes šiam reikėjo dar pereiti per tiltą. Arti atsakovo žvejų nebuvo. Jie žuvis paėmė, apžiūrėjo, išmatavo. Žuvys buvo neseniai pagautos - nebuvo sudžiuvę žvynai. Ji surašė protokolą. Atsakovas žiūrint į Nemuno pusę, buvo kairėje nuo tilto.
Liudytojas J. J. 2018-01-25 teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas. Atsakovą sutiko 2017 m. kovo 21 d. reido prie Peršėkės upės metu. Tikrino, kaip žvejai laikosi mėgėjų žvejybos taisyklių. Patikrino ir nustatė, kad atsakovas pagavo du mažesnius nei leidžiamo gaudyti dydžio, t.y. 18 cm dydžio šapalus, o galima gaudyti ne mažesnes negu 30 cm. Viena žuvis buvo dar gyva, kita – lyg negyva, bet jos buvo šviežiai pagautos. Šapalas yra lepi žuvis, ištrauktas uždūsta per 2-3 minutes. Jei žuvis guli kelias valandas ant kranto, žuvis apdžiūsta, pakeičia spalvą. Jis pats leidosi prie upės toje puse, kurioje žvejojo atsakovas, o M. – kita puse. Ir jis pamatė, ir jam J. pasakė, kad atsakovas kažką slepia. Atsakovas po žolėm slėpė žuvis. Nuo atsakovo kitas žvejys buvo už 50 m. Kiti žvejai buvo kitoje upės pusėje, jie jokių pastabų dėl R. neišsakė. Jam einant per tiltą, ant tilto daugiau žmonių nebuvo. Fakto fiksavimo metu atsakovas nesakė, kad žuvys – ne jo.
Liudytojas V. J. 2018-01-25 teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra atsakovo pažįstamas. Praeitais metais, rudeniop, datos nepamena, apie pietus jis palaistė tėvo kapą, grįždamas pamatė atsakovo mašiną, sustojo pažiūrėti nuo tilto kaip žuvauja. Atsakovas žvejojo kairėje upės pusėje po pačiu tiltu. Jis pamatė dvi žuvytes numestas prie tilto, ant betono, viena - sudžiuvus, kita - šviežesnė. Kažkoks žvejys tuo metu nuėjo į mašiną ir nuvažiavo. O atsakovas tuo metu vyniojosi meškeres, todėl atsakovas negalėjo tų žuvų pagauti. Tuomet jis atsakovui pasakė, kad paimtų tas žuvytes katei.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas J. J., dalyvaujant vyr. inspektorei J. M., (duomenys neskelbtini) surašė Faktų fiksavimo pažymą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 14-15), kurioje užfiksuota, kad B. R. 2017 m. kovo 21 d. 14.00 val. žvejojo Peršėkės upėje, ties Balbieriškio miesteliu, Prienų rajone, mėgėjiškos žūklės įrankiu – meškere, ir turėjo sugavęs mažesnius nei 30 cm, t. y.18 cm dydžio du šapalus. Surašant faktų fiksavimo pažymą, B. R. raštu paaiškino, kad š. m. kovo 21 d. apie 14.00 val. jam žuvaujant, jį patikrino inspektoriai; ant kranto apie trijų metrų atstumu nuo jo buvo numestos dvi žuvytės, viena jų - gyva, kita – sudžiuvus. 2017 m. kovo 21 d. Turto pripažinimo atliekomis aktu (elektroninės bylos apyrašo b. l. 16-17) 2 žuvys (šapalai) pripažintos atliekomis. 2017 m. balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė J. M. B. R. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 7-8) dėl to, kad jis 2017 m. kovo 21 d. apie 14.00 val. žvejojo Peršėkės upėje, ties Balbieriškio miesteliu, mėgėjiškos žūklės įrankiu – meškere, turėjo sugavęs draudžiamo dydžio 18 cm du šapalus, t.y. mažesnius nei 30 cm, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 „Dėl mėgėjų žvejybos vidaus vandens telkiniuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 12, 12.3, 12.3.11 punktų reikalavimus, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 1 dalyje. B. R. 2017 m. balandžio 3 d. paaiškinime nurodė (elektroninės bylos apyrašo b. l. 9), kad 2017 m. kovo 21 d. jį patikrinę pareigūnai apie 3 metrų atstumu nuo jo rado du šapalus; iš jų vienas buvo padžiuvęs, o kitas - leisgyvis; žuvytėm šeria kates, kurios ten būna. 2017 m. balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiosios specialistės J. M. tarnybiniame pranešime (elektroninės bylos apyrašo b. l. 10) užfiksuota, kad 2017 m. kovo 21 d. apie 14 val. vykdant reidą Prienų rajone, prie Peršėkės upės, pastebėtas B. R., kuris žvejojo su meškere; B. R. pamatęs GGA1 viršininką J. J., bandė paslėpti 2 šapalus Peršėkės pakrantėje žolėje, tačiau ji, būdama kitoje upes pusėje, pamatė kaip B. R. nunešė žuvis ir paslėpė; apie šį įvykį pasakė J. J., todėl žuvys buvo rastos, o B. R. surašyta Faktų fiksavimo pažyma. Dėl administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų neteisėtų veiksmų 2017 m. gegužės 3 d. Nutarimu administracinio nusižengimo byloje (elektroninės bylos apyrašo b. l. 24-26) B. R. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 291 straipsnio 1 dalį ir nubaustas įspėjimu. Remiantis žalos aplinkai paskaičiavimu (elektroninės bylos apyrašo b. l. 5-6), B. R. aplinkai padaryta žala yra 132 Eur. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo dėl minėtų jo neteisėtų veiksmų valstybei (žuvų ištekliams) atsiradusią 132,00 Eur dydžio turtinę žalą.
Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, ieškovo pateiktą medžiagą, atsakovo poziciją šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, sprendžia, kad byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina, kad atsakovas išties padarė žalą gamtai ir privalo ją atlyginti.
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas veikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas žalą aplinkai nurodo, kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytį arba jos funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) pablogėjimą. To paties įstatymo 32 str. numato, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei, kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai.
Tokiu būdu, žala aplinkai yra atitinkamų objektų sunaikinimas, jų vertės sumažėjimas, savybių pablogėjimas.
Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai.). Šios kategorijos žalos atlyginimo specifika yra ta, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs vadinamosios griežtosios atsakomybės principą, kai atsakomybė atsiranda nesant kaltės (Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis). Asmens veiksmų neteisėtumas pasireiškia kaip įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad sprendžiant klausimą ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti, o ieškovas turi įrodyti tik vieną iš elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą.
Teismo vertinimu, nors atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu neigė sugavęs du 18 cm ilgio šapalus, įrodinėjo, kad administracinio nusižengimo protokole ir nutarime užrašyti faktai neatitinka tikrovės, nes ne jis sugavo minėtus du šapalus, bylos duomenų visuma patvirtina, kad atsakovas, pažeisdamas aptartus Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 „Dėl mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“, 12.3.11 punkto reikalavimus, 2017 m. kovo 21 d. 14.00 val. žvejojo Peršėkės upėje, ties Balbieriškio miesteliu, Prienų rajone, mėgėjiškos žūklės įrankiu – meškere ir turėjo sugavęs mažesnius nei 30 cm, t. y. 18 cm dydžio du šapalus. Šis atsakovo kaltų neteisėtų veiksmų faktas patvirtintas liudytojų J. M. ir J. J. teismo posėdyje duotais paaiškinimais bei rašytine bylos medžiaga: 2017 m. kovo 21 d. Faktų fiksavimo pažyma (elektroninės bylos apyrašo b. l. 14-15), kurioje užfiksuota, kad B. R. 2017 m. kovo 21 d. 14.00 val. žvejojo Peršėkės upėje, ties Balbieriškio miesteliu, Prienų rajone, mėgėjiškos žūklės įrankiu – meškere, ir turėjo sugavęs mažesnius nei 30 cm, t. y.18 cm dydžio du šapalus; 2017 m. kovo 21 d. Turto pripažinimo atliekomis aktu byloje (elektroninės bylos apyrašo b. l. 16-17), kuriuo 2 žuvys (šapalai) pripažintos atliekomis; 2017 m. balandžio 3 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr(duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 7-8), kuriame užfiksuota, kad jis 2017 m. kovo 21 d. apie 14.00 val. žvejojo Peršėkės upėje, ties Balbieriškio miesteliu, mėgėjiškos žūklės įrankiu – meškere, turėjo sugavęs draudžiamo dydžio 18 cm du šapalus, t.y. mažesnius nei 30 cm; 2017 m. balandžio 3 d. specialistės J. M. tarnybiniu pranešimu (elektroninės bylos apyrašo b. l. 10), kuriame nurodyta, kad 2017 m. kovo 21 d. apie 14 val. vykdant reidą Prienų rajone, prie Peršėkės upės, pastebėtas B. R., kuris žvejojo su meškere; B. R. pamatęs J. J., bandė paslėpti 2 šapalus Peršėkės pakrantėje žolėje, žuvys buvo rastos, o B. R. surašyta Faktų fiksavimo pažyma; 2017 m. balandžio 3 d. rašytiniu paaiškinimu (elektroninės bylos apyrašo b. l. 9), kuriame atsakovas nurodė, kad 2017 m. kovo 21 d. jį patikrinę pareigūnai rado apie 3 m atstumu nuo jo du šapaliukus; 2017 m. gegužės 3 d. Nutarimu administracinio nusižengimo byloje (elektroninės bylos apyrašo b. l. 24-26), kuriuo B. R. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 291 straipsnio 1 dalį ir nubaustas įspėjimu.
Teismo posėdyje apklausti Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai J. M. ir J. J. patvirtino rašytiniuose įrodymuose nurodytas įvykio aplinkybes, nuosekliai ir analogiškai jas paaiškino, jų paaiškinimai sutampa detalėse bei iš esmės atitinka aplinkybes, nurodytas rašytiniuose bylos dokumentuose, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti minėtuose rašytiniuose įrodymuose ir teismo posėdyje patvirtintomis ir papildytomis įvykio aplinkybėmis, nes jų paaiškinimai nuoseklūs, logiški ir neprieštaringi. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad gamtos apsaugos pareigūnai buvo šališki, neobjektyvūs, tendencingi ir suinteresuoti bylos baigtimi, turėtų suinteresuotumą melagingai apkaltinti B. R. padarius ANK 291 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, todėl netikėti jų paaiškinimais teismas neturi pagrindo, teismas juos pripažįsta kaip teisingus ir atitinkančius byloje surinktą medžiagą, laiko pagrįstais ir patikimais, abejoti jais pagrindo nėra.
Minėta, teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kategoriškai neigė sugavęs dvi 18 cm dydžio žuvis – šapalus, įrodinėjo, jog minėtas žuvis rado numestas ant kranto prie savo pasirinktos žvejoti vietos, viena žuvytė buvo leisgyvė, o kita negyva, pareigūnai žuvytes rado 2 - 3 metrų atstumu nuo jo padėtas ant kranto, jis neturėjo sugavęs jokių žuvų, kibire nebuvo net vandens.
Pažymėtina, kad analizuojant atsakovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, matyti, kad jie nenuoseklūs, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. 2017 m. kovo 21 d. surašant faktų fiksavimo pažymą, B. R. raštu paaiškino, kad š. m. kovo 21 d. apie 14.00 val. jam žuvaujant, jį patikrino inspektoriai; ant kranto apie trijų metrų atstumu nuo jo buvo numestos dvi žuvytės, viena jų - gyva, kita – sudžiuvus. Atsakovas šiuo rašytiniu paaiškinimu neneigė pats sugavęs rastas dvi žuvis. Analogiškas aplinkybes atsakovas nurodė ir 2017 m. balandžio 3 d. rašytiniame paaiškinime. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą bei teisme nagrinėjant civilinę bylą, atsakovas jau tvirtino, kad minėtas dvi žuvis – šapalus sugavo ne jis, jis jas rado numestas atėjęs žvejoti, viena žuvis buvo sudžiuvusi. Šios aplinkybės duoda pagrindo abejoti tokių atsakovo paaiškinimų civilinės bylos nagrinėjimo metu patikimumu. Be to, šie atsakovo paaiškinimai paneigti byloje esančiais duomenimis – administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei liudytojų J. M. ir J. J. paaiškinimais teismo posėdyje, kaip aiškiai neatitinkantys tikrovės. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas neskundė 2017 m. gegužės 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo jis buvo nubaustas pagal ANK 291 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2017 m. kovo 21 d. apie 14.00 val. žvejojo Peršėkės upėje, ties Balbieriškio miesteliu, mėgėjiškos žūklės įrankiu – meškere, turėjo sugavęs draudžiamo dydžio 18 cm du šapalus. Be to, neįtikinama ir nelogiška, kad atsakovas, žinodamas, jog ne jis sugavo žuvis, nei fiksuojant pažeidimo faktą, nei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nenurodė, kad yra liudytojas, matęs, jog minėtos žuvys jau buvo ant kranto jam prieš pradedant žvejoti. Aplinkybę, jog liudytojas matė ant upės kranto numestas dvi žuvis dar jam nepradėjus žvejoti, atsakovas nurodė tik teisme nagrinėjant šią civilinę bylą.
Taip pat pažymėtina, jog liudytojo V. J., kuris yra atsakovo pažįstamas, paaiškinimai, kad jis, stovėdamas ant tilto matė numestas ant kranto žuvis, atsakovas tuo metu dar nebuvo pradėjęs žvejoti, dėl to jis negalėjo pagauti žuvų, vertintini kaip noras padėti atsakovui išvengti civilinės atsakomybės, bei dėl to, kad jie prieštaringi nurodytoms ir byloje nustatytoms aplinkybėms (liudytojo gamtos apsaugos pareigūno J. J. paaiškinimams, kad ateinant prie upės ant tilto žmonių nebuvo; o taip pat ir paties atsakovo paaiškinimams: liudytojas V. J. tvirtino atsakovą pamatęs ant upės kranto, būdamas ant tilto, atsakovas dar nebuvo pradėjęs žvejoti, tik išvyniojo meškerę; o atsakovo teigimu, jis V. J. susitiko ant tilto, su juo pakalbėjęs nusileido prie upės, atėjus gamtos apsaugos pareigūnui, jis dar nebuvo pradėjęs žvejoti), o taip pat ir dėl to, kad jie nepagrįsti jokiais kitais objektyviais įrodymais. Be to, liudytojas V. J. teismo posėdyje teigė, jog jo nurodytos aplinkybės vyko 2017 m. rudenį, todėl, nesant kitų objektyvių įrodymų, kad V. J. matė atsakovą žvejojantį 2017 m. kovo 21 d., teismui kyla abejonių dėl aplinkybių, apie kurias liudytojas V. J. davė paaiškinimus, datos, ir ar iš tiesų V. J. matė atsakovą ginčo įvykio metu. Dėl nurodytų aplinkybių liudytojo V. J. paaiškinimus teismas vertina kaip nepatikimus.
Remiantis aukščiau minėtu, teismas daro išvadą, kad atsakovo paaiškinimai, jog ne jis pagavo dvi neleistino gaudyti dydžio žuvis – šapalus, neatitinka tikrovės, nes paneigti teismo ištirtais patikimais ir objektyviais bylos duomenimis.
Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – pažeidė pareigą negaudyti mažesnių nei 30 cm dydžio žuvų - šapalų, numatytą Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, pavirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 „Dėl mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“, 12.3.11 punkte, bei šių taisyklių 13 punkte nustatytą pareigą pagautas žuvis, mažesnes negu nustatyta 12 punkte, tuoj pat paleisti atgal į tą patį vandens telkinį, šie atsakovo neteisėti veiksmai buvo priežastis žalai (neigiamam gamtos elementų (žuvų) pokyčiui (žūčiai)) atsirasti. Įvertinus atsakovo pagautų šapalų būklę – viena žuvis – negyva, kita – leisgyvė, darytina išvada, jog minėtos žuvys pagrįstai pripažintos atliekomis. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta atsakovo kaltais veiksmais. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas įrodė žalą, padarytą gamtai, atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, o atsakovas neįrodė, kad nėra kaltas dėl atsiradusios žalos.
Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti 132 Eur dydžio aplinkai padarytą žalą, kuri apskaičiuota vadovaudamasis Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D27. Atsakovas klausimo dėl žalos, padarytos aplinkai, paskaičiavimo pagrįstumo nekėlė, pagrindo abejoti žalos skaičiavimu pagal nustatytą metodiką nėra. Teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė žalos dydį, žalos suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Nustatytos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei kilti (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai), ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo atlyginti kaltais veiksmais padarytą žalą, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 132,00 Eur žalos atlyginimo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis, Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 18 punktas, Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 25 punktas).
Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. lapkričio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovas, kreipiantis į teismą buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl už ieškinį mokėtinas 15,00 Eur žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 132,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus 00 ct) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. lapkričio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, Lietuvos Respublikos valstybei, priteistas sumas sumokant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, juridinio asmens kodas 190742671, sąskaitą Nr.LT334010040900070063, esančią Luminor banke.
Priteisti iš atsakovo B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą patiekti teismo raštinei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.