Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Sortis“ sandėlio darbuotoju, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. 2016-11-25 apie 18.13 val. tarnybiniame policijos automobilyje „Mitsubishi Pajero Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame Plento g. prie 7 namo, Kaune, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui A. S. ir tyrėjui Ž. R. nustačius jo galimai padaryto administracinės teisės pažeidimo požymius, siekdamas neteisėtos šių valstybės tarnautojų veiklos vykdant įgaliojimus, sakydamas, kad tuoj pat duos jiems 50 Eur už tai, kad nebūtų fiksuojami jokie dokumentai ir nebūtų rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tiesiogiai pasiūlė šiems valstybės tarnautojams duoti 50 Eur kyšį, o apie 18.50 val., būdamas pristatytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariatą, esantį A.Juozapavičiaus pr. 17, Kaune, po to, kai jam buvo nustatytas 2,65 promilių girtumas, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, 106 kabinete ant darbo stalo padėjo 50 Eur banknotą, žodžiu prašydamas jį paleisti, taip vyresniajam tyrėjui A. S. ir tyrėjui Ž. R. davė 50 Eur kyšį už jų pareigų neatlikimą.

Kaltinamasis V. Č. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, parodė, kad 2016-11-25 apie 18.30 val. Plento g. 7, policijos tarnybiniame automobilyje „Mitsubishi Pajero“, pasiūlė 50 Eur, kad jam nesurašytų protokolo (nes viešoje vietoje ėjo neblaivus) ir jį paleistų. Policijos pareigūnai pinigų neėmė ir įspėjo, kad gali kilti baudžiamoji atsakomybė. Vėliau, nuvežtas į Panemunės komisariatą, kabinete ant stalo padėjo 50 Eur kupiūrą. Vėl buvo įspėtas. Nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs, pažada, kad ateityje to tikrai nebus. Jam buvo nustatytas 2,65 promilių neblaivumas. Jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų daręs.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. nustatyta tvarka, BPK 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš liudytojo A. S. apklausos protokolo matyti, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2016-11-25 pagal iš anksto patvirtintą darbo grafiką dirbo nuo 15.45 val. iki 24.00 val. vienoje pamainoje kartu su to paties skyriaus tyrėju Ž. R.. Dirbdami abu vilkėjo tarnybinę uniformą su policijos skiriamaisiais ženklais, patruliavo tarnybiniu automobiliu su policijos skiriamaisiais ženklais „Mitsubishi Pajero Sport", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 17.59 val. gavo pranešimą, kad už Jiesios tilto, važiuojant Plento g., Kaune, keliu važiuoja bordo spalvos automobilis „Crysler", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja galimai neblaivus asmuo. Išvažiavę į pagrindinę Plento g., Kaune, ir nuvažiavus iki Vaidoto g., Kaune, nurodyto automobilio nematė, todėl apvažiavo Plento g. 5 ir 7 namus, Kaune, nes radijo ryšiu iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo papildomos informacijos, kad asmuo, kuriam priklauso minėtas "Crysler" automobilis, galimai gyvena Plento g. 7 name, Kaune, kur yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Apie 18.05 val. Plento g. 7 namo kieme, Kaune, pamatė automobilį "Crysler Town&Country", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi buvo tamsus paros metas, minėto namo kiemas neapšviestas, todėl tamsoje iš tolimesnio atstumo minėtame automobilyje žmonių nesimatė, tačiau nuvažiuojant jis pastebėjo, kaip tame automobilyje vairuotojo sėdynėje iš gulimos padėties į sėdimą atsisėda vyras. Tada jis priėjo prie minėto automobilio vairuotojo durelių ir pamatė, kad šiame automobilyje yra vienas žmogus, kuris sėdėjo vairuotojo vietoje. Jam priėjus, šis pradarė vairuotojo durelių langą. Iš minėto asmens veido mimikos buvo galima įtarti, kad šis yra neblaivus, o pro langą pasklido alkoholio kvapas. Prisistačius ir paprašius dokumentų, buvo nustatyta, kad minėtas asmuo – V. Č.. Esant pagrindo įtarti, kad šis asmuo neblaivus, pilietį nusivedė į tarnybinį automobilį, kuriame buvo ir tyrėjas Ž. R.. Tikrinant informaciją apie pilietį ir automobilį policijos duomenų bazėje, ant galinės sėdynės automobilyje sėdintis V. Č. pasakė, kad dabar duos jiems 50 Eur bendrai tam, kad jie nerašytų jokio dokumento apie jį ir kad nustatytų aplinkybių nefiksuotų, jį paleistų. Jis V. Č. aiškiai žodžiu pasakė, kad net siūlymas pinigų valstybės tarnautojui už jo pareigų atlikimą ar neatlikimą, užtraukia baudžiamąją atsakomybę už papirkimą. Liudytojas V. Č. paaiškino baudžiamosios atsakomybės už papirkimą pagrindus ir pareikalavo nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus. V. Č. paaiškino, kad po darbo dienos, būdamas neblaivus, savo automobiliu parvažiavo namo. Tada liudytojas apie nustatytas aplinkybes radijo ryšiu informavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtoją, kuris nurodė, kad netrukus atvyks policijos pareigūnai, turintys alkotesterį, ir atliks V. Č. testą alkoholiui. Baigus pokalbį su budėtoju, V. Č. ir toliau prašė susitarti, jį paleisti, jokio protokolo ar kito įvykį fiksuojančio dokumento nerašyti, žadėdamas jiems duoti 50 Eur. Tiek liudytojas, tiek tyrėjas Ž. R. V. Č. dar keletą kartų įspėjo, kad papirkimas yra nusikaltimas, numatytas BK 227 str., už jį kyla baudžiamoji atsakomybė, tačiau į įspėjimus V. Č. nereagavo. Vėliau V. Č. jie pristatė į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariatą. Jam ir Ž. R. būnant 106 kabinete, V. Č., dar kartą pasiūlė jiems duoti 50 Eur už tai, kad jį paleistų ir, siūlydamas pinigus, minėtame kabinete ant darbo stalo padėjo vieną 50 Eur banknotą. Tada tyrėjas Ž. R. jam pasakė, kad dėl valstybės tarnautojo papirkimo bus pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tada V. Č. paėmė nuo stalo 50 Eur banknotą ir įsidėjo jį į savo kelnių šoninę kišenę (b. l. 14-18).

Iš liudytojo R. L. apklausos protokolo matyti, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriuje tyrėju. 2016-11-25 apie 18.00 val. patruliuojant kartu su vyresniuoju tyrėju A. S. tarnybiniu automobiliu "Mitsubishi Pajero Sport", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato gavo pranešimą apie galimai neblaivaus vairuotojo vairuojamą automobilį „Crysler", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Plento g. minėto automobilio nepastebėjus, gavę informacijos, kad minėtas "Crysler" automobilis priklauso vyrui, gyvenančiam Plento g. 7 name, Kaune, prie Plento g. 7 namo, Kaune, to namo kieme pamatė stovintį automobilį "Crysler Town&Country", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vyresnysis tyrėjas A. S. pamatė, kad minėtame "Crysler" automobilyje kažkas yra. Privažiavus prie minėto automobilio, vyresnysis tyrėjas A. S. nuėjo prie automobilio "Crysler", kalbėjo su vairuotojo sėdynėje sėdėjusiu vyru (kaip vėliau buvo nustatyta – V. Č.), bei vėliau kartu su juo atėjo ir įsėdo į tarnybinį automobilį. Klausinėjamas V. Č. paaiškino, kad jis neblaivus automobiliu grįžo iš darbo, vėliau, galimai supratęs, kad dėl to jam kils administracinė atsakomybė, neigė vairavęs neblaivus. Tada vyresniajam tyrėjui A. S. tikrinant V. Č. asmenybę ir duomenis apie jo automobilį, ant galinės sėdynės sėdėjęs V. Č. pasiūlė jiems duosiąs 50 Eur, jeigu jie nerašys protokolo ir jį paleis. Liudytojui ir jo kolegai įspėjus V. Č. galinčios kilti baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, pastarasis į įspėjimus nereagavo ir vėl pasiūlė duoti jiems kyšį. Netrukus atvykę policijos patruliai patikrinę V. Č. nustatė sunkų – 2,65 promilių girtumą. Pristatytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariatą, būnant 106 kabinete, V. Č. jo ir vyresniojo tyrėjo A. S. vėl prašė jį paleisti, nerašyti jam protokolo ir tuo metu ant darbo stalo padėjo vieną 50 Eur banknotą. Tada Ž. R. pasakė V. Č., kad jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės ir kadangi į įspėjimus nereagavo, jam bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl papirkimo. Tada V. Č. nuo stalo pasiėmė 50 Eur banknotą ir įsidėjo jį į rūbų kišenę .

Neblaivumo nustatymo kvite nurodyta, kad 2016-11-25 18.26 val. V. Č. nustatytas 2,65 promilių girtumas (b. l. 26).

V. Č., vadovaujantis BPK 140 str., laikinai sulaikytas 2016-11-25 18.50 val., paleistas iš laikino sulaikymo 2016-11-27 11.25 val. (b. l. 27, 30).

V. Č. 2016-11-25 asmens kratos protokole užfiksuota, kad, atlikus jo asmens kratą, rasta ir paimta 58,50 Eur (b. l. 28), kurie 2016-11-27 pakvitavimu jam grąžinti (b. l. 29).

Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis V. Č., policijos pareigūnams norint užfiksuoti jo galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą (vairavimą transporto priemonę neblaiviam), siūlė policijos pareigūnams, o policijos komisariato patalpose ir davė 50 eurų, tuo siekdamas neteisėto paperkamų valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus. Taigi kaltinamasis V. Č. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis V. Č. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, neteistas, administracine tvarka nebaustas, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, dirba.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai būtent ir turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Byloje yra pateiktas R. G. prašymas atleisti kaltinamąjį V. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būto paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Būti laiduotoju byloje pateikęs prašymą R. G. yra kaltinamojo draugas. Jis paaiškino, kad R. Č. pažįsta jau 17 m., jie draugai. Abiems kartu teko visuomeniniais pagrindais rengti galiūnų, bušido varžybas, jas rengiant važinėjo po Lietuvą, Latviją, Estiją. Jeigu būtų buvę netinkami asmenys, jie nebūtų buvę kviečiami tokiam darbui. Šitie darbai juos ir suartino. Tą darbą jie dirbo gal 15 m. R. Č. niekada kitų nepavesdavo, būdavo dalykiškas, punktualus, esant problemoms, visada padeda. Jis su R. Č. pastoviai bendrauja, taip pat ir šeimomis. Turėdami problemų, jie remiasi vienas kitu, bendrai išsprendžia susidariusias problemas. Jis pasižada įtakoti R. Č.. Kiek jam žinoma, tai pirmas toks kartas. Jis pats šiuo metu nedirba, prieš savaitę baigėsi laikina jo darbo sutartis, dirbo apsaugos darbuotoju. Namuose prižiūri 82 metų žmonos mamą, kuri yra sunkus ligonis, dėl ko turi išlaidų. Materialinė padėtis nėra labai gera. Palaiko savo prašymą dėl jo paskyrimo R. Č. laiduotoju..

R. G. neteistas, administracine tvarka nebaustas, darbovietės charakteristikoje nurodoma, kad R. G. pasižymėjo atsakingumu, pareigingumu, buvo itin drausmingas, jokių nuobaudų neturėjo, kaip žmogus yra komunikabilus, gebantis spręsti iškilusias problemas, rasti kompromisą.

Esant R. G. prašymui perduoti V. Č. jo – R. G. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis V. Č. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pats kaltinamasis teigia padaręs išvadas dėl neteisėto savo elgesio, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir, teismas laiko, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos Lietuvos Respublikos BK 40 str. numatytos sąlygos V. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas laiko, kad laiduotojas R. G. yra vertas pasitikėjimo asmuo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija, darbine veikla darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui, todėl R. G. skirtinas laiduotoju.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, V. Č. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojui R. G. jo atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.). Atsižvelgus į kaltinamojo asmenines savybes, jo elgesį po nusikaltimo padarymo (dirba), nusikaltimo sunkumą, teismas sprendžia, kad V. Č., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

Civilinio ieškinio, daiktinių įrodymų nėra.

Byloje buvo gauta 2016-12-01 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-13128, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Irena Sabaitienė teikia antrinę teisinę pagalbą V. Č. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 Eur.

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, perduodant R. G. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, vadovaujantis BK 40 str., ir baudžiamąją bylą V. Č. atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti laidavimo terminą vieneriems metams.

Perduoti V. Č. laiduotojo R. G. atsakomybei.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo V. Č. nepriteisti.

Išaiškinti, jog, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.