- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-15
- Bylos Nr.
- e2VP-22891-566/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16407-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Skolininkas
- K. B., J. B.
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.18Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (išieškotojo) Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas K. B., J. B., antstolis Donatas Kisielius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas (išieškotojas) Lindorff Oy, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo, nurodydamas, kad antstolio Donato Kisieliaus kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0174/17/00197 dėl skolos išieškojimo iš skolininko K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus m. apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą e2-30514-432/2016. Nurodo, kad nepavykus skolos išieškoti iš skolininko, antstolis pateikė pareiškėjui 2017 m. kovo 23 d. pasiūlymą Dėl skolininko turto dalies nustatymo bei nurodė, jog išieškotojas turi galimybę kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine, nustatymo, tam, kad būtų galima išieškoti skolą. Pareiškėjas prašo nustatyti, kad ½ dalis skolininko sutuoktinės J. B. gaunamų pajamų (duomenys neskelbtini) priklauso skolininkui K. B., iš kurių būtų galima išieškoti skolą pareiškėjo naudai (e.b.l. 1-2).
Atsiliepimas
Antstolis Donatas Kisielius atsiliepime į pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo nurodė, jog su pareiškimu sutinka, prašė jį tenkinti (e.b.l. 19-20).
Kiti suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Remiantis vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis Donatas Kisielius vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00197 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-30514-432/2016 dėl skolos išieškojimo iš skolininko K. B. išieškotojo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, naudai (vykd. b.l. 9-11). Vykdymo procese antstolis nustatė, jog nuo 2005 m. sausio 21 d. skolininkas yra sudaręs santuoką su J. B., kuri Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, dirba (duomenys neskelbtini) (vykd. b.l. 32, 36). Vedybų sutarčių registro duomenimis, skolininkas vedybų sutarties nėra sudaręs (vykd. b.l. 35). Vykdymo proceso metu antstolis nustatęs, kad skolininkas nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto bei piniginių lėšų, iš kurių antstolis galėtų išieškoti skolą, neturi ir nedirba, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsniu, 2017 m. kovo 23 d. siūlymu dėl skolininko turto dalies nustatymo pasiūlė pareiškėjui (išieškotojui) per 60 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti teismui prašymą dėl skolininko K. B. turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine J. B., dalies nustatymo (vykd. b.l. 46-47).
2017 m. balandžio 20 d. teisme gautas išieškotojo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, prašymas nustatyti, kad skolininkui K. B. priklauso ½ dalis sutuoktinės J. B. pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos (duomenys neskelbtini).
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Kadangi bendras sutuoktinių turtas – J. B. gaunamos pajamos iš darbinės veiklos (duomenys neskelbtini) nėra padalytas, antstolis pasiūlė pareiškėjui (išieškotojui) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išieškotojo prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje – J. B. pajamose, kurias ji gauna iš darbinės veiklos (duomenys neskelbtini) tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančios turto dalies.
Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra nustatyta, kad suinteresuoti asmenys būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos prašymą ir nustato, kad skolininkui K. B. priklauso ½ dalis pajamų, gaunamų iš J. B. darbinės veiklos (duomenys neskelbtini) (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis), į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo prašymą tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkui K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.