Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, nukentėjusiajai I. J., nukentėjusiosios atstovui advokatui Eugenijui Senovaičiui, kaltinamajam I. S., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas:

1) 1998-12-18 pagal BK 272 str. 2 d. - 4 m. laisvės atėmimo;

2) 2003-07-11 pagal BK 180 str. 1 d., 302 str. 1 d. - 2 m. laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas neišnykęs; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis I. S. 2004-12-01 apie 02.00 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini) sklypo Nr. 1 esančiame sodo namelyje, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, prieš I. J. panaudodamas fizinį smurtą ir jėgą, t. y. tyčia ranka suduodamas ne mažiau dviejų smūgių į įvairias kūno vietas, taip atimdamas galimybę priešintis, pasikėsino su ja atlikti lytinį aktą, tačiau veikos nebaigė, nes nukentėjusioji pabėgo, t. y. tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 2 d.

Kaltinamasis I. S. kaltės dėl pareikšto kaltinimo neprisipažino, iš jo parodymų matyti, kad jis 2004 metais jau buvo Airijoje. 2003 m. buvo nuteistas bausmės vykdymą atidedant, tačiau jo mergina buvo pastojus ir netrukus, praėjus mėnesiui po nuosprendžio paskelbimo, išvažiavo keleiviniu autobusiuku su mergina į Airiją, tai buvo 2003 metų vasaros pabaiga. Ten gimė ir užaugo dukra. Airijoje dirbo statybose legaliai ir nelegaliai. Visi dokumentai, susiję su legaliu darbu, dingo. 2014 metais buvo sulaikytas Airijoje dėl šios bylos. Per visą šį laikotarpį nebuvo grįžęs į Lietuvą, nes ten buvo gerai, turėjo darbą, dukrą, draugai taip pat buvo ten. Mama buvo tris - keturis kartus atvažiavusi. Pirmą kartą mama buvo atvažiavusi gal po kokių trijų metų. Susiskambindavo telefonu su mama gana dažnai. Ji nesakė, kad ieško policija. Su ja apie tokius dalykus nekalba. Neįsivaizduoja, kodėl nukentėjusi jį įvardijo kaip nusikaltimą prieš ją padariusį asmenį. Tuo metu gyveno su pastojusia panele, kurios pavardės nenori nurodyti. Pažįstamo, vardu P., neturėjo. Airijoje į darbo biržą nesikreipė. Dėl pašalpų gavimo, pas gydytojus nesikreipė, automobilio vairavimo teisių neturi, dukrai savo pavardės nesuteikė. Norėjo po teismo nuosprendžio kuo greičiau išvykti iš Lietuvos, nes nesuprato tada įstatymo esmės. Kai vyko atpažinimas, buvo su barzda, ją augino ne pirmą kartą. Po 2003-07-11 nuosprendžio paskelbimo išvyko neužilgo, institucijoje, prižiūrinčioje bausmės vykdymą, nebuvo. Per visą laiką, būdamas Airijoje, nežinojo, kad yra paieškomas iki tol, kol policija nesuėmė. Sulaikytas buvo apie 12 mėnesių Airijoje. K. jo niekas nevadino, I. visi vadina.

Iš nukentėjusios I. J. parodymų matyti, kad kaltinamąjį pažįsta, jis jai pats prisistatė K., kiti į jį kreipėsi taip pat K.. Jo yra labai ryškūs veido bruožai, todėl iki šiol atpažįstami. Susipažino su P., pavardės nežino, per drauges, nes jis buvo vienos jų draugas. Bendravo su juo per skype ir telefonu, o vieną - 2004 m. vakarą P. atvažiavo su draugu ir pasiūlė vykti į vakarėlį. Bevažiuojant ji pasakė, kad nori namo, tačiau pusiaukelėje vaikinai pasikeitė mašinomis ir ji nuvažiavo iki sodybos, netoli sodų. Kiek žmonių toj mašinoj sėdėjo neatsimena. Nuvažiavus į sodybą, paskambino sesei. P. pasakė, kad taksi iš ten nevažiuoja, ji nežinojo net kur yra, patikėjo P.. Sodyboje buvo ji, P., K., mažesnis vaikinas, mergina ir kitas vaikinas, viso šeši asmenys. Nuvažiavus visi susėdo prie stalo, gėrė, nieko grėsmingo nebuvo. Pastebėjo, kad ją norėjo nugirdyti, bet ji tik apsimetė, kad geria. Paskui įvyko konfliktas su sode buvusia mergina. Sėdėjo, šnekėjo ir staiga jai pradėjo graužti akis. Išbėgusi į lauką, pradėjo jas trinti. Tada ją iš nugaros apsikabino, atsisukusi pamatė K., t. y. kaltinamąjį. Paskui nuėjo į namelį, jai pasakė, kad P. ateis tuoj ir galima namelyje miegoti. Ji atsigulė, o kaltinamasis pradėjo prie jos kabinėtis. Ji pradėjo verkti, o jis sakė: ,,ko tu čia žliumbi“, atėjo kiti vaikinai, P. taip pat. Ji prašė P. padėti, o jis atsisegė savo kelnes ir įkišo jai lytinį organą į burną. Tada ji įkando jam nestipriai. Tuo metu ją kaltinamasis laikė už rankų, grasino apšlapinti. Tada prasidėjo tampymai, mušimai, visi trys, tarp jų ir kaltinamasis, sudavė po 2-5 smūgius, viskas vyko ilgai. Ji priešinosi, išbėgo iš vagonėlio link vartelių, norėjo juos atidaryti, bet jie buvo užremti. Tada kaltinamasis ją atitempė atgal, toliau mušė. Ji sėdėjo, o jis per galvą daužė, dusino rankomis ir pagalve. Ji matė jo veidą priešais save, todėl gerai įsidėmėjo. Paskui jie išėjo, o ji su P. liko gulėti lovoje. Prašė, kad P. ją paleistų. Paskui, kai P. užmigo, ji užsidėjo drabužius, pasiėmė daiktus ir išbėgo be palto. Iš kiemo išbėgo prašliaužusi pro vartų apačią. Bėgo per laukus, sniego buvo. Pribėgo prie namo, pradėjo loti šuo. Moteris išėjo, vyras ir ji prie jų nubėgo, paskambino D. ir jis ją namo parvežė. Po įvykio kreipėsi į medikus, jai diagnozavo psichologinį vaginizmą. Dėl šio įvykio ir dabar turi problemų bendraudama su vyrais, ypač kiek tai susiję su lytiniais santykiais, negali turėti pilnaverčių lytinių santykių iki šiol. Įvykis taip pat atsiliepė mokslams, buvo sunku susikaupti, nukentėjo rezultatai. P. sekančią dieną po įvykio atvežė paltą, atsiprašė. Ji jam pasakė, kad kreipsis į policiją.

Iš liudytojos R. J. parodymų matyti, kad 2004-12-02 paskambinusi dukrai iš balso suprato, kad jai kažkas atsitiko. Dukra paprašė, kad atvažiuotų. Kai atvyko, dukra gulėjo lovoje ir verkė. Dukra papasakojo, kad pažįstamas P., su kuriuo ji susitikinėjo apie mėnesį laiko, pasiūlė jai važiuoti į sodus, ten nuvykus rado tris vaikinus ir merginą. Vienas iš vaikinų buvo smulkus, kitas tamsus, ilgoka nosimi, jie buvo išgėrę. Dukra P. prašė važiuoti namo, bet P. sėdo su jais bendrauti. Bendraujant kažkas ašarines dujas papurškė, dukra išbėgo į lauką, o paskui ją išbėgo vaikinas pravarde „K.“, su kuriuo ji įbėgo į vagonėlį, nes buvo šalta. Vagonėlyje jis pradėjo prie jos priekabiauti, po to kiti trys dar atbėgo, pradėjo mušti, smaugti, dusinti pagalve, nurenginėti. Dukrai pavyko paskui iš jų išsprūsti, bet K. vėl ją sugriebęs įtempė atgal į namelį, toliau ją mušė. Paskui ji liko su P., kuris išgėręs užmigo, o ji pabėgo, be paltuko, į sodo namelį, pas ten gyvenusius žmones. Vaikinus apibūdino policijoje, iš policijos pateiktų nuotraukų atpažino K.. Jis pirmas ją užpuolė. Kai ji išbėgo pirmą kartą, jis ją pasivijo ir traukė už kaklo atgal. P. vėliau jai kailinukus atvežė. Po įvykio dukros sveikata, psichologinė būsena pablogėjo, ji sunkiai ruošėsi egzaminams, juos išlaikyti sekėsi sunkokai. Būdavo jai ir sąmonės netekimų. Įstoti pavyko, mokslas nelabai sekėsi, turėjo imti akademinių atostogų, nes susikaupti buvo labai sunku. Dėl patirto įvykio ir sumušimo dabar ji turi problemą su koja, pradėjo vystytis sąnario artrozė, jai sunkiau sekasi visi darbai, mokslai, draugystės su vaikinais jai sunkiai sekasi. Po įvykio pati paskambino P. telefonu, jis atsiprašinėjo jos už tą įvykį su I., tačiau aplinkybių nepasakojo, sakė, kad išvažiuoja į oro uostą. Buvo kreiptasi į policiją jos iniciatyva. Ji tik vieną pravardę žinojo ir P. vardą. Dukra, apibūdindama kaltininkus, nurodė, kad vienas vaikinas buvo juodbruvas, agresyvus, ilga nosimi, nelabai išvaizdus. Jį draugai vadino K.. Kai K. nuotrauką padėjo suprato, kad tai tas pats vaikinas, kurį dukra apibūdino. Nuotraukas policijoje padėjo ant stalo. Kiek jų buvo neprisimena. I. iš nuotraukų tik vieną K. parodė.

Iš liudytojo A. L. parodymų matyti, kad 2005 metais atvyko gyventi į sodus, Gervėnupyje, prieš tai sklypą turėjo, bet negyveno. Apie 4 valandą ryto išėjęs parūkyti pamatė einantį susuktą žmogų, mergaitę, ji klausė kaip rasti kelią. Paskui gali būti, kad jis ją ir pavežė, nes 4.30 valandą žmona važiuoja į darbą. Toks faktas buvo. Ji susijaudinusi, drebanti buvo. Dėl įvykių senumo juos sunkiai atsimena, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

2004-12-02 liudytojas A. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2004-12-01, apie 4.30 val., jis buvo Kauno r., (duomenys neskelbtini) namuose, atsikėlęs ruošėsi eiti pusryčiauti ir išgirdo lauke prie durų lojant šunis. Suprato, kad kažkas link namelio prieina. Jam išėjus į lauką pažiūrėti kas ten prie namelio, pamatė kaldra apsisiautusią merginą, apie 18 metų amžiaus, kuri paprašė jo pagalbos, nes nežino, kur esanti. Ji jam tik pasakė, kad su pažįstamu ir dar dviem vaikinais bei mergina atvyko į gretimą sodybą, tie vaikinai bandė ją išprievartauti. Jis merginą įsileido į kambarį, išvirė arbatos, davė raminančių vaistų, ji buvo labai išsigandusi, visa drebėjo. Jis merginą nuvežė iki Vaišvydavos kaimo, kur važiuoja 40 maršrutinis autobusiukas. Ten ji išsikvietė pažįstamą asmenį ir jie išvažiavo (t. I, b. l. 41).

Liudytoja M. R. S. parodymus duoti atsisakė, iš jos parodymų, duotų 2005-12-30 ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad I. S. gimęs (duomenys neskelbtini) negyvena pas ją adresu (duomenys neskelbtini) maždaug du metai. Kiek ji žino, jis prieš pora metų išvyko į užsienį dirbti. Kur jis išvyko ji nežino. Jis su ja nebendrauja nei laiškais, nei telefonu. Apie pasikėsinimą išžaginti I. J. ji girdi pirmą kartą. Apie tai nieko paaiškinti negali. 2004-12-01 I. S. jau pas ją bute negyveno, ką nors daugiau apie sūnų paaiškinti negali. Kur jis tiksliai, į kurią šalį yra išvykęs ji nežino (t. I, b. l. 48-49).

2004-12-02 I. J. protokole-pareiškime, kuriuo ji kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno r. PK nurodyta, kad 2004-11-30, apie 21.00 val., ji susitiko savo pažįstamą P., pavardės nežino. Ji P. pažįsta apie mėnesį laiko. Jis buvo su savo draugu, jo vardo nei pavardės nežino, jie buvo su auto mašina, markės ir modelio nepamena, atrodo galėjo būti Audi, tamsios spalvos. Mašinoje buvo penkiese. Ji, P., „S.“, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, vaikinas pravarde „K.“, jo taip pat anketinių duomenų nežino, dar buvo viena mergina, jos vardo taip pat nežino. Viso buvo penki asmenys. Visi važiavo kur tai link Girionių į sodus. Sodo namelyje visi vartojo alkoholinius gėrimus, šoko. Vienu momentu kas tai papurškė pipirinių dujų, tada ją kažkas paėmė už galvos ir palenkė link žemės ir liepė nekvėpuoti, tačiau ji iš to vaikino išsprūdo ir išbėgo į lauką. Lauke kažkas jai pradėjo sniegu trinti veidą, ji pamanė, kad tai yra P. ir paprašė jo ją iš ten parvežti namo. Kuomet ji atsimerkė, pamatė, kad tai ne P., o vaikinas vardu „K.“. Tada jis ją nuvedė į kieme stovintį furgoną, užklojo ją su kaldra, uždėjo ranką ant liemens, ji jo ranką nustūmė. Jis pradėjo prie jos lysti, sakė, kad niekas neatvažiuos jų pasiimti. Po kurio laiko atėjo P. ir A.. P. atsigulė ir ją apsikabino, kitas vaikinas gulėjo šone jos, bet kuris, ji tiksliai nepamena, tai galėjo būti A. ar „K.“. Tas vaikinas, kuris buvo šone pradėjo prie jos lysti, ji tada pašoko, atsisėdo ant lovos krašto ir pradėjo garsiai verkti. Visi vaikinai buvo girti. Tuomet A. ir „K.“ ją užsipuolė ir pradėjo nuo jos plėšti drabužius, ji vis atsistodavo, jie ją vėl parblokšdavo ant žemės ir draskydavo drabužius. P. buvo šalia ir žiūrėjo. A. ir „K.“ ją laikant, P. užlipo ant jos ir nusimovė savo kelnes. Ji tada buvo su bliuskute ir kelnaitėmis. Tuo metu kažkuris iš vaikinų bandė numauti kelnaites, bet ji jas laikė, visą laiką priešinosi, kandžiojosi ir su viena ranka laikė savo kelnaites už priekio, o su kita ranka gynėsi nuo jų. Visi kartu ją mušė, smaugė. Tada kažkuris iš vaikinų pasakė, kad reikia ją išprievartauti analiniu būdu. P. norėjo, kad ji paimtų į burną, jis jai kišo savo varpą, o ji jam įkando. Ji vis maldavo, kad jie ją paleistų, bet jie nereagavo. Tada P. pareiškė jai ultimatumą, kad jeigu ji jam pačiulps, jie jai daugiau nieko nedarys, nes kitaip jie visi trys ją išprievartaus. Ji tada išbėgo į lauką basa, bėgo iki vartelių, bet jie neatsidarė ir ją „K.“ sugriebė už sprando ir pradėjo smaugti, atsitempė iki namelio, ten dar stipriau pradėjo smaugti. Tada įtempė į namelį ir pradėjo mušti. Ji sukniubo ir padėjo galvą prie kelių ir gynėsi. Tada ją paguldė ant nugaros ir laikė už rankų ir kojų. Po kurio laiko A. ir „K.“ išėjo ir ji liko tik su P.. Tada jis jai pradėjo sakyti: „pačiulpk ir tau nieko nebus, kitaip atiduosiu savo draugams“, reikalavo, kad ji pasimylėtų su juo gražiuoju. P. pradėjo ją bučiuoti ir lenkė jos galvą žemyn. Ji jam pradėjo siūlyti pinigus, sakė, kad ji jam sumokės tik, kad jis jos neliestų. Po kurio laiko atėjo A. ir atsigulė į kitą lovą, bei paklausė P. kada bus jo eilė. Po kurio laiko A. užmigo, o ji P. pradėjo prašyti, kad ją išleistų, jis atsakė: „kur tu eisi, aplinkui namų nėra“. Po kurio laiko P. užmigo. Ji dar kurį laiką palaukė ir nuo jų pabėgo. Pasiėmė savo rankinę, buvo su bliuskute ir megztiniu, užsidėjo kelnaites ir džinsus, tyliai atėjo iki sodo vartų ir pro juos iš ten pabėgo iki sodybos, kurioje degė šviesa. Ten pradėjo loti šunys ir išėjo kažkokia moteriškė. Jie ją priėmė, davė arbatos ir raminamųjų, ji paskambino savo draugui ir paprašė, kad ją parvežtų į namus. 2004-12-01 apie 07.00 val. ryto ji buvo jau namie (t. I, b. l. 2-3).

2004-12-02 įvykio vietos apžiūros protokolas, fotolentelės prie jo patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta. Nustatyta, kad įvykio vieta yra Kauno r., (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu išimtos moteriškos pėdkelnės (t. I, b. l. 4-10).

2004-12-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad atlikus asmens parodymų atpažinimą iš nuotraukų, iš I. J. pateiktų šešių asmenų nuotraukų ji atpažino ir parodė nuotraukoje Nr. 1 esantį I. S.. Jį atpažino iš bendrų veido bruožų, ypatingai iš nosies, nes ji yra labai didelė, taip pat iš akių (t. I, b. l. 55-56).

2015-10-07 asmens parodymo atpažinti protokolas, fotolentelė prie jo patvirtina, kad atlikus asmens parodymų atpažinimą, iš nukentėjusiajai I. J. parodytų trijų asmenų ji atpažino vyriškį, sėdintį kitų dviejų vyriškių viduryje, t. y. I. S., kaip asmenį, kuris 2004 m. sodyboje rankomis ją mušė, smaugė su pagalve. Šį asmenį atpažino iš nosies, iš bendrų veido bruožų, bei labai išraiškingų akių (t. I, b. l. 68-70, 71).

2004-12-08 atlikus daiktų - pėdkelnių ir puskojinių apžiūrą nustatyta, kad pėdkelnės mėlynos spalvos, storo audinio, ne naujos, nesuplėšytos. Puskojinės pilkos spalvos su raštu, šilto audinio, nenaujos, nesuplėšytos (t. I, b. l. 91-92).

2004-12-08 pakvitavimas, iš kurio matyti, kad apžiūrėti daiktai - pėdkelnės ir puskojinės grąžintos I. J. (t. I, b. l. 93).

2004-12-16 specialisto išvada Nr. G3631/04(02) konstatuota, kad I. J. padaryta poodinės kraujosruvos kairio dilbio srityje, dešinio dilbio srityje, nosies nugarėlės srityje, kairio kelio srityje, kairėje blauzdoje, dešinėje blauzdoje, dešinės šlaunies srityje, kairio riešo srityje, dešinio žasto srityje, odos įdrėskimai apatinės lūpos minkštuose audiniuose kietu buku daiktu galimai prieš dvi tris dienas iki apžiūros. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti ne mažiau dešimties trauminių poveikių pasėkoje kietu buku daiktu paveikus kairio dilbio sritį, dešinio dilbio sritį, dešinį žastą, apatinę lūpą, nosies sritį, kairio kelio sritį, kairę blauzdą, dešinę blauzdą, dešinė šlaunį. Sužalojimų nukentėjusiosios lytiniuose organuose nėra. Sužalojimai galėjo būti padaryti kovos metu. Sužalojimai dešinio dilbio srityje, dešinio žasto srityje, kairio dilbio srityje, galėjo būti padaryti jai besiginant. Sužalojimai galėjo būti padaryti priešinantis prievartiniam lytiniam aktui (t. I, b. l. 96).

2015-09-09 raštas, iš kurio matyti, kad VSATIS duomenys saugomi 10 metų po tų metų, kai jie buvo įrašyti, praėjus šiam terminui duomenys naikinami, todėl prašomų duomenų apie I. S. 2004 metų valstybės sienos kirtimus VSATIS nėra (t. I, b. l. 106).

2010-11-08 Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį dėl I. S. (t. II, b. l. 41-44, 45-55).

2015-08-24 pranešim matyti, kad I. S. paieška nutraukta 2015-08-21, kadangi jis 2015-08-20 pagal Europos arešto orderį buvo konvojuotas iš Dublino į Lietuvos Respubliką (t. II, b. l. 56).

Laikino sulaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad I. S. laikinai sulaikytas 2015-08-20 23.30 val., paleistas – 2015-08-21 (t. II, b. l. 57, 68).

Nors kaltinamasis I. S. kaltu neprisipažįsta, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios I. J. parodymais, liudytojo A. L. parodymais, kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

LR BK 149 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle, o šio straipsnio 2 dalyje – tam, kas atliko minėtus veiksmus bendrininkų grupe. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.

Teismų praktikoje išžaginimo vykdytoju pripažįstamas asmuo, kuris darydamas nusikaltimą naudojo fizinį smurtą, grąsinimus ar tokiais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiuoju. Išžaginimo vykdytoju laikomas ir toks asmuo, kuris naudojo fizinį smurtą, grasino ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, bet lytiškai su nukentėjusiuoju nesantykiavo. Taip pat vykdytoju laikomas asmuo, kuris nors ir nenaudojo smurto, negrasino nukentėjusiajam, tačiau, kitiems bendrininkams palaužus nukentėjusiojo pasipriešinimą arba pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle, lytiškai santykiavo su juo.

Teisiamajame posėdyje išnagrinėti tiesioginiai ir netiesioginiai I. S. kaltinantys įrodymai vienas kitą papildo, vienas kitam neprieštarauja ir sudaro vientisą, tarpusavyje tampriai susijusią loginę įrodymų grandinę, patvirtinančią nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d., 149 str. 2 d. prieš nukentėjusiąją I. J. padarymą. Nukentėjusioji gerai įsidėmėjo būtent vieną iš nusikaltimą padariusių asmenų – I. S., nusikalstamos veikos aplinkybes, jos parodymai iš esmės buvo nuoseklūs nuo pat jos kreipimosi ikiteisminio tyrimo įstaigą, bei viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek ją apklausiant policijos pareigūnams, tiek apklausiant teisme praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui – daugiau negu dešimčiai metų nuo nusikalstamos veikos padarymo. Nukentėjusios būklę po nusikaltimo padarymo patvirtino nešališki liudytojo A. L. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausus teisme, todėl tai leidžia teigti, jog nukentėjusioji I. J., pasakodama nusikaltimo aplinkybes, buvo atvira ir nemelavo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad I. S. iš karto po įvykio pasislėpė, ilgam išvyko gyventi į užsienį, nutraukė visus ryšius su Lietuva, nepalaikė santykių netgi su savo motina, kuri parodymus duoti teisme atsakė. Toks kaltinamojo elgesys taip pat laikytinas siekiu išvengti atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 149 str. 2 d.

Kaltinamojo I. S. parodymai, jo motinos M. R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, teisinantys kaltinamąjį, vertintini kritiškai, kaip šališki ir nukreipti tam, kad kaltinamasis išvengtų atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. I. S. teisme nurodė, kad dirbdamas ir gyvendamas užsienyje bendravo su motina, dažnai su ja susiskambindavo, motina jį netgi kelis kartus (3-4) buvo aplankiusi, tačiau pati M. R. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo parodžiusi (t. I, b. l. 48-49), kad sūnus I. S. su ja nebendrauja nei laiškais, nei telefonu, kur jis tiksliai, į kurią šalį yra išvykęs ji nežino.

Teismui pateiktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog I. J. 2004-12-01 apie 02 val. nakties buvo sodo namelyje, esančiame Kauno r., (duomenys neskelbtini). Neginčijama ir ta aplinkybė, jog į sodo namelį I. J. atvyko savo noru, duomenų, kad prieš ją būtų naudota prievarta iki atvykstant į sodo namelį, nėra. Kad kaltinamasis I. S. buvo nurodytu metu ir nurodytoje vietoje, patvirtina nukentėjusiosios parodymai ir asmenų iš nuotraukų bei asmenų pateikimo atpažinti protokolai – pateikus atpažinti šiuos asmenis, nukentėjusioji jį atpažino iš karto, nurodydama konkrečius jo veiksmus bei iš kokių bruožų atpažįsta šį asmenį. I. J. savo parodymuose, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme konkrečiai nurodo, kokius veiksmus prieš ją atliko I. S. ir asmuo, vardu P. bei ikiteisminio tyrimo metu nesurasti asmenys. Nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs, argumentuoti, patvirtinti kitais objektyviais įrodymais, o būtent įvykio vietoje rastais nukentėjusiajai priklausančiais daiktais (pėdkelnės). Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais. Nors kaltinamasis kategoriškai neigia buvęs įvykio vietoje ir pasikėsinęs išžaginti nukentėjusiąją, nurodo, kad jo pravarde „K.“ niekas nevadino, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji iš karto po įvykio atpažino jį kaip asmenį, kurį kiti vadino „K.“, į tai, kad kaltinamojo vardas yra „I.“, kuris turi panašų skambesį su pravarde „K.“, kaltinamojo versiją teismas vertina kaip visiškai nepagrįstą, nes objektyviai nustatyta, jog prieš nukentėjusiąją buvo naudojamas smurtas – ji buvo mušama, siekiama ją išžaginti, kuomet ji pabėgo iš įvykio vietos ir ieškojo pagalbos, atėjo į soduose esantį namelį, kuriame degė šviesa, radusi jame gyvenančius žmones prašėsi pastarųjų pagalbos bei papasakojo, kas atsitiko. Liudytojas A. L. patvirtino, kad mergaitė buvo išsigandusi, drebėjo, buvo užsidengusi kaldra, pasakojo, kad ją norėjo išžaginti. Jie jai davė raminamųjų vaistų, arbatos. Iš šių duomenų darytina kategoriška išvada, jog I. J. buvo sužalota ne anksčiau kaip nurodytą įvykio dieną – 2004 m. gruodžio pirmosios naktį, tokiam sužalojimų laikui neprieštarauja ir teismo medicinos specialisto išvada.

Kaltinamasis I. S. kaltės nepripažino nurodydamas, kad nusikaltimo padarymo laiku Lietuvoje nebuvo, o gyveno Airijoje, į kurią išvyko 2003 m. vasaros pabaigoje su nėščia drauge, kurią įvardinti atsisakė, ir į Lietuvą nebuvo grįžęs iki perdavimo pagal Europos arešto orderį.

Apkaltinamąjį nuosprendį teismas grindžia iš esmės nuosekliais nukentėjusios I. J. parodymais, kuriais abejoti neturi pagrindo. I. J. nuo pat pirmos apklausos iš esmės nuosekliai papasakojo įvykio eigą, jos parodymus patvirtino ir specialisto išvada, taip pat liudytojas A. L.. Jau pirmojoje apklausoje I. J. tarp asmenų, pasikėsinusių ją išžaginti įvardijo asmenį, pravarde „K.“, atpažino jį tiek iš karto po įvykio, 2004-12-03 vykusio asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu (t. I, b. l. 55-56), tiek 2015-10-07 asmens parodymo atpažinti metu (t. I, b. l. 68-71). Apklausta teisme nukentėjusioji I. J. kategoriškai tvirtino, kad pasikėsinęs ją išžaginti asmuo pravarde „K.“ ir kaltinamasis I. S. yra vienas ir tas pats asmuo.

Tuo tarpu kaltinamojo I. S. parodymų teismas nevertina kaip patikimų. I. S. nurodė, kad su nėščia drauge, kurią įvardinti atsisakė, 2003 metais, iš karto po nuosprendžio, vasaros pabaigoje išvyko į Airiją ir iš ten negrįžo iki buvo sulaikytas, tačiau iš K. S. asmens duomenų (t. II, b. l. 133) matyti, kad ji nuo 2003-06-25 iki 2004-10-15 gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravo tuo pačiu adresu kaip ir kaltinamasis, o iš S. S., asmens duomenų matyti, kad ji yra gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune. Pažymėtina, kad ir I. S., apklaustas 2015-08-21 (t. II, b. l. 28) nurodė, jog turi dukrą, kuriai 2015 m. rugpjūčio 29 d. sueis 13 metų. Iš šių duomenų seka, kad I. S. draugė, kurios duomenis kaltinamasis buvo atsisakęs nurodyti ir su kuria teigė išvykęs į Airiją 2003 m., buvo K. S., tačiau 2003 m. vasaros pabaigoje ji nebuvo išvykusi į užsienį, nes 2003 m. rugpjūčio mėn. 29 d. Kaune pagimdė dukrą S., o tuo pačiu ir I. S. parodymai apie išvykimo iš Lietuvos Respublikos laiką negali būti laikomi patikimais. Be to, I. S. jokiais dokumentais negalėjo pagrįsti savo buvimo ne Lietuvos Respublikoje nusikaltimo padarymo metu, nes, kaip matyti iš jo parodymų, buvimo Airijoje metu nedirbo legalaus darbo, į darbo biržą nesikreipė, dukrai savo pavardės nesuteikė, dėl pašalpų gavimo nesikreipė, automobilio vairavimo teisių neturėjo. Taigi šie netiesioginiai įrodymai įrodo, kad kaltinamasis, gyvendamas ir dirbdamas užsienyje slėpėsi nuo teisėsaugos institucijų Lietuvos Respublikoje, akivaizdžiai žinodamas, kad yra ieškomas. Kadangi kaltinamasis teigė nežinojęs apie jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę kitoje byloje, daroma išvada, kad jis slapstėsi vengdamas atsakomybės už pasikėsinimą išžaginti.

Ištyręs visus teismui pateiktus įrodymus (tiesioginius ir netiesioginius), teismas daro kategorišką išvadą, jog prieš nukentėjusiąją buvo pradėtas vartoti smurtas tikslu su ja lytiškai santykiauti – naudojant fizinį smurtą bei grasinant jį pavartoti. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 22 str. 1 d., 149 str. 2 d.

Skiriant bausmę I. S. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamasis padarė tyčinį, sunkų ir nebaigtą nusikaltimą. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra sunkus, tyčinis ir nebaigtas. Kaltinamasis praeityje teistas, šios veikos padarymo metu teistumas nebuvo išnykęs, baustas administracine tvarka (t. II, b. l. 3-5), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (t. II , b. l. 7, 9).

Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios turinį sudaro tam tikrų nuteistojo asmens teisių ar laisvių apribojimas ir specialių pareigų nustatymas ir kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį, įtikinti jį laikytis įstatymų, sulaikyti ji nuo nusikalstamo gyvenimo būdo.

Kaltinamasis, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, o bausmės dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nusikaltimo padarymo laiką nustatytinas mažesnis, nei sankcijos vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į atliktų veiksmų pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad po šio nusikaltimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas ir duomenų apie kaltinamojo padarytus naujus smurtinius nusikaltimus nėra, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, o laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas (BK 75 str. 1 d.).

Kaltinamajam I. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusioji I. J. pareiškusi 20000 eurų dydžio civilinį ieškinį (t. II, b. l. 97).

Nukentėjusiajai priteistina jai padaryta neturtinė žala, nes jos teisė į nusikaltimais padarytos neturtinės žalos atlyginimą yra neginčytina, nes jai buvo padaryta didžiulė psichologinė trauma, ji buvo paniekinta tiek psichologiškai, tiek ir fiziškai, nukentėjusioji pasak jos jautėsi blogai, pergyveno. Ir šiuo metu turi problemų. Nukentėjusioji patirtą neturtinę žalą įvertino 20000 eurų, tačiau teismas, svarstydamas priteistino ieškinio dydžio klausimą ir laikydamasis įstatymo nuostatų bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, atsižvelgė ne tik į prašomą priteisti nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, bet ir kaltinamojo turtinę padėtį, ir visas kitas bylos aplinkybes, į tai, kad nukentėjusios pateikti įrodymai nesuteikia jokio pagrindo daryti išvadą, kad šiuo metu konstatuoti sveikatos sutrikimai yra susiję su padarytu nusikaltimu, todėl nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys, dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos, mažintinas iki 2000 eurų. Žala priteistina iš kaltinamojo I. S..

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu nuspręsta nukentėjusiajai I. J. teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje.

2016-02-02 Kauno valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas už atstovo - advokato paslaugų teikimą nukentėjusiajai I. J.. Teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, yra protingo dydžio. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra ir viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo formų. Šios išlaidos yra pagrįstos ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažintinos proceso išlaidomis ir turi būti priteistos iš kaltinamojo I. S..

Daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 149 str. 2 d. ir paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant I. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

Kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką: nuo 2015-08-20 23.30 val. iki 2015-08-21 (1 para).

I. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš I. S., gim. (duomenys neskelbtini), 2000 (du tūkstančius) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo I. J., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., už Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikimą nukentėjusiajai I. J., valstybės naudai iš I. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, priteisti 332,93 EUR (tris šimtus trisdešimt du eurus 93 euro centus), antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas – (duomenys neskelbtini), bankas – AB „Swedbank“, įmokos kodas – (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą I. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.