Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis Klaipėdos miesto savivaldybės socialinių reikalų departamento sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d., 284 str. l d.,

Aprašomoji dalis

nustato:

I. Z. viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką : jis 2009-09-17, nakties metu, laikotarpiu nuo 02.00 val. iki 02.30 val., viešoje vietoje, gatvėje prie (duomenys neskelbtini), demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, tyčia, vandališkais veiksmais, priėjęs prie J. B. priklausančio automobilio „Ford Puma”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) daiktu, panašiu į plaktuką, išdaužė priekinius ir galinius žibintus, priekinio lango stiklą, keleivio pusės priekinių ir šoninio langų stiklus, vairuotojo durelių lango stiklą, apgadino variklio dangtį ir stogą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, priėjęs prie A. G. priklausančio automobilio „Mercedes Benz”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia, vandališkais veiksmais, daiktu, panašiu į plaktuką, išdaužė minėto automobilio keleivio pusės priekinių ir galinių durelių langų stiklus, abu priekinius žibintus, priekinį ir galinį langų stiklus ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sugadino J. B. priklausančio turto už 11 247,30 Lt ir A. G. priklausančio turto už 3 468,73 Lt.

Iš 2010-01-16 akistatos protokolo matyti, kad atlikus akistatą tarp įtariamojo I. Z. ir liudytojo A. K. prieštaravimų pašalinti nepavyko, kiekvienas pasiliko prie pirminių savo parodymų (t.1, b.l. 108-110).

Iš 2010-01-27 akistatos protokolo matyti, kad atlikus akistatą tarp įtariamojo I. Z. ir liudytojos T. D. prieštaravimų pašalinti nepavyko, kiekvienas pasiliko prie pirminių savo parodymų (t.1, b.l. 113-116).

Iš 2011-03-22 UAB „Gatvių apšvietimas“ rašto Nr. 23 ir schemos matyti, kurie šviestuvai buvo veikiantys, atjungti dėl taupymo ir neveikiantys dėl buvusio gedimo (t. 2, b.l. 148-149).

Iš fotolentelių matyti (duomenys neskelbtini), vaizdas dienos ir nakties metu, apšvietimas ir gatvės stulpų išsidėstymas (t.2, b.l. 155-160).

Aptarti įrodymai: iš dalies paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, apžiūros protokolas, asmens parodymo atpažinti, akistatų protokolai, leidžia daryti išvadą, kad I. Z. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo, visuomenės rimties sutrikdymo ir svetimo turto sugadinimo yra visiškai įrodyta. Kaltinamasis I. Z. nepripažino, jog jis 2009-09-17, nakties metu, priėjęs prie (duomenys neskelbtini), stovėjusio automobilio „Ford Puma”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. B., bei A. G. priklausančio automobilio „Mercedes Benz”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia juos apgadino ir tokiu būdu sugadino J. B. ir A. G. priklausančio turto. Jis nurodė teismui, kad naktį iš 2009-09-16 į 2009-09-17 jis buvo kartu su L. B. ir jos drauge M. R. ir liko nakvoti namuose pas L. B., o ryte apie 07.00 val. jis išvyko tiesiai į darbą. Ikiteisminio tyrimo metu 2009-11-04 apklaustas įtariamuoju I. Z. nurodė, kad jis 2009-09-16 apie 18.00 val. kartu su kolega išvyko į Jurbarką, ten liko miegoti, o į Klaipėdą grįžo ryte ir 08.00 val. jau buvo darbo vietoje. Savo žalsvos spalvos automobilį jis buvo palikęs prie savo darbo, kieme, ir šiuo automobiliu niekas nesinaudojo (t.1, b.l. 103-105). Tokius savo parodymus jis patvirtino ir akistatų su liudytoju A. K. (t.1, b.l. 108-110) ir T. D. metu (t.1, b.l. 113-116). Tačiau byloje esančios I. Z. priklausančių telefonų skambučių išklotinės (t. 1, b.l. 88-89) bei mobiliojo ryšio operatorių raštai (t. 1, b.l. 91,93), patvirtina, kad 2009-09-16 vakare ir 2009-09-17 ryte I. Z. buvo Klaipėdoje. Kaip matyti, kaltinamojo parodymai nenuoseklūs ir teismo vertinti kaip jo pasirinkta gynybos taktika. Šie kaltinamojo parodymai paneigti teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiųjų A. G., J. B., V. G. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu. Nukentėjusioji J. B. parodė, kad ji, išbėgusi į kiemą, pamatė sudaužytus automobilius „Ford Puma“ ir „Mercedes Benz“, o netrukus į įvykio vietą pradėję rinktis žmonės teigė matę asmenį, sudaužiusį automobilius ir jį apibūdino kaip tvirto kūno sudėjimo vyrą, banguotais plaukais, atitinkantį I. Z. išvaizdą. Be to, ji dieną prieš įvykį teigė mačiusi I. Z., kuris buvo privažiavęs prie automobilių „Ford Puma“ ir „Mercedes Benz“ ir juos apžiūrėjo. Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir teismo posėdžio metu duoti V. G. parodymai. Be to, liudytoja T. D. parodė, kad ji pro langą matė, kad vyriškis plaktuku daužė kieme stovėjusius automobilius ir vyriškiui pakėlus galvą, ji gerai įsidėmėjo jo išvaizdą: jo plaukai buvo iki pečių, gale pasigarbanoję, ir šį vyriškį ikiteisminio tyrimo metu ji atpažino kaip I. Z., ką patvirtina byloje esantis asmens parodymo atpažinti protokolas (t.1, b.l. 69-70, 71). Liudytojas A. K. taip pat parodė, matęs vyriškį, kuris daužė kieme stovėjusius automobilius ir jį ikiteisminio tyrimo metu jį atpažino kaip I. Z., ką patvirtina byloje esantis asmens parodymo atpažinti protokolas (t.1, b.l. 62-63, 64). Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojai T. D. ir A. K. parodė, kad jie gerai įsidėmėję kaltinamojo bruožus, kadangi įvykio vieta buvo gerai apšviesta. Kaip matyti iš byloje esančio UAB „Gatvių apšvietimas“ rašto ir schemos (t. 2, b.l. 148-149) bei fotolentelių (t.2, b.l. 155-160), aplinka prie (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo apšviesta ir toje vietoje nebuvo neveikiančių dėl gedimo ar atjungtų dėl taupymo žibintų. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiųjų bei liudytojų T. D., A. K. parodymais. Įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b.l. 5-6), fotolentelės (b.l. 38-42), kuriose užfiksuoti automobilio „Mersedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Ford Puma“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai, patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų T. D. ir A. K. parodymus apie nusikaltimo aplinkybes. Nors teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. B. parodė, kad 2009-09-16 vakare pas ją į svečius buvo atėjęs I. Z. ir liko jos namuose iki 2009-09-17 ryto, tačiau šie liudytojos L. B. parodymai kelia abejonių, mat nuo įvykio praėjus ilgam laiko tarpui, ji puikiai prisimena datą ir tikslų laiką, kada I. Z. svečiavosi jos namuose, be to, ji yra I. Z. draugė ir manytina, kad ji gali siekti, kad kaltinamasis išvengtų atsakomybės, todėl šie liudytojos parodymai teismo vertintini kritiškai, kaip neatitinkantys kitų byloje nustatytų aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Kaip nustatyta bylos duomenimis, nusikaltimo vieta nebuvo nuošali – tai vyko gatvėje, prie gyvenamojo namo, neteisėtus veiksmus matė pašaliniai asmenys – tai (duomenys neskelbtini) namo gyventojai: T. D. ir A. K.. Viešosios tvarkos sutrikdymas šiuo atveju pasireiškė įžuliu kitiems asmenims priklausiančio turto sugadinimu. Turtas gadinamas buvo tokiu būdu ir laiku, kad tai lėmė ne tik turtinės žalos atsiradimą, bet ir pašalinių asmenų rimties sutrikdymą. Nors I. Z. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti kaltinimai pagal du baudžiamojo kodekso straispsnius, t. y. ne tik sutrikdžius visuomenės rimtį, bet ir sugadinus svetimą turtą, tačiau šiuo atveju yra ne idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o kitas reiškinys, baudžiamosios teisės teorijoje vadinamas visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra BK 284 str. 1 d., o dalis - BK 187 str. 1d. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinati į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. Taigi šiuo konkrečiu atveju, visumą sudaro BK 284 str. 1 d., todėl iš kaltinimo šalintina BK 187 str. 1 d.

Kaltinamojo I. Z. atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis I. Z. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jis ankščiau yra neteistas, atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis dirba, nusikalstama veika padaryta žala nėra atlyginta, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Skiriant bausmę, atsižvelgiama ir į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti I. Z. už padarytus nusikaltimus paskyrus baudą, jų dydį nustatant mažesnį nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. sankcijos vidurkis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiosios J. B. civilinis ieškinys 11247,30 Lt turtinei žalai atlyginti tenkintinas. Byloje yra automobilio remonto sąmata. Dalį pagal sąmatoje nurodytų remonto darbų nukentėjusioji yra jau atlikusi. Kitai daliai pritrūkus lėšų automobilis nebuvo pabaigtas taisyti ir iki šiol yra nenaudojamas. Nukentėjusiosios pareikštas turtinės žalos ieškinys pagrįstas, todėl visiškai tenkintinas.

Baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiojo A. G. civilinis ieškinys 7248,73 Lt turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis nurodo, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro sugadinto automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontas, kuris kainavo 3468,73 (t.1, b.l. 43). Be to, nukentėjusysis nurodo, kad jo patirtą turtinę žalą sudaro ir išlaidos, kurias jis patyrė nuomodamasis kitą automobilį iš G. M., kuriam per du kartus sumokėjo 3780,00 Lt: 2880,00 Lt sumokėjo 2010 m. sausio mėnesį tiesiogiai pačiam G. M., o likusius 900 Lt sumokėjo 2010-07-20, ką patvirtina byloje esantis pakvitavimas (t.1, b.l. 53). Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų padaryta žala, kuri iki šiol nėra atlyginta, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas.

Šioje baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiosios J. B., civilinis ieškinys dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo A. G. civilinis ieškinys dėl 5000 Lt turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios V. G. 5000 Lt civilinis iesškinys dėl turtinės žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai J. B., teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo vandališkų veiksmų patyrė stresą, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, ją stipriai emociškai paveikė dėl kaltinamojo veiksmų dukrai iškilusi persileidimo grėsmė. Be to, nukentėjusioji nurodo, kad ji patyrė ir didelius nepatogumus, nes reikėjo atlikti daug veiksmų dėl automobilio remonto kaštų įvertinimo. Atsižvelgiama ir į tai, kad pasekmės nėra susijusios su asmens sveikatos pakenkimais. Teismas neabejoja, kad J. B. dėl šio įvykio patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, tačiau, remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus, į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiosios bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, teismo nuomone, yra per didelė, todėl mažintina. Nukentėjusiajai J. B. priteistina 500,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo I. Z.. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam A. G., teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo vandališkų veiksmų patyrė stresą, dvasinį sukrėtimą, jis buvo šokiruotas, be to, jis stipriai išgyveno dėl žmonos sveikatos, kuri buvo nėščia ir dėl šio įvykio pastarajai atsirado nėštumo komplikacijų, depresija. Be to, nukentėjusysis nurodo, kad jis patyrė ir didelius nepatogumus, nes šeima liko be transporto priemonių, teko nuomotis automobilį, kad žmoną galėtų nuvežti į studijas, pas gydytojus, taip pat reikėjo atlikti daug veiksmų dėl automobilio remonto kaštų įvertinimo. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo turtinę padėtį, į kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, į nusikaltimo pasekmes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad pareikštas A. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis, todėl jis tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą neturtinės žalos dydžio nustatymo praktiką.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai V. G., teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo vandališkų veiksmų patyrė stresą, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, ją stipriai emociškai paveikė dėl kaltinamojo veiksmų dukrai iškilusi persileidimo grėsmė. Be to, nukentėjusioji nurodo, kad jai atsirado nėštumo komplikacijos, persileidimo grėsmė. Taip pat ji patyrė ir nepatogumus, nes įvykio dieną nebegalėjo nuvykti į paskaitas. Atsižvelgiama ir į tai, kad įvykio metu nukentėjusioji buvo nėščia, tačiau pasekmės nėra susijusios su asmens sveikatos pakenkimais. Teismas neabejoja, kad V. G. dėl šio įvykio patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, tačiau, remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus, į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiosios bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, teismo nuomone, yra per didelė, todėl mažintina. Nukentėjusiajai V. G. priteistina 500,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo I. Z.. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

I. Z. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas I. Z. turtui – žemės sklypui, registro Nr. 55/34011, unikalus Nr. 5528-0001-0125, kadastrinis Nr. 5528/0001:125 Girkalių k.v., 4,8200 ha, kurio tikslinė paskirtis: žemės ūkio, pratęstinas, atlyginus padarytą žalą – panaikintinas.

Nukentėjusiųjų J. B. patirtos 2000 Lt, A. G. patirtos 1000 Lt, V. G. patirtos 1000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažįstamos proceso išlaidomis, todėl priteistinos iš kaltinamojo. Proceso išlaidomis taip pat pripažįstamos nukentėjusiosios J. B. bylos kopijoms daryti sumokėta 9, 75 Lt suma, A. G. už 113, 00 Lt daryti ir į bylą pateikti dokumentų vertimai, taip pat A. G. patirtos 713, 00 Lt išlaidos kelionei į teisiamąjį posėdį bei prarastas darbo užmokestis 6297,21 Lt, todėl priteistinos iš I. Z. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 307 str., teismas

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. už viešosios tvarkos pažeidimą ir paskirti 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.

I. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą I. Z. turtui – žemės sklypui, registro Nr. 55/34011, unikalus Nr. 5528-0001-0125, kadastrinis Nr. 5528/0001:125 Girkalių k.v., 4,8200 ha, kurio tikslinė paskirtis: žemės ūkio, pratęsti, atlyginus padarytą žalą – panaikinti.

Nukentėjusiosios J. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir iš I. Z. priteisti nukenėjusiajai 11 247,30 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. G. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš I. Z. 7248,73 Lt turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam A. G..

Nukentėjusiųjų J. B., A. G., V. G. pareikštus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš I. Z. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą J. B., 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą A. G., 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą V. G.. Kitą J. B., A. G., V. G. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš I. Z. nukentėjusiesiems: J. B. 2009, 75 Lt advokatų pagalbai apmokėti bei išlaidas dėl bylos dokumentų kopijų darymo, A. G. 7410,21 Lt advokato pagalbai apmokėti, išlaidas kelionei bei prarastą darbo užmokestį, V. G. 1000 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Nustatyti, kad baudą I. Z. privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuteistajam per šį terminą nesumokėjus baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Klaipėdos miesto apylinkės teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.