- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-13
- Bylos Nr.
- 1A-38-193-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-77-2-00007-2009-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Algirdas Gaputis, Nijolė Sušinskienė
- Nuteistasis
- S. D.
- Civilinis ieškovas
- V. R.
- Nukentėjusysis
- V. R., A. R.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas, Stanislovas Butkevičius
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-38-193/2012
Teisėjas Algirdas Švedavičius Teisminio proceso Nr. 1-77-2-00007-2009-5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. sausio 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio, teisėjų Algirdo Gapučio ir Nijolės Sušinskienės,
neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D., jo gynėjo advokato Antano Cemnolonsko bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. R. įstatyminės atstovės A. R. apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-10-28 nuosprendžio, kuriuo S. D. pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 3 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams šešiems mėnesiams. Ši bausmė vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 d. subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2011-08-11 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir S. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda. Be to, teismo nuosprendžiu iš S. D. priteista: nukentėjusiajai V. R. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai A. R. – 2747,56 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
S. D. nuteistas už tai, kad jis lytiškai santykiavo su žmogumi prieš jo valią, o būtent 2009 m. kovo 27 d. apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Pasvalio m. (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo kieme, pasinaudodamas nepilnametės nukentėjusiosios V. R., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle, atsiradusia dėl jos apsvaigimo alkoholiu bei patirtos galvos traumos prieš nepilnametės nukentėjusiosios V. R. valią lytiškai su ja santykiavo.
Šalies argumentai
Nuteistojo S. D. gynėjas advokatas Antanas Cemnolonskas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-10-28 nuosprendį ir S. D. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Mano, kad šis teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ginčija teismo išvadą, kad S. D. ne tik galėjo ir privalėjo suprasti, bet ir suprato, kad nukentėjusioji V. R. nenori ir nesutinka su juo lytiškai santykiauti. Teismas netiksliai cituoja S. D. parodymus duotus teismo posėdžio metu. S. D. teisme parodė, kad kai jis siekė lytinių santykių su V. R., tai pastaroji „pirmą kartą jo neprisileido, o maždaug po valandos jau prisileido”. Gynėjo manymu, išsireiškimą „neprisileido” reikia suprasti kaip nesutikimą lytiškai santykiauti, „prisileido” – kaip sutikimą lytiškai santykiauti. Atkreiptinas dėmesys ir į V. R. elgesį iki lytinių santykių. S. D. parodė, kad pati V. R. jam „kabinosi ant kaklo”, su juo bučiavosi, ką patvirtino liudytojos E. R., L. K., to neneigia ir pati V. R.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad pačiam S. D. įvykio metu buvo tik 16 metų, teismo išvada, kad jis ne tik galėjo ir privalėjo suprasti, bet ir suprato, kad V. R. nenori lytiškai santykiauti, yra klaidinga. Mano, kad S. D. dėl pačios nukentėjusiosios elgesio ir savo amžiaus nesuprato ir negalėjo suprasti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiosios valią. Skunde taip pat teigiama, kad net pripažįstant, kad S. D. padarė jam inkriminuojamą veiką, jam tiek už BK 149 str. 3 d. padarymą paskirta bausmė, tiek paskirta subendrinta galutinė bausme yra aiškiai per griežtos. Sutinkamai su teismų praktika, teismas nuosprendyje privalėjo pažymėti, kad spręsdamas nepilnamečio S. D. baudžiamosios atsakomybės klausimus taiko BK XI skyriaus nuostatas, tačiau to nesilaikė ir S. D. paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalėjo atsižvelgti į tai, jog iki šio nusikaltimo padarymo S. D. nebuvo teistas, todėl laikytina, jog buvo teisiamas pirmą kartą. Gynėjo manymu, atsižvelgiant į tai, jog S. D. nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, neteistas, į nukentėjusiosios elgesį įvykio metu, taikant BK 91 str. 3 d. normas S. D. turėjo būti paskirta minimali arba artima minimaliai bausmė, numatyta BK 149 str. 3 d. sankcijoje. Taip pat gynėjas mano, jog prie paskirtosios bausmės buvo prideda aiškiai per didelė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis. Skundu nesutinkama ir su turtinės žalos atlyginimo A. R. klausimo išsprendimu, teigiant, jog išspręstas neteisingai. Visiškai neaišku, kaip teismas paskaičiavo, kad dėl S. D. įvykdytos nusikalstamos veikos, kurios metu V. R. patyrė psichinį stresą, jos gydymui A. R. išleido 2747,56 Lt. Kaip matyti, V. R. pagrinde buvo gydoma dėl patirtos galvos traumos, su kuria S. D. visiškai nėra susijęs, todėl ir dėl A. R. patirtų išlaidų V. R. gydymui dėl patirtos galvos traumos, S. D. nėra atsakingas.
Nuteistasis S. D. apeliaciniu skundu nesutinka su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-10-28 nuosprendžiu, prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą ir sušvelninti jam skirtą bausmę sutrumpinant ją ar pakeičiant ją į su laisvės atėmimu nesusijusią. Apelianto nuomone, jam paskirtoji bausmė yra per didelė. Teigia, kad jis reikalingas aštuonmečiui sūnėnui, kuriam yra kaip tėvas. Nuteistojo teigimu, jis kartu su motina prižiūri sūnėną ir motinai reikia jo pagalbos. Nurodo, kad namuose jis atlikdavo visus ūkio darbus. Prašo atsižvelgti į jo asmenybę, padėtį šeimoje bei į tai, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo nepilnametis, neteistas. Pasižada pasikeisti ir nebedaryti nusikaltimų, susirasti darbą ir atlyginti priteistą žalą.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. R. įstatyminė atstovė A. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-10-28 nuosprendį ir išieškoti iš nuteistojo S. D. jos naudai ne mažiau kaip 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Mano, kad teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos jai išieškojimo yra neteisėta ir nepagrįsta, teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, neatsižvelgė į CK 282 str. 3 d. Teismas neįvertino, kad ji buvo nugirdyta, alkoholį vartojo pirmą kartą gyvenime, nepaisė kitų neturtinės žalos atlyginimo kriterijų. Pažymi, kad S. D. žalą padarė tyčia, nes jai padaryta fizinė žala – defloracija, pažeistas kūno neliečiamumas, sukeltos psichinės traumos – depresija, įvairios fobijos. Dėl nusikaltimo buvo traumuota jos psichika, susijusi su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, kankina galvos skausmai, dėl ko priversta dažnai lankytis pas neurologus, psichologus nuolatos gerti vaistus nuo galvos skausmo, kankina nerimas dėl sveikatos ir pasekmių ateityje, nes ji yra dar nepilnametė, t.y. labai jauno amžiaus, be to, priverstiniai lytiniai santykiai buvo pirmą kartą gyvenime, kas ją labai psichiškai sutraumavo visam gyvenimui, nes savo nekaltybę ji vertina kaip didžiulę vertybę. Apeliantės įsitikinimu, teismas turėjo išieškoti iš S. D. jos naudai ne mažiau kaip 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti jų apeliacinius skundus bei atmesti nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą skundą, o nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą A. R. bei nukentėjusiosios atstovas advokatas prašė tenkinti jų skundą ir atmesti nuteistojo bei jo gynėjo apeliacinius skundus, prokuroras prašė nuteistojo ir jo gynėjo advokato apeliacinių skundų netenkinti, o nukentėjusiosios įstatyminės atstovės skundą tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami.
Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant S. D. kaltės klausimą pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 149 str. 3 d., paskyrė teisingą bausmę už šį nusikaltimą bei galutinę subendrintą, taip pat teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimus. Todėl teismas neranda jokio teisinio pagrindo tenkinti apeliacinius skundus.
Apeliantas S. D. nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už nepilnametės išžaginimą. Tvirtina, jog teismo išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nes lytiniai santykiai su V. R. vyko savanoriškai, dėl pačios nukentėjusiosios elgesio ir savo amžiaus jam nesuprantant ir negalint suprasti, kad lytiniai santykiai vyko prieš nukentėjusiosios valią. Nuteistojo gynėjo skunde tam tikrais teiginiais ginčijami teismo konstatuoti faktai, pateikiant byloje surinktų duomenų subjektyvų vertinimą. Tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais, paties nuteistojo parodymais, parodymų patikrinimo vietoje, daiktų, dokumentų pateikimo, kratos, įvykio vietos, daikto apžiūros protokolų duomenimis, specialistų išvadomis, ekspertizių aktais bei kitais byloje esančiais duomenimis, kurių pagrindu konstatavo S. D. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantui S. D., nuteistam pagal BK 149 str. 3 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, ir išteisinti jį dėl jo nėra jokio pagrindo.
BK 149 straipsnio 3 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už lytinį santykiavimą su nepilnamečiu asmeniu prieš jo valią, jei minėta veika padaroma panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios V. R. parodymai apie esmines prieš ją S. D. įvykdyto nusikaltimo aplinkybes buvo nuoseklūs viso proceso metu. Juos tiesiogiai ar netiesiogiai, iš dalies ar visiškai patvirtino liudytojų parodymai, iš dalies – paties nuteistojo, taip pat specialisto išvados, ekspertizės aktai, kratos, įvykio vietos apžiūros protokolų duomenys ir kiti bylos duomenys, todėl nėra jokio pagrindo jais netikėti. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kokiomis aplinkybėmis nukentėjusioji V. R. atsidūrė bejėgiškoje būklėje, kuo pasinaudodamas ir tai matydamas nuteistasis, žinodamas apie nukentėjusiosios amžių, jos nepilnametystę, ją išžagino. Nuteistasis neneigia turėjęs su V. R. lytinių santykių, bet juos interpretuoja kaip savanoriškus, taip neigdamas jos buvusią bejėgišką būklę, tačiau tiek pačios nukentėjusiosios parodymai, tiek nuteistojo pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, tiek prieš įvykį ir po jo ją mačiusių liudytojų parodymai, taip pat ekspertizės akto duomenys visiškai patvirtina, kad kaltinime nurodyto įvykio metu V. R. buvo bejėgiškos būklės. Pats nuteistasis teisme teigė supratęs, kad Viktorija buvo girta, nes ji nebegalėjo pati paeiti, buvo pargriuvusi, po ko pati atsikelti nebegalėjo, tad jo paties nurodytos aplinkybės labai akivaizdžiai parodo S. D. suvokimą apie esamą nukentėjusiosios būklę, jos negalėjimą išreikšti savo valią bei sąmoningą nuteistojo pasinaudojimą tuo lytinei aistrai patenkinti. S. D. teisme parodė, kad iš pradžių V. R. ranka traukė jo rankas tolyn, o vėliau jam maunant jai kelnes ir atliekant su ja lytinius santykius – ji nieko nesakė. Kaip matyti, V. R. dar būnant sąmoningai buvo išreikšta jos valia neturėti lytinių santykių, todėl vėlesnis jos tylėjimas niekaip negalėjo būti suprastas kaip jos noras bei sutikimas lytiškai santykiauti. Tai, kad nukentėjusioji V. R. bejėgiškoje būklėje atsidūrė dėl savo pačios veiksmų, jos buvusios bejėgiškos būklės nepaneigia, o jos veiksmai dar iki pastarosios būklės nepateisina nuteistojo elgesio pasinaudojant valios išreikšti nebegalinčia nukentėjusiąja. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir pagrįstai apeliantą S. D. nuteisė pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, todėl išteisinti jį iš pastarojo kaltinimo nėra jokio pagrindo.
Teisingai kvalifikavęs nuteistojo S. D. nusikalstamus veiksmus pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė apeliantui bausmę už jį bei galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas bausmę apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, be kita ko atsižvelgė ir į pačios nukentėjusiosios elgesį. S. D. nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, neteistas, tačiau jis padarė vieną tyčinį sunkų baigtą nusikaltimą, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Be to, po inkriminuoto nusikaltimo padarymo jis padarė naujus tyčinius nusikaltimus, už kuriuos nuteistas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma, todėl S. D. paskyrė realią sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus visas šias aplinkybes darytina išvada, kad S. D. už šį nusikaltimą paskirta bausmė savo trukme, kuri yra mažesnė nei sankcijoje nepilnamečiui numatytas laisvės atėmimo bausmės minimalios ir maksimalios trukmės vidurkis, o taip pat subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Kaip matyti, subendrinant už inkriminuotą nusikaltimą paskirtą bausmę su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme nuteistajam taikytas vienas palankesnių subendrinimo būdų – dalinis sudėjimas. Pažymėtina, kad prie paskirtosios bausmės pridedamos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies nustatymas yra teismo, o ne nuteistojo ar jo gynėjo prerogatyva, todėl gynėjo teiginys dėl pridėtos tariamai per didelės dalies tėra subjektyvi, teismui neprivaloma jo nuomonė. Teisėjų kolegija pažeidimų, apylinkės teismui skiriant bausmę ar bendrinant bausmes nenustatė. Jokių kitų aplinkybių, galinčių turėti esminę reikšmę nustatant bausmės trukmę, nuteistasis ir jo gynėjas skunduose nenurodo. Tokių aplinkybių nėra ir byloje. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės apie jo asmenybę teismui buvo žinomos, jos tinkamai įvertintos, o S. D. deklaruojami pažadai nebenusikalsti bei siekiai padėti motinai, sūnėnui išvados dėl bausmės tinkamumo nekeičia. Taigi konstatuotina, kad apeliantui S. D. švelninti bausmę nėra jokio pagrindo.
Nuteistojo gynėjas skundu nesutinka ir su turtinės žalos priteisimu A. R., tačiau teisėjų kolegija neranda jokio pagrindo gynėjo skundą tenkinti ir šioje dalyje. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad V. R. gydymą sąlygojanti pagrindinė priežastis yra ne galvos trauma, o kaip ekspertizės akte (1 t., 72-87 b.l.) bei kituose dokumentuose nurodoma – įtampos tipo galvos skausmas, adaptacijos sutrikimas. Tai leidžia daryti pagrįstą išbadą, kad V. R. gydymas yra nuteistojo prieš ją atlikto nusikaltimo priežastis ir pasekmė, už ką turi S. D. atsakyti. Todėl turtinė su V. R. gydymu susijusi žala A. R. priteista pagrįstai.
Nepilnametės V. R. įstatyminė atstovė A. R. skundu ginčija teismo nuosprendžiu iš nuteistojo S. D. jos naudai priteistą neturtinės žalos dydį, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu minėtas klausimas išspręstas teisingai ir didinti priteistos neturtinės žalos dydį ar dydžius nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, priešingai A. R. teiginiams, priteisdamas neturtinę žalą, atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius V. R. ir A. R., racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgė į šią žalą padariusio asmens kaltę, nusikalstamų veiksmų apimtį ir padarinius, jo turtinę padėtį, taip pat į pačių nukentėjusiųjų elgesį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. A. R. skunde nepagrįstai teigia, kad V. R. buvo nugirdyta ir alkoholį vartojo pirmą kartą gyvenime, nes byloje esančiais ir skundžiamame teismo nuosprendyje aptartais įrodymais konstatuota priešingai – kad V. R. pati savo noru vartojo alkoholinius gėrimus ir dėl jų vartojimo tapo bejėgiškos būklės. Teismas rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais apie dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus ir kitas aplinkybes, į kurias atsižvelgiama vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, fizinės ir dvasinės sveikatos pablogėjimą. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti V. R. ir A. R. padarytos neturtinės žalos dydžiai aiškiai sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams neprieštarauja. Jokių naujų, teismo nuosprendyje neįvertintų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę nustatant neturtinės žalos dydžius, byloje nėra. Tokių aplinkybių nenurodoma ir A. R. apeliaciniame skunde. Todėl didinti A. R. skunde nurodytais teismo jau įvertintais argumentais neturtinės žalos dydį nėra jokio pagrindo.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-10-28 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti jį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
NUTARIA:
Nuteistojo S. D., jo gynėjo advokato Antano Cemnolonsko bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. R. įstatyminės atstovės A. R. apeliacinius skundus atmesti.