Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo A. S. atstovo advokato Lino Meškio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutarimo A. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio nusižengimo protokolas A. S. surašytas už tai, kad 2017 m. balandžio 20 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – Institucija) patikrinus (duomenys neskelbtini) RUAB (duomenys neskelbtini) veiklą nustatyta, kad įmonės vadovas A. S. neužtikrino 2017 m. kovo 24 d. įmonei pakartotinai duoto privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimo įvykdymo. Privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) įmonei buvo nurodyta iki 2017 m. kovo 31 d. sudaryti draudimo sutartį ar įsigyti banko garantiją, užtikrinančią suderintame atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą. Šiais veiksmais A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – Valstybės kontrolės įstatymas) 54 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) 14 straipsnio 3 dalies 7 punkto reikalavimus.Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 11 d. nutarimu A. S. pripažino padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė administracinę nuobaudą – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad A. S. padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 317 straipsnio 2 dalyje, požymius. Apeliaciniame skunde A. S. atstovas advokatas Linas Meškys prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti arba sumažinti paskirtą baudą iki 600 Eur.Apeliaciniame skunde nurodo, jog Institucija 2017 m. kovo 24 d. privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė RUAB (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. kovo 31 d. sudaryti laidavimo draudimo sutartį ar įsigyti banko garantiją, užtikrinančią suderintame atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą. Šį privalomąjį nurodymą Institucija davė nepaisant to, kad ankstesniais privalomaisiais nurodymais, t. y. 2016 m. rugsėjo 1 d. privalomuoju nurodymu Nr. 33 ir 2017 m. rugsėjo 2 d. privalomuoju nurodymu Nr. 35 ir kitais vėlesniais privalomaisiais nurodymais jau buvo nurodęs RUAB (duomenys neskelbtini) nutraukti atliekų priėmimą ir vykdyti atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą, išvežant ar sutvarkant įmonėje saugomas atliekas ir išvalant įmonės teritoriją. Manoma, jog teismas, skirdamas nuobaudą už privalomojo nurodymo nevykdymą, privalo įvertinti aplinkybes, ar institucijos duotas privalomasis nurodymas yra teisėtas, ar įmanoma įvykdyti jo reikalavimus. 2017 m. kovo 24 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra visiškai nepagrįstas ir neįgyvendinamas, kadangi RUAB (duomenys neskelbtini) laikytis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. sudaryti laidavimo draudimo sutartį arba turėti banko garantiją privalo ir objektyviai gali tik turėdama galiojantį Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimą. Šiuo atveju Institucijai laikant ir deklaruojant, kad RUAB (duomenys neskelbtini) turimas TIPK leidimas negalioja ir RUAB (duomenys neskelbtini) negali vykdyti atliekų tvarkymo veiklos, akivaizdu, kad RUAB (duomenys neskelbtini) neturi pareigos laikytis reikalavimų, keliamų atliekas tvarkančioms įmonėms. Dėl esamo visiško prieštaravimo ir nesuderinamumo tarp Institucijos duotų privalomųjų nurodymų RUAB (duomenys neskelbtini) objektyviai negali įvykdyti visų duodamų privalomųjų nurodymų. Nustačius, kad administracinė atsakomybė buvo taikyta pagrįstai, prašoma sumažinti skirtą baudą. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 11 d. nutarimu A. S. skyrė administracinę nuobaudą – 1300 Eur baudą, t. y. baudos, numatytos ANK 317 straipsnio 2 dalyje, sankcijoje vidurkį. Prašoma įvertinti pažeidimo pobūdį ir būdą, t. y. kad pažeidimas buvo padarytas nepiktybiškai, o A. S. buvo suklaidintas. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos direktoriaus pavaduotojas D. Š. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad 2017 m. kovo 24 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra panaikintas, o UAB (duomenys neskelbtini) jo neįvykdė, todėl A. S., kaip įmonės atsakingas asmuo, pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. S. atstovo advokato Lino Meškio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Apeliaciniame skunde nesutinkama su A. S. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 317 straipsnio 2 dalį ir prašoma administracinio nusižengimo bylą nutraukti. ANK 317 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog atsakomybė kyla už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku.Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog 2017 m. kovo 24 d. RUAB (duomenys neskelbtini) pakartotinai buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta iki 2017 m. kovo 31 d. sudaryti draudimo sutartį ar įsigyti banko garantiją, užtikrinančią suderintame atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą. Tačiau 2017 m. balandžio 20 d. patikrinus RUAB (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad įmonės vadovas A. S. neužtikrino 2017 m. kovo 24 d. įmonei pakartotinai duoto privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimo įvykdymo ir šiais veiksmais pažeidė Valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį (fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams) ir Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 7 punkto reikalavimus (gamtos išteklių naudotojai privalo vykdyti teisėtus įgaliotų aplinkos apsaugos institucijų bei jų pareigūnų reikalavimus).Apeliaciniame skunde teigiama, jog Institucija ankstesniais privalomaisiais nurodymais buvo nurodęs RUAB (duomenys neskelbtini) nutraukti atliekų priėmimą ir vykdyti atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą, todėl A. S. buvo suklaidintas. Tačiau šiame kontekste pažymima, jog tai, kad RUAB (duomenys neskelbtini) prieš tai buvo duoti kiti privalomieji nurodymai, neatleidžia A. S. nuo pareigos užtikrinti 2017 m. kovo 24 d. įmonei pakartotinai duoto privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimo įvykdymo. Pažymima, jog Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis numato, kad pavojingas atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas, kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog 2017 m. kovo 24 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra visiškai nepagrįstas ir neįgyvendinamas, kadangi RUAB (duomenys neskelbtini) laikytis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. sudaryti laidavimo draudimo sutartį arba turėti banko garantiją, privalo ir objektyviai gali tik turėdama galiojantį TIPK leidimą. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Kaip matyti iš paties A. S. pozicijos, jis buvo ir yra įsitikinęs, kad TIPK leidimas yra galiojantis, duomenų, kad įmonė būtų nutraukusi veiklą atliekų saugojimo ir tvarkymo srityje, nėra. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2017 m. balandžio 3 d. priėmus sprendimą dėl 2013 m. liepos 15 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 2.3.1 ir 2.3² punktų, kuriame konstatuota, kad ministro įsakymo 2.3² punktas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. D1-510 patvirtinta redakcija, įsigaliojusi 2015 m. liepos 2 d.) prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principams ir Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsniui (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-287 redakcija, įsigaliojusi 2013 m. birželio 1 d.) nuostatoms. Taigi įmonei 2007 m. gruodžio 21 d. išduotas ir paskutinį kartą 2013 m. rugsėjo 24 d. koreguotas TIPK leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra laikomas galiojančiu. Įvertinus tai, kad vykdant atliekų tvarkymo veiklą yra būtina sudaryti laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, o A. S. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimų neįvykdė, pažeidimo faktas yra akivaizdus.Taigi įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, jog A. S. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 317 straipsnio 2 dalyje.Konstatavus, kad administracinė atsakomybė buvo taikyta pagrįstai, apeliantas prašo sumažinti A. S. skirtą baudą.Už ANK 317 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą įstatymų leidėjas numatė nuobaudą – baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.ANK 32 straipsnis 1 dalis numato, jog nuobauda už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas A. S., kaip RUAB (duomenys neskelbtini) įmonės vadovui, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 317 straipsnio 2 dalyje, skyrė 1300 Eur baudą, kuri atitinka ANK 317 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį. Nustatydamas baudos dydį, atitinkanti sankcijos vidurkį, pirmos instancijos teismas motyvavo tuo, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad A. S. nepagrįstai nustatytas straipsnio sankcijos vidurkį atitinkantis baudos dydis. A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, atkreipiamas dėmesys, jog dėl šio nusižengimo neigiamų padarinių nekilo, nusižengimą iš esmės nulėmė neteisingas faktinių aplinkybių vertinimas. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis), A. S. skirtina minimali ANK 317 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda - 600 Eur dydžio bauda.Konstatuotina, jog Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 11 d. nutarimu pagrįstai A. S. pripažino padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 317 straipsnio 2 dalyje, tačiau paskirta administracinė nuobauda (1300 Eur bauda) yra per griežta, neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

A. S. atstovo advokato Lino Meškio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutarimą pakeisti:

už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 317 straipsnio 2 dalyje, padarymą A. S. paskirtą administracinę nuobaudą – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą sumažinti iki 600 Eur (šešių šimtų eurų).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.