- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-26
- Bylos Nr.
- eA-297-415/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04133-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- R. B., G. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. B. ir G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. B. ir G. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai R. B. ir G. B. (toliau – ir pareiškėjai) skunde prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) 2020 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. 2ZP-1605 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. spalio 13 d. kreipimąsi „Dėl kompensacijos už žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį perskaičiavimo, sumos padidinimo ir išmokėjimo“. Pareiškėjai prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė 1/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjai gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. aktą Nr. ŽVP-131-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“ (toliau – ir Aktas), kuriuo NŽT informavo, kad jiems priklausančio Žemės sklypo dalis bus paimta visuomenės poreikiams įgyvendinti, t. y. ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 km iki 107 km rekonstruoti). NŽT taip pat informavo, kad paimamo turto vertė yra 40 060 Eur. Pareiškėjai, susipažinę su Aktu, kreipėsi į NŽT ir jiems buvo nurodyta, kad kompensacijos dydis nustatomas pagal nekilnojamo turto vertės ataskaitą, nepasirašius akto bus kreiptasi į teismą ir teismas nustatys tą pačią kompensaciją. Todėl pareiškėjai 2017 m. rugsėjo 30 d. Aktą pasirašė ir jiems buvo išmokėta 40 060 Eur suma.
3. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad vėliau jie sužinojo, jog vieni iš bendrasavininkų (jų buvo iš viso 9), kuriems taip pat priklausė 1/5 to paties Žemės sklypo, nesutiko su jiems pateiktame akte paskaičiuota 40 060 Eur suma, todėl ginčas persikėlė į teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pripažino teisę į 64 600 Eur kompensaciją, t. y. už analogišką to paties Žemės sklypo dalį bendrasavininkams buvo išmokėta 24 540 Eur didesnė kompensacija. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjai kreipėsi į Ministeriją, prašydami perskaičiuoti kompensaciją ir išmokėti likusią 24 540 Eur sumą. Ministerija, įvertinusi pareiškėjų prašymą, 2020 m. lapkričio 13 d. Raštu atsisakė jį patenkinti ir nurodė, kad administracinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas su kitais Žemės sklypo savininkais, iš jų visuomenės poreikiams turtas paimtas pagal kitą NŽT direktoriaus žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą. Šie savininkai Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Įstatymas, Žemės paėmimo įstatymas) nustatyta tvarka nepasirašė minėto akto ir todėl kilo ginčas dėl turto vertės. Rašte nurodyta, jog ginčas buvo sprendžiamas dėl atlyginimo dydžio konkretiems asmenims, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020 taikytina tik šios administracinės bylos šalims, t. y. Ministerijai ir kitiems Žemės sklypo bendrasavininkams.
4. Pareiškėjai pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei ir tik tokio atlyginimo sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su paimamo turto verte, kuri paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną. Pareiškėjams pateiktame Akte nurodyta, kad Žemės sklypo vertė nustatyta remiantis 2015 m. rugpjūčio 18 d. vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-30. Pasak pareiškėjų, Ministerija išmokėdama mažesnę kompensaciją už Žemės sklypą, pažeidė teisės aktus, todėl kad kompensuojant asmeniui už paimamą žemę turi būti kompensuojama žemės sklypo paėmimo dieną buvusi žemės sklypo vertė.
5. Pareiškėjai prašė remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020 pateiktais išaiškinimais, kad nuo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios iki jo perėjimo valstybei praėjo reikšmingai ilgas laikas. Tai suponavo esminius žemės sklypo vertės pokyčius didėjimo linkme, todėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės, nustatytos 2015 m. rugpjūčio 18 d., taikymas, kai nuosavybės teisė į žemę pasibaigė NŽT direktoriui priėmus 2017 m. gruodžio 27 d. paėmimo aktą, kuriuo iš bendrasavininkų paimta 1/5 dalis 0,9925 ha žemės sklypo, neatitinka nuosavybės teisės apsaugos imperatyvų, t. y. teisingo atlyginimo už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės sklypo vertės, nustatytos 2015 m. rugpjūčio 18 d., taikymas 2017 m. rugsėjo 30 d. neatitiko nuosavybės teisės apsaugos imperatyvų teisingai atlyginti už žemę pinigais pagal rinkos vertę žemės paėmimo metu. Žemės paėmimo metu pareiškėjams priklausančios žemės rinkos vertė buvo 64 600 Eur, todėl jiems taip pat turėjo būti išmokėta tokio paties dydžio kompensacija. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje konstatuota, kad NŽT direktoriaus nustatytas kompensacijos dydis neatitinka nuosavybės teisės apsaugos imperatyvų – teisingai atlyginti už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Taigi minėtoje nutartyje nurodyta, kad buvo pažeisti teisės imperatyvai. Todėl nutartis turi svarbią reikšmę ir pareiškėjų teisinei padėčiai, nes ja buvo galutinai išspręstas ginčas dėl kompensacijos priteisimo už 1/5 dalį paimamo to paties Žemės sklypo, kurio 1/5 dalis priklauso ir pareiškėjams.
6. Pareiškėjai pažymėjo, kad atsakovas rėmėsi pasenusiu žemės sklypo vertinimu, nors teisės aktai įpareigoja vadovautis žemės sklypo paėmimo metu esančia žemės sklypo verte, todėl pareiškėjams išmokėjo mažesnę nei priklauso kompensaciją, pažeidė teisingo kompensavimo principą ir nepagrįstai atsisako išmokėti teisingo dydžio kompensaciją už paimtą visuomenės poreikiams Žemės sklypą. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju ginčo teisinius santykius reguliuoja ne civilinės teisės normos, o viešosios teisės normos. Šiame santykyje pareiškėjai nebuvo lygiaverčiai sandorio dalyviai, negalėjo prieštarauti žemės paėmimui ir pasitikėjo valstybės institucijomis, todėl pasirašė Aktą, tačiau tai nereiškia, kad jiems neturi būti tinkamai atlyginta.
7. Pareiškėjai nurodė, kad išmokant to paties žemės sklypo analogiškų žemės sklypo dalių savininkams skirtingas kompensacijas, pažeidžiami teisingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių principai ir pakertamas pasitikėjimas valstybės institucijomis. Nuo to, ar pareiškėjas turi teisinių žinių ir ar intensyviai gina savo teises, neturėtų priklausyti kompensavimo dydis. Šiuo atveju turėjo būti užtikrinami ne tik visuomenės, bet ir žemės savininkų interesai, nes analogiškos žemės sklypo dalies netekę savininkai gavo skirtingas kompensacijas, nors jos turėtų būti vienodos. Todėl Ministerija nepagrįstai atsisakė perskaičiuoti pareiškėjams neteisingai paskaičiuotą kompensaciją už paimtą žemę, kuri paskaičiuota pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir prieštarauja teismų praktikai.
Atsiliepimas
8. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
9. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad, pradėjus rekonstruoti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožą nuo 94 km iki 107 km, pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą 9 bendraturčių (tarp kurių buvo pareiškėjai) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 8,7854 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies atžvilgiu. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo metu nustatyta, kad iš planuojamo paimti žemės sklypo dalis priklauso pareiškėjams. Turto vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-30 ir joje esančioje turto vertės nustatymo pažymoje nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimamo bendraturčių 0,9925 ha dydžio žemės sklypo rinkos vertė buvo 200 300 Eur, iš jų pareiškėjams tenkanti 1/5 atlyginimo dalis už 1/5 žemės sklypo dalį būtų 40 060 Eur. Pareiškėjai su nustatyta suma sutiko, todėl Aktą pasirašė ir Ministerija 2017 m. lapkričio 6 d. pervedė jiems nustatytą atlyginimą už Žemės sklypą. Pareiškėjai 2020 m. spalio 13 d. kreipėsi į Ministeriją su prašymu perskaičiuoti kompensacijos už Žemės sklypo dalį dydį, padidinti kompensacijos už Žemės sklypo dalį sumą iki 64 600 Eur pagal kitų asmenų byloje priimtą nutartį, tačiau Ministerija Raštu atsisakė tenkinti pareiškėjų prašyme nurodytus reikalavimus.
10. Atsakovo teigimu, skundžiamas Ministerijos Raštas atitinka visus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytus reikalavimus – yra motyvuotas ir aiškiai suprantamas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir priimtas neviršijant teisės aktų suteiktų įgaliojimų, Rašte nurodyta apskundimo tvarka, Raštas parengtas ir pateiktas pareiškėjams nustatytais terminais. Rašte išsamiai paaiškinta, kad žemės paėmimo procedūros pareiškėjų atžvilgiu yra užbaigtos 2017 m. pabaigoje pasirašius Aktą ir sumokėjus pareiškėjams jame nurodytą atlyginimo už Žemės sklypą sumą, o teisės aktai nenumato atlyginimo dydžio perskaičiavimo arba NŽT priimto ir pareiškėjų pasirašyto akto keitimo galimybės. Pasak atsakovo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi išspręstas ginčas netaikomas pareiškėjams, kadangi pareiškėjai jame nedalyvavo, todėl ši nutartis taikoma tik tos konkrečios bylos šalims.
11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai pateikė prašymą praėjus daugiau nei 3 metams nuo procedūros užbaigimo, t. y. Akto pasirašymo ir jame nustatytos atlyginimo sumos sumokėjimo pareiškėjams. Įstatymai nenumato akto pakeitimo ar peržiūrėjimo po pasirašymo. Taip pat šiuo atveju negalėtų būti taikomas ir VAĮ 15 straipsnyje (anksčiau – VAĮ 35 straipsnyje) reglamentuotas klaidų ištaisymas administraciniame akte, kadangi apskaičiuojant atlyginimo dydį akte nenustatyta jokių klaidų ar netikslumų. Be to, pareiškėjų skunde minimas Aktas, kuriame nustatytas atlyginimas, ir paėmimo sąlygos, yra ne Ministerijos, bet NŽT priimtas dokumentas, todėl Ministerija net ir negalėtų jo keisti ar panaikinti. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros priskirtinos viešosios teisės sričiai, todėl Ministerija neturėjo teisinio pagrindo atlikti prašomus veiksmus – pasibaigus procedūrai perskaičiuoti atlyginimo už iš pareiškėjų paimtą Žemės sklypo dalį. Priešingu atveju galėtų būti pažeisti VAĮ įtvirtinti įstatymo viršenybės ir asmenų lygiateisiškumo principai.
12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų nurodytoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nekonstatavo teisės aktų ar procedūrų pažeidimų ir nenustatė, kad Ministerijos pateikta nekilnojamo turto ataskaita yra neteisėta ar naikintina. Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjų prašymą, pateikė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą atsakymą.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad NŽT teisės aktų nustatyta tvarka priėmė žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus, kuriuos pasirašė visi žemės sklypo bendraturčiai, išskyrus Ž. J. ir A. J.. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi paliko galioti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-94-402/2019. Minėtoje byloje teismas pripažino Ž. J. ir A. J. teisę į 64 600 Eur kompensaciją, t. y. už to paties žemės sklypo dalį, Ž. J. ir A. J. buvo išmokėta 24 540 Eur didesnė kompensacija nei kitiems bendraturčiams. Ministerija 2020 m. lapkričio 13 d. Raštu informavo, kad teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjai Aktą pasirašė ir pareiškėjams buvo išmokėta Akte nurodyta atlyginimo suma, todėl laikytina, kad ginčo su pareiškėjais dėl atlyginimo už Žemės sklypo dalį nebuvo. Be to, Ministerijai teisės aktai nesuteikia teisės atlikti visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ar vertinimo ataskaitoje nustatytų kompensacijų dydžio perskaičiavimo ar kitokių su minėto turto vertinimu susijusiu pakeitimu po Akto pasirašymo. Ministerija, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis ir remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, pagrįstai nurodė, kad neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo. NŽT teigimu, pareiškėjai neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo.
II.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjų R. B. ir G. B. skundą atmetė.
16. Teismas nustatė, kad:
16.1. NŽT direktorius 2017 m. rugsėjo 27 d. aktu Nr. ŽVP-131-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“ paėmė visuomenės poreikiams pareiškėjų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdytą 0,9925 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo aktu nustatyta, kad žemės sklypo dalies vertė – 40 060 Eur, kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo dalies paėmimu visuomenės poreikiams dydis nebuvo nustatytas. Abu pareiškėjai 2017 m. lapkričio 26 d. su Aktu sutiko ir jį pasirašė.
16.2. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-92-402/2019 nustatė, kad už visuomenės poreikiams paimtą Ž. J. ir A. J. 0,9925 ha bendro ploto 1/5 dalį žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); paskirtis: kita; naudojimo būdas: komercinės paskirties objektų teritorijos), esančio (duomenys neskelbtini), atlyginimo dydis yra 64 600 Eur. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
16.3. Pareiškėjai 2020 m. spalio 13 d. pateikė prašymą „Dėl kompensacijos už žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį perskaičiavimo, sumos padidinimo ir išmokėjimo“. Prašyme pareiškėjai nurodė šiuos reikalavimus: 1) perskaičiuoti kompensaciją už Žemės sklypą; 2) padidinti kompensacijos už Žemės sklypą sumą iki 64 600 Eur, t. y. sumos nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020 (teisminio proceso numeris 3-62-3-00517-2018-8) ir ekspertės I. K. Nekilnojamojo turto vertinimo išvadoje Nr. IK-9/2018; 3) ir įmanomai trumpiausiais terminais sumokėti 24 540 Eur trūkstamą sumą, pervedant ją į R. B. atsiskaitomąją sąskaitą.
16.4. Ministerija, įvertinusi pareiškėjų prašymą, 2020 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 2ZP-1605 „Dėl reikalavimų dėl kompensacijos už žemės sklypo dalį perskaičiavimo, sumos padidinimo ir išmokėjimo“, atsisakė jį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies, Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalių nuostatomis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais.
18. Teismas akcentavo, kad pareiškėjai su 2017 m. rugsėjo 27 d. Aktu susipažino, su juo sutiko ir 2017 m. lapkričio 6 d. jį pasirašė. Pareiškėjai patys pasirinko tokį elgesio modelį, išreikšdami savo laisvą valią ir turėdami teisę atsisakyti pasirašyti Aktą, tačiau to nepadarė. Ministerijai teisės aktai nesuteikia įgaliojimų tokio pobūdžio aktus keisti ar koreguoti, kai jau jie yra pasirašyti. Pareiškėjai į Ministeriją kreipėsi praėjus beveik 3 metams po Akto pasirašymo, todėl Ministerija, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis ir remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, pagrįstai atsisakė tokį prašymą tenkinti. Teismas atkreipė dėmesį, kad Aktas yra galiojantis ir nenuginčytas.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismo vertinimu, pareiškėjai nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartimi, kadangi minėtoje administracinėje byloje nesutikimą dėl žemės sklypo paėmimo išreiškė tik konkretūs turto savininkai, o su kitais bendrasavininkais ginčo dėl paskaičiuotos kompensacijos nebuvo. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartyje nekonstatavo teisės aktų ar procedūrų pažeidimų, nenustatė, kad Ministerijos pateikta nekilnojamo turto ataskaita yra neteisėta ar naikintina.
20. Pasisakydamas dėl pareiškėjų argumentų, kad jie nebuvo lygiaverčiai sandorio dalyviai, negalėjo prieštarauti žemės paėmimui, pasitikėjo valstybės institucijomis, todėl pasirašė Aktą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjai turėjo realias galimybes ginčyti Aktą ir Žemės sklypo dalies kainą. Jie sąmoningai pasirinko tokį savo elgesio modelį (pasirašyti Aktą, neginčyti siūlomos kainos), todėl jiems tenka jų elgesio pasekmės ir rizika (gauta už sklypo dalį pinigų suma). Teismas nenustatė ir pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad jiems institucijų tarnautojai būtų raštu ar žodžiu išaiškinę kitaip. Priešingai, byloje yra įrodymų, kad valstybės tarnautojai pareiškėjams išaiškino raštu teisę skųstis teismui (2017 m. vasario 1 d. NŽT Kauno r. skyriaus rašte Nr. 7SD-821-(14.7.104.) nurodyta, kad NŽT direktoriaus 2017 m. sausio 26 d. įsakymas gali būti skundžiamas administraciniam teismui; Akto 2.4 punkte nurodyta galimybė pareiškėjams nepasirašyti akto).
21. Teismas konstatavo, kad atsakovas laikėsi Įstatyme nustatytų imperatyvų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas priimdamas priešingą sprendimą, t. y. sutikdamas kompensuoti pareiškėjams reikalaujamą sumą, kaip tik būtų pažeidęs teisės aktuose nustatytas nuostatas ir viršytų jam suteiktus įgaliojimus.
22. Teismas darė išvadą, kad skundžiamas Raštas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, juose aiškiai išreikšta pareiškėjų ir viešojo administravimo subjekto valia. Rašte aiškiai ir pakankamai nurodyta, kodėl pareiškėjams buvo atsisakyta padidinti kompensacijos už Žemės sklypą sumą iki 64 600 Eur ir sumokėti 24 540 Eur trūkstamą sumą. Konstatavęs, kad Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas netenkino iš išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas atmetė pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai.
III.
23. Pareiškėjai R. B. ir G. B. apeliaciniame skunde prašo Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjų skundą ir įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. spalio 13 d. prašymą „Dėl kompensacijos už žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį perskaičiavimo, sumos padidinimo ir išmokėjimo“. Pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
24. Pareiškėjai apeliaciniame skunde akcentuoja, kad:
Žemesnės instancijos teismas
24.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei ir tik tokio atlyginimo sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su paimamo turto verte, kuri (vertė) paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną. Šiuo atveju 2017 m. rugsėjo 27 d. Akte nurodyta, kad žemės sklypo vertė nustatyta remiantis 2015 m. rugpjūčio 18 d. vertinimo ataskaita Nr. TVA-2015-30. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje nustatytus faktus, kad nustatant kompensacijos vertę buvo padaryti pažeidimai, o vadovavosi tik tuo, kad pareiškėjai pasirašė Aktą, kuris yra galiojantis. Tai nepakeičia fakto, kad jiems sumokėta kompensacija yra per maža ir priimant Aktą sklypo vertė buvo nustatyta ne jo paėmimo dienai, o kur kas anksčiau, todėl neatitiko rinkos vertės. Vien pareiškėjų nežinojimas tikrosios jų turto rinkos vertės ir sutikimas, pasirašant Aktą, neatleidžia valstybės nuo pareigos tinkamai atlyginti už visuomenės poreikiams paimamą turtą.
24.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai turėjo realias galimybes ginčyti Aktą ir žemės sklypo dalies kainą, tačiau jie sąmoningai pasirinko tokį savo elgesio modelį (pasirašyti Aktą, neginčyti siūlomos kainos), todėl jiems tenka jų elgesio pasekmės ir rizika (gauta už sklypo dalį pinigų suma). Pareiškėjai pažymi, kad šiuo atveju valstybės institucijos veikė ne pagal žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. rėmėsi pasenusiu žemės sklypo vertinimu, nors įstatymai įpareigoja vadovautis žemės sklypo paėmimo metu esančia žemės sklypo verte, tokiu būdu pareiškėjams išmokėjo mažesnę nei priklauso kompensaciją, pažeidė teisingo kompensavimo principą ir nepagrįstai atsisako išmokėti teisingo dydžio kompensaciją už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą. Pareiškėjams nebuvo sudarytos sąlygos derėtis su valstybe dėl kompensacijos dydžio, kurį vienašališkai nustatė atsakovas, pareiškėjams buvo paaiškinta, jog institucija gali remtis tik savo turima turto vertinimo ataskaita ir derybos dėl kompensacijos negalimos, nes kompensavimo tvarką aiškiai reglamentuoja įstatymai. Šiame santykyje pareiškėjai nebuvo lygiaverčiai sandorio dalyviai, negalėjo prieštarauti žemės paėmimui, pasitikėjo valstybės institucijomis, todėl pasirašė Aktą. Tačiau tai nereiškia, kad jiems neturi būti tinkamai atlyginta. Išmokant to paties žemės sklypo analogiškų žemės sklypo dalių savininkams skirtingas kompensacijas, pažeidžiami teisingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių principai ir pakertamas pasitikėjimas valstybės institucijomis, sudarant įspūdį, kad tik intensyviai ginant savo teises teisme galima gauti teisingą atlygį už paimtą visuomenės poreikiams žemę. Tačiau nuo to ar pareiškėjas turi teisinių žinių ir ar intensyviai gina savo teises, neturėtų priklausyti kompensavimo dydis.
24.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. (teismas sprendime klaidingai nurodė 2019 m. kovo 20 d.) nutartyje nekonstatavo teisės aktų ar procedūrų pažeidimų, nenustatė, kad Ministerijos pateikta nekilnojamo turto ataskaita yra neteisėta ar naikintina. Priešingai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad nuo atsakovų Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios iki jo perėjimo valstybei praėjo reikšmingai ilgas laikas. Tai suponavo esminius Žemės sklypo vertės pokyčius didėjimo linkme, todėl visuomenės poreikiams paimamo Žemės sklypo vertės, nustatytos 2015 m. rugpjūčio 18 d., taikymas, kai nuosavybės teisė į žemę pasibaigė Tarnybos direktoriui priėmus 2017 m. gruodžio 27 d. Paėmimo aktą, kuriuo iš atsakovų paimta 1/5 dalis 0,9925 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), neatitinka nuosavybės teisės apsaugos imperatyvų (teisingo atlyginimo už žemę pinigais pagal rinkos vertę), kildinamo iš Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Žemės paėmimo įstatymo. Tai reiškia, kad buvo pažeistos teisės aktų imperatyvios nuostatos.
24.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad galiojant žemės paėmimo aktui, atsakovas negalėjo patenkinti pareiškėjų prašymo, nes priimdamas priešingą sprendimą, t. y. sutikdamas kompensuoti pareiškėjams reikalaujamą sumą, būtų pažeidęs teisės aktuose nustatytas nuostatas ir viršytų jam suteiktus įgaliojimus. Pareiškėjai pažymi, kad jie atsakovui siūlė ginčą spręsti taikiai, abipusių kompromisų būdu, todėl atsakovas su pareiškėjais galėjo sudaryti taikos sutartį neviršydamas savo įgaliojimų, tačiau to nepadarė ir net nebandė ginčą spręsti taikiai. Be to, vien tai, kad atsakovas yra valstybės institucija, nereiškia, kad nėra jokių galimybių ištaisyti padarytą klaidą ir pasielgti teisingai.
Atsiliepimas
25. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą.
26. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad bylos dalykas yra skundžiamo Rašto teisėtumo klausimas, o ne teisingo atlyginimo už iš pareiškėjų paimtą Žemės sklypo dalį nustatymas ar Akto teisėtumo nagrinėjimas, kadangi buvo praleistas terminas tokio pobūdžio ginčams nagrinėti. Todėl pareiškėjų argumentai dėl teisingo atlyginimo už paimtą žemę principų taikymo teismo pagrįstai buvo atmesti ir išsamiau nenagrinėti. Konstitucijoje įtvirtintos nuosavybės teisės neliečiamumo ribojimai yra galimi įstatymų nurodytais atvejais ir laikantis juose reglamentuotos tvarkos, ir tai šiuo atveju atitiko Įstatymą, o skundžiamo Rašto argumentai atitiko VAĮ nustatytus imperatyvius reikalavimus administraciniams sprendimams.
27. Atsakovas nurodo, kad savininkui nesutinkant su atlyginimu ar kitomis žemės paėmimo sąlygomis, ginčo nagrinėjimą turi inicijuoti ne savininkas, bet pati projektą įgyvendinanti institucija – pareiškėjams užtenka nepasirašyti akto. Tačiau ginčui dėl Akto inicijuoti įstatymas nustato ribotą terminą – per 60 dienų, kai sužino, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas nepasirašo akto. Toks ribotas laikas ginčyti atlyginimo dydį yra pagrįstas siekiant teisinio aiškumo ir santykių stabilumo, operatyviai ir teisingai išnagrinėti ginčus dėl atlyginimo dydžio kilusius. Pareiškėjai pagal savo turimas žinias ir patirtį 2017 m. turėjo ir galėjo suprasti Akto reikšmę, įvertinti nekilnojamojo turto rinkos kainas ir tendencijas, pasinaudoti institucijų sprendimų ginčijimo galimybe bei galėjo pasinaudoti advokatų ar kitų specialistų patarimais. Be to, Aktas, kuris nustatė atsiskaitymo su pareiškėjais tvarką, yra įvykdytas administracinis sprendimas, jis nebuvo nustatyta tvarka nuginčytas (ir nebuvo ginčijamas šioje byloje), todėl institucijoms (pirmiausiai Ministerijai) nėra teisinio pagrindo pareiškėjams išmokėti papildomas, Akte nenurodytas sumas. Taip pat atsakovui nėra suteikta teisė keisti ar koreguoti NŽT priimtų administracinių sprendimų, t. y. Akto.
28. Atsakovas nesutinka su pareiškėjų pozicija, kad šioje byloje turi būti remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi. Minėtoje administracinėje byloje buvo sprendžiamas kitų asmenų ginčas su Ministerija, šios bylos yra skirtingo pobūdžio ir tarpusavyje nesusijusios. Be to, teismai nenustatė teisės normų imperatyvių nuostatų pažeidimų ar vertinimo ataskaitos neteisėtumo, buvo pasirinkta taikyti naujesnę nekilnojamojo turto vertinimo išvadą, pateiktą administracinėje byloje.
29. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjų reikalavimai išmokėti papildomą sumą negalėtų būti tenkinami dar ir dėl to, kad tuo būtų paneigta Įstatyme nustatyta konkreti ginčų nagrinėjimo tvarka bei atsirastų tam tikras teisinis neapibrėžtumas, kai savininkai nustatyta tvarka neginčiję priimtų aktų, vėliau dėl vienokių ar kitokių priežasčių teiktų prašymus perskaičiuoti atlyginimo dydį.
30. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
31. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
32. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės paėmimo įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję teisės aktai.
33. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 4 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra pradedamas, kai Vyriausybė priima atitinkamą nutarimą, kuriuo patvirtina specialųjį planą ir nutaria pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, o sąlygos padaryti žymą Nekilnojamo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą atsiranda, kai įsigalioja minėtas Vyriausybės nutarimas ir kai projektą įgyvendinanti institucija apie tai praneša nekilnojamo turto registro tvarkytojui. Ši žyma panaikinama, kai nuosavybės teisė į žemės sklypą pereina valstybei (Žemės paėmimo įstatymo 7 str. 3 d.).
34. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas, jeigu žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas pasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą, projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo dienos perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytą sąskaitą ir apie tai šio įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui. Projektą įgyvendinanti institucija, per šiame įstatyme nurodytus terminus nepervedusi atlyginimo sumos, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nepervestos atlyginimo sumos dydžio už kiekvieną uždelstą dieną. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto nepasirašo, projektą įgyvendinanti institucija šio įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka privalo kreiptis į teismą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo. Tokiu atveju projektą įgyvendinanti institucija iki kreipimosi į teismą dienos perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą ir apie tai šio įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui.
35. Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalis nustato specialią procedūrą ginčams dėl paimto turto vertės (kompensacijos dydžio) nagrinėti.
36. Pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.
37. NŽT direktorius 2017 m. rugsėjo 27 d. aktu Nr. ŽVP-131-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“ paėmė visuomenės poreikiams pareiškėjų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdytą 0,9925 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo aktu nustatyta, kad žemės sklypo dalies vertė – 40 060 Eur, kitų nuostolių, susijusių su žemės sklypo dalies paėmimu visuomenės poreikiams dydis nebuvo nustatytas. Abu pareiškėjai 2017 m. lapkričio 26 d. su Aktu sutiko ir jį pasirašė. Nurodytą sumą pareiškėjai gavo.
38. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto, asmuo kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei, priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimtą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).
39. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir už ją teisingai atlyginama. Ir toks reguliavimas suponuoja, jog nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei ir tik tokio atlyginimo sumokėjimas gali būti laikomas pagrįstai susijusiu su paimamo turto verte, kuri (vertė) paprastai turi būti apskaičiuojama remiantis turto verte, buvusia nuosavybės praradimo dieną. Šią aplinkybę konstatavo ir tinkamai išaiškino pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas ginčijamo sprendimo ydingumo.
40. Pareiškėjai nekėlė ginčo dėl jiems priklausančios žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją dydžio, taip pat nekėlė ginčo dėl 2017 m. rugsėjo 30 d. Nekilnojamojo turto vertinimo išvados Nr. IK-9/2018 ar NŽT direktoriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. akto Nr. ŽVP-131-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“ teisėtumo. Be to, pareiškėjai patys savanoriškai sutiko su jiems siūlomu kompensacijos dydžiu ir patvirtino tai savo parašais. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad pareiškėjai būtų suklaidinti atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens atstovų.
41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1827-415/2020 konstatavo, kad Ž. ir A. J., pirmosios instancijos teisme ginčydami kompensacijos dydį, pateikė ekspertės I. K. Nekilnojamojo turto vertinimo išvadą Nr. IK-9/2018, kurioje nustatyta ginčo žemės sklypo dalies rinkos kaina buvo 64 600 Eur. Kaip matyti iš minėtos nutarties, ginčas byloje buvo nagrinėjamas dėl Ž. ir A. J. priklausančio žemės sklypo, pareiškėjai į bylą nebuvo įtraukti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, savarankiškų reikalavimų nereiškė, todėl nėra pagrindo teigti, kad minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai yra susiję ir su pareiškėjams priklausančia žemės sklypo dalimi. Kitoje byloje, kurioje pareiškėjai nedalyvavo, teismo nustatyti nauji faktiniai duomenys nėra prejudiciniai šioje byloje.
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra tęstinio pobūdžio ir nuo šios procedūros pradžios iki žemės sklypo perėmimo iš asmeninės nuosavybės valstybės nuosavybėn praėjo žymus laiko tarpas, kas galėjo daryti įtaką žemės sklypo rinkos vertei tiek didėjimo, tiek mažėjimo linkme. Todėl pareiškėjai turėjo teisę reikalauti tikslinti visuomenės reikmėms paimamo sklypo vertę, tačiau šia savo teise įstatymo nustatyta tvarka bei sąlygomis nepasinaudojo.
43. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
44. Atmetus apeliacinį skundą, pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų R. B. ir G. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.