Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam K. A.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyvena faktinėje santuokoje, turi 8 mėnesių vaiką, nedirba, Darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2015-02-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 284 str. 1 d. – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu mokytis arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), neatlygintinai išdirbti 30 val. per 3 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) 2015-06-09 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės apribojimu 12 mėnesių, įpareigojant nuo 22.00 val., iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, nekeisti gyvenamosios vietos ir darbo be bausmę vykdančios institucijos leidimo, nevartoti, neįsigyti, nelaikyti alkoholinių gėrimų, nesilankyti kavinėse ir kitose vietose, kur vartojami alkoholiniai gėrimai. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. L. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val., iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, nekeisti gyvenamosios vietos ir darbo be bausmę vykdančios institucijos leidimo, nevartoti, neįsigyti, nelaikyti alkoholinių gėrimų, nesilankyti kavinėse ir kitose vietose, kur vartojami alkoholiniai gėrimai. Vadovaujantis BK 63 str., 1, 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015-02-18 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, nekeisti gyvenamosios vietos ir darbo be bausmę vykdančios institucijos leidimo, nevartoti, neįsigyti, nelaikyti alkoholinių gėrimų, nesilankyti kavinėse ar kitose vietose, kur vartojami alkoholiniai gėrimai bei neatlygintinai išdirbti 30 val., per 3 mėn., sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-06-19 nutartimi pakeista D. L. Kauno apylinkės teismo 2015-02-18 nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė į 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje. Arešto bausmę atliko 2015-09-17;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymu, ir teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. 2016-07-17 apie 22:20 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo kieme, Vilniuje, nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį K. A. dėl chuliganiškų paskatų, t. y. paprašęs nukentėjusiojo cigaretės, o šiam atsakius, kad neturi, kitų asmenų akivaizdoje, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, pastūmė nukentėjusįjį ir tyčia sudavė ne mažiau šešių smūgių į veido sritį, tuo nukentėjusiajam K. A. padarydamas apatinio žandikaulio lūžius 33-34 ir 48 dantų srityje su poodinėmis kraujosruvomis smakro minkštuosiuose audiniuose, 48 danties pašalinimą, poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais D. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Kaltinamasis D. L. teismo posėdžio metu kaltu dėl pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad įvykį prisimena miglotai, prisimena, kad ėjo pro šalį, paprašė cigaretės ir jie kartu pradėjo muštis. Nežino, gal pats pradėjo muštynes, o gal nukentėjęs jas pradėjo, neprisimena. Į Vilnių tą dieną atvažiavo iš Maišiagalos, ėjo link Gelvonų g., į autobusų stotelę, kur važiuoja 75 autobusas, norėjo važiuoti namo į Pilaitę. Nukentėjusysis ir dar vienas vaikinas buvo prie žaidimų aikštelės, jie rūkė. Kaltinamasis buvo vienas, be merginos. Priėjo prie jų paprašyti cigaretės. Jie kažkur nubėgo, grįžo ir prasidėjo muštynės. Prasidėjo šūksniai vienas ant kito ir susimušė, nepamena dėl ko susimušė. Jam trenkė, o tada ir kaltinamasis trenkė. Trenkė gal 4 kartus, iš delno du kartus į veido sritį, iš kumščio į krūtinę, į kepenis. Kur kaltinamajam trenkė, neatsimena. Gali būti, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam buvo lūžęs apatinis žandikaulis, neprisimina. Smūgius sudavė nukentėjusiajam į veidą, krūtinę, kepenis. Po to kaltinamasis nuvažiavo namo. Konfliktuoti liovėsi dėl to, kad kažkas iš nukentėjusiojo pusės prieidinėjo, todėl kaltinamasis pabėgo. Teigė, kad alkoholio nevartojo, buvo blaivus. Konfliktas kilo, kai kaltinamasis paprašė cigaretės. Jie (nukentėjęs ir su juo buvęs asmuo) kažkur nubėgo, po to atbėgo ir pradėjo visi šaukti, keiktis necenzūriniais žodžiais, pradėjo muštis. Sutinka su kaltinimu, jog muštis su nukentėjusiuoju pradėjo iš chuliganiškų paskatų. Su Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutiko, su nukentėjusiojo ieškiniu dėl 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir advokatų išlaidų, taip pat sutiko.

Apklaustas kaip nukentėjusysis K. A. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Buvo vakaras ir jis su kaimynu išėjo parūkyti, rūkė ant suoliuko buvo nuošaliau nuo vaikų aikštelės. Buvo po 22 val., sekmadienio vakaras. Prie jų priėjo kaltinamasis, paprašė cigaretės. Kadangi jie buvo išėję trumpam parūkyti, todėl turėjo tik po vieną cigaretę. Į prašymą atsakė, kad neturi. Tada kaltinamasis pradėjo juos užgaulioti. Jie toliau šnekučiavosi, sakė kaltinamajam eiti ir netrukdyti bendrauti. Tada jis pradėjo stumdytis. Nukentėjusysis bandė jį nustumti nuo savęs, bet jis sudavė nukentėjusiajam kelis smūgius. Kai jis baigė smūgiavimus, nukentėjusysis bandė pasišalinti, bet kaltinamasis sudavė jam dar kelis smūgius. Grįžęs namo išsikvietė greitąją, suprato, kad kažkas yra ne taip, nes jautė didelį skausmą, kraujavimą. Nukentėjusįjį nuvežė į Žalgirio klinikų budėjimo skyrių, apžiūrėjo specialistai ir pasakė, kad yra žandikaulio lūžis. Paguldė į ligoninę, laukė operacijos, kurios metu keletą valandų sudėdinėjo žandikaulį, padarė rentgeną, suleido apie 12 „ukolų“ (injekcijų) į dantų sritį, kad užšaldytų žandikaulį. 1 val. 45 min. buvo sudėdinėjamas žandikaulio įtvaras, su kuriuo kelis mėnesius negalėjo normaliai valgyti. Net po žandikaulio įtvaro nuėmimo dvi savaites negalėjo normaliai išsižioti. Dirbo vadybininku, įvykis sutrukdė jo darbui, krito rezultatai, virš 60 dienų buvo nedarbingas, pakenkė finansiškai. Operacijos metu teko šalinti dantis, nes buvo pasviręs žandikaulis, dėl to danties negalėjo įstatyti atgal. Buvo pašalintas vienas paskutinis dantis, nes negalėjo įdėti įtvaro. Po sužalojimo liko liekamieji reiškiniai, negali patogiai valgyti, jaučia vidinį diskomfortą, burnos vidinėje pusėje buvo pjauta dviejose vietose, įstatyti metalai, jie liks visą gyvenimą. Jam blogai su tartimi, pakalbėjus 20 min, man pradeda skaudėti apatinis žandikaulis.

Į klausimus paaiškino, kad kaltinamasis pradėjo konfliktą, jis supyko, kad neturėjo cigaretės. Jis pirmas sudavė smūgius nukentėjusiajam į veido sritį, smūgius sudavė kumščiais, buvo keletą serijų po 2-3 smūgius abiem rankom. Nukentėjusysis jam nesudavė. Nukentėjusiojo draugas tuo metu buvo šalia, jis nieko nedarė. Ieškinį dėl 2500 eurų žalos atlyginimo palaikė, sumą nurodo įvertinęs darbo užmokestį. Dėl įvykio yra pakeitęs darbovietę, anksčiau bendraudavo su klientais, o dėl žandikaulio dabar jam sunku kalbėti, po 20-30 min. pradeda skaudėti. Taip pat patyrė diskomfortą, gulėjo ligoninėje, negalėjo valgyti normalaus maisto, galėjo vartoti tik pieną, grietinėlę, kuri lengvai praeina pro įtvarą. Mano, kad tai tik menkiausia suma, kurią būtų galima prašyti. Sąkandis liko deformuotas, žandikaulis greičiausiai deformuotas, juk buvo sulaužytas kaulas. Po įvykio lankėsi pas psichologus 4 kartus. Nukentėjusiajam atsirado vidinė baimė dėl to įvykio. Po operacijos, kai reikėjo kur išeiti, buvo geriau neiti, viduje buvo baimė nukentėti dar kartą. Kai įvykis įvyksta aplinkoje, kurią pažįsti, kur esi užaugęs, tai labai blogas jausmas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, savo parodymus patvirtino akistatos su įtariamuoju D. L. metu (b. l.14, 16, 54-56)

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu padaręs kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, paaiškino aplinkybes, kaltinimas pareikštas dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalyje 8 punkte padarymo, kuri yra apysunkis nusikaltimas (BK 12 straipsnis), veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas, kaltinamasis ir jo gynėja sutiko, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tariami, todėl byla, vadovaujantis BK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

2016-07-18 registruotas K. A. pareiškimas Vilniaus apskr. VPK KPNV skyriuje, kuriame nurodoma, jog 2016-07-17 apie 22:20 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jį sumušė nepažįstamas vaikinas, diagnozė, apatinio žandikaulio lūžis (b. l. 1).

Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016-07-18 13 val. 15 min. registruotas Žalgirio ligoninės slaugytojos Žičiūnienės pranešimas, jog 2016-07-18 į ligoninę pristatytas K. A., kuriam diagnozuota apatinio žandikaulio lūžis, gydymui paguldytas į ligoninę, paaiškino, kad 2016-07-17 apie 23:00 val. sumušė nepažįstami (b. l. 6).

Iš 2016-08-17 patrulio P. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-08-17 patruliuodamas su I. M. apie 10 val. 03 min. iš VPK OVS gavo pranešimą, (duomenys neskelbtini) pranešėjas mato įtariamąjį, kuris prieš mėnesį sulaužė jam žandikaulį. Atvykus minėtu adresu, patrulius pasitiko K. A., kuris nurodė jiems vyrą, kaip vėliau paaiškėjo, tai D. L., kuris 2016-07-17 (duomenys neskelbtini) prie namo sulaužė žandikaulį. D. L. buvo sulaikytas ir apie 10 val. 40 min. pristatytas į Vilniaus m. 6 PK (b. l. 7).

Iš 2016-07-27 specialisto išvados Nr. G2295/2016(01) matyti, kad K. A. padarytas apatinio žandikaulio lūžiai 33-34 ir 48 dantų srityse su poodinėmis kraujosruvomis smakro minkštuosiuose audiniuose, 48 danties pašalinimas, poodinė kraujosruva kairiame skruoste paveikus kietu buku daiktu (daiktais) prieš kreipiantis medicininės pagalbos 2016-07-18. Sužalojimai vertinamu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl apatinio žandikaulio lūžių sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. K. A. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku (b. l. 24).

Apklaustas kaip liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2016-17-17 po 21 val. su K. A. buvo (duomenys neskelbtini) namo kieme. Prie jų priėjo nepažįstamas jaunuolis, kuris rusiškai paprašė cigaretės. Buvo akivaizdžiai matyti, kad jis neblaivus, be to rankoje turėjo alaus butelį. Jie atsakė, kad cigaretės neturi ir nekreipdami dėmesio į jį toliau bendravo. Tada jaunuolis pradėjo sakyti, kad jūs rūkote, todėl tikrai turite cigaretes. Tai sakydamas jaunuolis priėjo arčiau K., kuris ištiesė į priekį rankas, kad tas jaunuolis prie jo nesiartintų. Jaunuolis keikdamasis necenzūriniais žodžiais pirmas pastūmė K. rankomis į krūtinę. Po ko vėl kažką pasakęs, sudavė kumščiu K. į veidą. Viso K. buvo suduoti trys smūgiai ir visi į veidą. Su minėtu jaunuoliu buvo mergina, kurios liudytojas neįsidėmėjo, kuri dar bandė jaunuolį raminti. Supratusi, kad nuraminti jo nepavyks, ji nuėjo į šalį. Liudytojas į situaciją nesikišo, be to, viskas vyko labai greitai. Po paskutinio suduoto smūgio, jaunuolis išėjo. K. veidas buvo paraudęs, pradėjo tinti, jis spjovė krauju. Liudytojas patarė K. uždėti ledo ir nuėjo namo. Vakare K. parašė, kad yra Žalgirio ligoninėje ir kad jam sulaužytas žandikaulis. Nei liudytojas, nei K. jaunuolio nemušė (b. l. 37-38).

Savo parodymus patvirtino akistatos su įtariamuoju D. L. metu (b. l. 51-53).

Apklaustas kaip liudytojas I. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2016-08-17 patruliuodamas su patruliu P. B. apie 10:03 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad parduotuvėje Maxima, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje pranešėjas pastebėjo asmenį, kuris prieš mėnesį sulaužė jam žandikaulį ir kad jis dėl to su pareiškimu kreipėsi į policiją. Atvykus nurodytu adresu, į pareigūnus kreipėsi pareiškėjas K. A., kuris nurodė vyrą, kuris tuo metu atsiskaitinėjo prie kasos, ir paaiškino, kad tai būtent tas vyras, kuris jį sumušė 2016-07-17 Gelvonų g. kieme, Vilniuj. Nurodytą asmenį sulaikė, kaip paaiškėjo, tai buvo D. L., pastarasis nieko neaiškino. Sulaikytąjį pristatė į 6 policijos komisariatą (b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. L. kaltė padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje ištirtais įrodymais, t. y. kaltinamojo prisipažinimu ir paaiškinimais, nukentėjusiojo K. A. paaiškinimais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų A. Š., I. M. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada ir kitais byloje esančiais įrodymais. Kaltinamasis paaiškino, kad jis prašė nukentėjusiojo cigaretės, šis jam nedavė, tada kilo konfliktas, kurio metu jis gal keturis kartus trenkė nukentėjusiajam – du kartus kumščiu į kepenis ir krūtinę ir du kartus delnu į veidą. Kaltinamasis sutiko su tuo, kad dėl jo smūgių nukentėjusiajam lūžo žandikaulis. Nukentėjusysis teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad prie jo ir jo draugo rūkančių kieme, priėjo kaltinamasis, kuris paprašė cigaretės, kadangi jie jos neturėjo, todėl jam atsakė, kad neturi. Tada kaltinamasis pradėjo pykti, kad jie rūko, todėl turi cigaretę. Jie paprašė netrukdyti bendrauti. Dėl to kaltinamasis pradėjo stumdytis, nukentėjęs bandė jį atstumti nuo savęs, bet kaltinamasis jam sudavė kelis smūgius. Kai baigė smūgiuoti, K. A. bandė nueiti, bet kaltinamasis dar kartą smūgiavo jam. Dėl smūgių jam buvo sulaužytas žandikaulis. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, kad kartu su nukentėjusiuoju rūkant lauke, kaltinamasis parašė cigaretės, jie atsakė, kad neturi, bet kaltinamasis teigė, kad jie rūko ir priėjo arčiau K., kuris ištiesė rankas į priekį, kad tas jaunuolis nesiartintų. Kaltinamasis keikdamasis necenzūriniais žodžiai pirmas apstūmė Kasparą į krūtinę, po to kažką sakydamas, sudavė kumščiu K. į veidą, viso buvo suduota 3 smūgiai į veidą. Po smūgių sudavimo K. A. veidas buvo raudonas, pradėjo tinti, jis spjovė krauju. Taigi, šiais parodymais nustatyta, kad kaltinamasis 2016-07-17 apie 22:20 val. (duomenys neskelbtini)namo kieme, Vilniuje, paprašė cigaretės, o nukentėjusiajam nurodžius, kad neturi, keikdamasis, viešoje vietoje pastūmė nukentėjusįjį ir tyčia sudavė ne mažiau 6 smūgių į veido sritį. Dėl suduotų smūgių nukentėjusiajam lūžo apatinis žandikaulis 33-34 ir 48 dantų srityse, atsirado poodinės kraujosruvos smakro minkštuosiuose audiniuose, operacijos metu, atstatant žandikaulį buvo pašalintas 48 dantis, padaryta poodinė kraujosruva kairiame skruoste ir šie sužalojimai kaip matyti iš specialisto išvados, įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam smūgiavo į veidą po to, kai nukentėjusysis atsisakė pavaišinti cigarete. Tokia smūgių sudavimo priežastis kaltinime vertinama kaip chuliganiškos paskatos. Teismų praktika laikosi pozicijos, kad veiksmai padaromi dėl chuliganiškų paskatų tada, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, kai juo siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą menkavertę dingstį. Šiuo atveju vertintina, kad kaltinamasis nukentėjusįjį pastūmė ir sudavė jam smūgius dėl menkavertės priežasties, supykęs ir įsižeidęs dėl to, kad jis nedavė jam cigaretės, nors pats tuo metu rūkė. Smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį atlikti viešoje vietoje, nors ir esant vėlyvo vakaro metui, tačiau šiuos veiksmus galėjo stebėti aplinkiniai (šiuo atveju nukentėjusiojo draugas), atsitiktiniai praeiviai. Kaltinamojo reakcija į atsisakymą duoti cigaretę (nekentėjusysis teigia, kad jos ir neturėjo), buvo neadekvati, dėl atsisakymo pavaišinti cigarete kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgius kumščiu į veidą, dėl kurių net dvejose vietose lūžo nukentėjusiojo žandikaulis. Tai rodo, kad kaltinamasis dėl menkavertės priežasties, viešoje vietoje, stebint aplinkiniams sužalojo nukentėjusįjį, šiais veiksmais pademonstravę aiškų žmogaus ir visuomenės normų negerbimą, moralės ir visuotiniai priimto elgesio nepaisymą, dėl to kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaip tyčinis nesunkus žmogaus sužalojimas, padarytas iš chuliganiškų paskatų.

Bausmės skyrimas

D. L. vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis D. L. yra teistas du kartus dėl viešosios tvarkos pažeidimo, šiuo metu teisiamas trečią kartą. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, nedirba, neregistruotas darbo biržoje, gydytas psichiatrijos ligoninėje, nustatyta diagnozė: kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas alkoholio vartojimas (b. l. 91), tačiau kaip matyti iš 2016-10-11 specialisto išvados 89TPK-529/2016, nėra duomenų, kad D. L. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 100). Kaltinamasis priklausomybės ligų centre nestebimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, vieną lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis teisiamas trečią kartą, jis ne mažiau kaip 6 kartus tyčia kumščiu sudavė smūgius nukentėjusiajam į veidą. Teismas vertina, kad sužalojimas buvo padarytas tyčia. Kaltinamasis fiziškai sveikas ir stiprus asmuo suprato, kad stipriai kumščiu žmogui į veidą suduodami smūgiai gali ne tik sukelti skausmą, bet ir sužaloti jį – padaryti kraujosruvas, taip pat ir sulaužyti žandikaulį, nosies kaulą ir pan., taigi, kaltinamasis suprato, kad smūgiuodamas kumščiais į veidą gali nesunkiai sužaloti žmogų ir nors nenorėjo tų pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti, t. y. D. L. nukentėjusiojo sužalojimo atžvilgiu veikė netiesiogine tyčia. Smūgius kaltinamasis nekentėjusiajam sudavė iš chuliganiškų paskatų, kuriuos šiuo atveju turi kvalifikuojančią reikšmę, todėl skiriant bausmę papildomai nevertinamos. Įvertinus visa tai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, manytina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs kaltinime numatytą veiką, dėl to nuoširdžiai gailėjosi, turi mažametį vaiką, nusikalto turėdamas teistumą, įvertinus tai darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir yra pagrindo taikant BK 75 straipsnio nuostatas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Civiliniai ieškovai Vilniaus teritorinė ligonių kasa ir nukentėjusysis K. A. byloje pareiškė ieškinius atitinkamai 2 026,57 eurų ir 2500 eurų sumai. Ligonių kasos žalą sudarė asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo išlaidos, kurios buvo dengiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina yra 2 026,57 eurų. Šios išlaidos grindžiamos į bylą pateiktais įrodymais (b. l. 32) ir pripažinus D. L. kaltu dėl K. A. sužalojimo, šios išlaidos ieškovui priteistinos iš D. L..

Nukentėjusysis K. A. prašė priteisti iš kaltinamojo 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimą ir išlaidas patirtas advokato pagalbai apmokėti. Šias išlaidas sudaro 500 eurų.

Patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis grindė tuo, kad dėl sužalojimo jis patyrė skausmą, buvo operuojamas keletą valandų, gulėjo ligoninėje, buvo atstatinėjamas žandikaulis, kadangi dėl danties nepavyko atstatyti žandikaulio buvo pašalintas vienas dantis, ilgą laiką nešiojo žandikaulio įtvarą, kelis mėnesius negalėjo normaliai valgyti, net po įtvaro nuėmimo negalėjo kurį laiką išsižioti, turėjo pakeisti darbą, nes negali ilgai kalbėti, todėl buvo sunku dirbti su klientais, iki traumos dirbo vadybininku, krito jo darbo rezultatai, virš 60 dienų buvo nedarbingas, nukentėjo finansiškai. Po sužalojimo liko liekamieji reiškiniai, dabar negali patogiai valgyti, jaučia vidinį diskomfortą, burnos vidinėje pusėje buvo pjauta dviejose vietose, įstatyti metalai, jie liks visą gyvenimą, išliko bloga tartis, pakalbėjus 20 min. pradeda skaudėti apatinis žandikaulis. Sąkandis liko deformuotas, žandikaulis greičiausiai deformuotas. Po įvykio lankėsi pas psichologus 4 kartus. Nukentėjusiajam atsirado vidinė baimė dėl to įvykio. Po operacijos, kai reikėjo kur išeiti, jautėsi taip, kad geriau neiti, viduje buvo baimė nukentėti dar kartą.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam buvo sutrikdyta sveikata, jis taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus. Vertinant nusikaltimo pasekmes sveikatai, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajam dėl traumos buvo atlikta operacija, kurios metu pašalintas vienas dantis, liko liekamieji reiškiniai – netaisyklingas sąkandis, pasikeitė tartis, nukentėjusysis vis dar negali ilgą laiką kalbėti, nes ilgą laiką pakalbėjus jaučia apatinio žandikaulio skausmą, dėl to turėjo pakeisti darbą, taip pat išliko diskomfortas valgant. Taigi, nukentėjusysis dėl traumos patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, dėl to konsultavosi su psichologu (b. l. 146-147). Įvertintina ir tai, kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas sužalojimas, t. y., kad iš esmės esant menkavertei priežasčiai prieš visiškai nepažįstamą asmenį, buvusį savo gyvenamosios vietovės teritorijoje, buvo panaudotas smurtas – į veidą suduota kumščiais ne mažiau 6 smūgiai ir asmuo nesunkiai sužalotas. Įvertinus visa tai, bei atsižvelgiant į kaltinamojo poziciją, kuris teisme su pareikštu ieškinio reikalavimu sutiko, teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusiojo pareikštą reikalavimą dėl 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Taip pat tenkintinas ir reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. 500 eurų, kuriuos nukentėjusysis sumokėjo kaip atlyginimą už advokato teisines paslaugas.

Teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo D. L. 86,85 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro advokato užmokestis. Iš bylos medžiagos matyti, kad gynėjo dalyvavimas šioje byloje D. L. atžvilgiu pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. dėl to, kad kaltinamasis gydytas psichiatrijos ligoninėje, diagnozuoti elgesio ir emocijų sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas alkoholio vartojimas, todėl dėl asmenybės ypatybių kaltinamasis nesugebės savarankiškai gintis. Kadangi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinus, šių išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti gynėją asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių, pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš D. L. antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

D. L. , a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti D. L. nuteistu 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba mokytis, bei paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 69 straipsnyje, t. y. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti ne mažiau kaip 20 procentu priteisto žalos atlyginimo.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 86,85 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš D. L..

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš D. L. 2 026,57 eurų žalos atlyginimą Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Nukentėjusiojo K. A. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš D. L. 2 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą bei 500,00 eurų bylinėjimosi išlaidas ieškovo K. A. naudai.

Kardomąsias priemones D. L. įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus nuosprendį vykdyti, kardomąsias priemones panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.