Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. G. (toliau – nuteistasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties, kuria buvo patenkintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimas (toliau – teikimas), pripažintas Centrinio baudžiamojo karūnos teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendis ir nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei nuteistajam V. G. minėtu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme numatyta bausme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. Centrinio baudžiamojo Karūnos teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžiu nuteistas už bendrininkavimą darant plėšimo veiką, t.y., nuteistas pagal 1977 m. Baudžiamosios teisės įstatymo 1(1) straipsnį už tai, kad 2013-10-14, veikdamas kartu su kitais asmenimis, panaudojant ginklus, įvykdė plėšimą iš „G“ darbuotojų, pagrobė pinigus, kurie buvo laikomi įmonės patalpose, esančiose adresu (duomenys nesklebtini). Už šį nusikaltimą V. G. paskirta 7 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tuo pačiu nuosprendžiu V. G. taip pat nuteistas už netyčinį nužudymą, tai yra, už tai, kad 2013-10-14, veikdamas kartu su kitais asmenimis, nužudė S. A., ir jam už šį nusikaltimą paskirta 136 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Už nurodytų nusikaltimų padarymą V. G. paskirta bendra bausmė – laisvės atėmimas 11 metų 4 mėnesiams, bausmes vykdant lygiagrečiai.

Vidaus reikalų tarnybos 2015-11-30 nurodymu Nr. G1219219, vadovaujantis Imigracijos (Europos ekonominės teritorijos) 2006 imigracijos aktu ir 1971 bei 1988 deportacijos nuostatais nustatyta, kad V. G. privalo išvykti iš šalies, uždraudžiant atvykti į Jungtinę Karalystę, kol galioja šis nurodymas.

Nuosprendis priimtas 2014 m. birželio 13 d., įsiteisėjo 2014-06-13 ir yra vykdomas. Bausmės vykdymo pabaiga 2025-02-29. Suėmimo terminas iki nuosprendžio priėmimo nuo 2013-10-21 iki 2016-02-19 sudaro 867 dienas.

Skundžiama 2016 m. birželio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas teikimą patenkino, motyvuodamas tuo, kad nebuvo nustatyta įstatymais numatytų pagrindų, dėl kurių būtų negalima pripažinti ir vykdyti Centrinio baudžiamosios karūnos teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžio, priimto V. G., Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Jungtinė Karalystė (išduodančioji šalis), vadovaujantis 2008-11-27 Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – Pamatinis sprendimas) 4 str., perdavė Lietuvos Respublikai (vykdančiajai valstybei) nuosprendį, kuriuo nuteistas Lietuvos Respublikos pilietis V. G., taip pat nurodymą, kuriuo nustatyta V. G. išvykti iš šalies, draudžiant atvykti į Jungtinę Karalystę, kol galioja šis nurodymas, grąžinimo į pilietybės šalį pareiškimą, su kuriuo V. G. nesutiko, kad nuosprendis būtų perduotas vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Atkreipiamas dėmesys, kad įgyvendinant Pamatinį sprendimą, Lietuvos Respublikoje buvo priimti ir 2015 m. balandžio 1 d. įsigaliojo šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos BPK 1, 73, 122, 342 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 365⁵ str. įstatymas, Lietuvos Respublikos BK 9¹ str. ir Kodekso priedo pakeitimo įstatymas, Lietuvos Respublikos BVK 5, 109 straipsnių pakeitimo įstatymas.

BPK 365⁵ str. numato, kad Europos Sąjungos narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Pagrįstai apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo nesant Įstatymo 8 str. 1 d. numatytų pagrindų, dėl kurių negalima būtų pripažinti ir vykdyti Centrinio baudžiamosios karūnos teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistas Lietuvos Respublikos pilietis V. G., Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad V. G. yra Lietuvos Respublikos pilietis, nors ir nedeklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, tačiau iki nusikalstamos veikos Jungtinėje Karalystėje padarymo, pastarasis gyveno Lietuvos Respublikoje. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad nesutinka būti perduotas Lietuvos Respublikai bausmei atlikti, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismui, kartu su Jungtinės Karalystės teismo nuosprendžiu bei liudijimu buvo pateiktas ir deportacijos potvarkis. Tokiu būdu pagrįstai apylinkės teismas, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, konstatavo, kad esant išduotam Vidaus reikalų tarnybos deportacijos potvarkiui, nuteistojo V. G. sutikimas būti perduotam į savo šalies pataisos įstaigą nėra būtinas (Įstatymo 3 str. 1 d. 2 p.).

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apylinkės teismas, nusprendęs pripažinti išduodančiosios šalies sprendimą, tinkamai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, skundžiama nutartimi suderino Jungtinės Karalystės nuteistajam V. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos BK numatytomis bausmėmis. Matyti, kad už plėšimą V. G. suderinta bausmė atitinka Jungtinės Karalystės paskirtą bausmę, o už netyčinį nužudymą sutrumpinta tiek, kad neviršytų maksimalios bausmės, kuri skiriama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą už atitinkamą nusikalstamą veiką (Įstatymo 2 d., 3 d.).

Nors skunde nuteistasis nurodo, kad Jungtinėje Karalystėje jam tereikėtų atlikti pusė paskirtos laisvės atėmimo bausmės, atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai taip pat numato galimą paleidimą prieš terminą, lygtinį paleidimą (Lietuvos Respublikos BVK) ir, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, išduodančioji valstybė apie tai buvo informuota.

Skunde nurodoma ir tai, kad teikimas buvo išnagrinėtas nuteistajam nedalyvaujant ir be gynėjo, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad minėtą teikimą apylinkės teismas nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Baudžiamojo proceso įstatymas numato, jog posėdis rengiamas tik tuo atveju, jeigu klausimą nagrinėjantis teismas nusprendžia, kad teisingam jo išsprendimui ir tinkamai asmens teisių apsaugai užtikrinti nepakanka byloje esančios rašytinės medžiagos. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi visos bylai reikšmingos aplinkybės užfiksuotos bylos medžiagoje, kuri buvo pateikta apylinkės teismui. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nagrinėjant teikimą, siekiant užtikrinti V. G., atliekančio laisvės atėmimo bausmę Jungtinėje Karalystėje, teisių ir interesų gynimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartimi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir pastarajam Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko advokatą A. P., kuris dėl minėto teikimo yra pateikęs atsiliepimą.

Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų aukštesnės instancijos teismas nenustatė.

Apibendrinat nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., nutarė:

atmesti nuteistojo V. G. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.