Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Violetai Rodzienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. L. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios policijos (VP) Viešosios tvarkos tarnybos (VTT) Mobilios kuopos (MK) nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. VPK VP VTT MK (toliau - institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, institucija) įgaliotas pareigūnas 2006m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr.E508686 A. L. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 123 str. 1 dalyje, padarymą skyrė 150 Lt baudą (b.l.6).

A. L. teismo posėdyje skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad jam žinoma, jog kelių policija yra gavusi stiklo laidumą matuojantį prietaisą, taigi, galėjo atlikti ekspertizę ar pan. Sustabdytas buvo neapšviestoje gatvės dalyje, matomumas buvo labai blogas, tuo labiau,kad dėl užtamsintų užpakalinių šoninių ir galinio stiklo salone buvo visiškai tamsu. Jo manymu, jo vairuoto automobilio priekiniai šoniniai stiklai yra visiškai skaidrūs, nei kiek netonuoti. Pažeidimo iš pat pradžių nepripažino, ant nutarimo nepasirašė. Pareiškė, kad paskutinės techninės apžiūros kortelės automobilio savininkas neturi, nes negavo, jį pirkdamas.

Teisėja, įvertinusi skundo motyvus, ištyrusi rašytinius įrodymus ir išanalizavusi pažeidimo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 259 str. 1 ir 3 dalyse įtvirtinta, jog dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas (...) surašo protokolą, kurio vienas egzempliorius nedelsiant įteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Iš šios nuostatos darytina išvada, jog ATP protokolas yra itin svarbus procesinis dokumentas, kuriuo iškeliama administracinio teisės pažeidimo byla, pateikiamas teisinis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų įvertinimas (kvalifikavimas), apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, t.y. byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris įvardintas ATP protokole. Tokia protokolo svarba lemia tai, jog jo nesurašymas galimas išimtinais atvejais, numatytais ATPK 262 straipsnyje, ir tai paprastai siejant su subjekto, iškeliančio bylą statusu ar atitinkamais, ATPK 262 str. išvardintais, pažeidimais. Šiuo atveju ATP protokolas nesurašytas. ATPK 262 str. 2 dalis numato, jog protokolas nesurašomas tais atvejais, kai asmuo neginčija padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo, inkriminuojamo pagal ATPK 82 str., 123 str. 1 dalį, 124 str. 1-3 dalis, 124(1) str. 1-4, 6 dalis, 131 str. 1 ir 5 dalis, 132(1) ir 134 str., ir jam skiriama ne didesnė kaip dviejų šimtų litų bauda. Taigi, aptariamu atveju protokolo nesurašymas buvo galimas tik esant šioms sąlygoms: pirma, padarytas ATPK 262 str. 2 d. numatytas pažeidimas – šiuo atveju taip ir yra, nes pareiškėjas nubaustas už ATPK 123 str. 1 dalyje numatytos veikos padarymą; antra, skiriama ne didesnė nei 200 Lt bauda (mūsų nagrinėjamu atveju – 150 Lt); trečia, asmuo neginčija padaryto KET pažeidimo. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog A. L. jį surašant dalyvavo, tačiau pasirašyti ant nutarimo, jog jį gavo, atsisakė, posėdžio metu paaiškino, kad nepasirašė nesutikdamas su pažeidimu. Nei nutarime, nei kitame bylos dokumente jokio įrašo, jog pareiškėjas su pažeidimu sutiko, nėra, kas, teismui leidžia daryti išvadą, jog pareigūnai neturėjo pagrindo ATP protokolo nerašyti. Nutarimas priimtas neiškėlus administracinio teisės pažeidimo bylos, todėl jo negalima pripažinti teisėtu.

Be to, asmuo nubaustas už tai, jog jo vairuotam automobiliui buvo neleistinai užtamsinti priekiniai šoniniai stiklai. Techninius reikalavimus transporto priemonėms nustato Susisiekimo ministro 2003-04-08 įsakymu Nr.3-241 patvirtinti (su vėlesniais pakeitimais) Techniniai reikalavimai naudojamoms kelių transporto priemonėms (toliau-Reikalavimai), kurių IV skyrius reglamentuoja reikalavimus automobilių stiklams (kodas 616). Kodo 616 2 punktas numato, jog automobilio stiklų, patenkančių į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis negu: - 75 % priekinio stiklo, - 70 % priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų. Draudžiamas bet koks minėtame punkte nurodytų stiklų papildomas apdorojimas (tamsinimas, šviesinimas, apipurškimas, apklijavimas bet kokia plėvele ir t.t.), išskyrus, kad automobilio priekinio stiklo viršutinė dalis gali būti papildomai užtamsinta (ne plačiau kaip 15 cm) ( 3 p.). Pažeidus šiuos reikalavimus, automobilio būklė vertinama kriterijumi „DT“ (dideli trūkumai). Šiuo atveju pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pareiškėjas šioje byloje kaltinamas vairavęs automobilį su užtamsintais priekiniais šoniniais stiklais neturėdamas leidimo. Minėti Reikalavimai įtvirtina, jog stiklų kontrolė atliekama pasirenkant alternatyvų būdą, t.y. apžiūrint, identifikuojant sertifikavimo ženklus arba matuojant. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentas, jog pareigūnas tik apžiūrėjo stiklus be specialios įrangos – negali būti besąlygišku pagrindu nutarimą naikinti, tačiau nagrinėjant bylą teisme kiekvienu atveju nustatytina, ar nustatant tamsinimo faktą, pareigūnas pasirinko optimaliausią ir pagal aplinkybes priimtiniausią būdą. Taigi, kaltinimas galėjo būti įrodinėjamas nebūtinai specialaus stiklų skaidrumą matuojančio prietaiso rodmenimis, bet ir visomis ATPK 257 str. 2 d. numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Šiuo atveju konstatuotina, jog į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie aiškiai patvirtintų, jog pareiškėjo vairuojamo automobilio priekiniai šoniniai stiklai buvo papildomai užtamsinti. Byloje nėra administracinio teisės pažeidimo protokolo, nutarimą priėmusio pareigūno tarnybinio pranešimo apie pažeidimo užfiksavimo aplinkybes, automobilio stiklai nebuvo aprašyti ar kitaip užfiksuoti, todėl neaišku, kokie požymiai liudijo, jog stiklai tamsinti plėvele. Vien nutarime esantis įrašas, jog pareiškėjas vairavo automobilį, kurio priekiniai šoniniai stiklai papildomai užtamsinti plėvele, neįgalina konstatuoti, jog padarytas pažeidimas yra neabejotinai įrodytas. Įvertinus tai, kad ir pareiškėjas jokių įrodymų apie jo vairuoto automobilio langų stiklų būklę nepateikė, pagrindo nutraukti bylą nesant pažeidimo įvykio ir sudėties nėra.

Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu, todėl naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama institucijai papildomam aplinkybių tyrimui atlikti bei spręsti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p., 128 str., teisėja

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos Mobilios kuopos 2006-11-18 nutarimą, kuriuo A. L. (asm.k. (duomenys neskelbtini) skirta 150 Lt bauda, panaikinti, bylą grąžinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos Mobilios kuopai papildomam aplinkybių tyrimui atlikti ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo pagrįstumo klausimui išspręsti.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.