- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-12
- Bylos Nr.
- 1S-492-1020/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Laureta Ulbienė, Stasys Lemežis
- Kaltinamasis
- T. Š.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Ernesto Rimšelio (pirmininkas ir pranešėjas) ir Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. Š. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas 2 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 30 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Š. kaltinamas tuo, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą įsibraunant į patalpą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. rugsėjo 8 d. laikotarpiu nuo 09 val. 45 min. iki 10 val. 15 min., parinkus raktą ar kitą įrankį, atrakinantį spyną, įsibrovė į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur iš kambaryje esančios spintelės pagrobė A. Š. priklausantį turtą: stiklinę, 5 eurų vertės, ir joje buvusius auksinius papuošalus: vestuvinį žiedą 6,1483 g svorio, 1000 eurų vertės, rinkinį „Cartier“, kurį sudarė auskarai su briliantais 12,4612 g svorio, žiedas su briliantais 8,5957 g svorio, bendros 8000 eurų vertės, žiedą 1,6640 g svorio, 300 eurų vertės, balto aukso žiedą su briliantais 3,6512 g svorio, 1000 eurų vertės, balto aukso auskarus su briliantais 7,9144 g svorio, 5000 eurų vertės, apyrankę 36,7119 g svorio, 1500 eurų vertės, grandinėlę ant kaklo 16,4867 g svorio, 1500 eurų vertės, rinkinį „Versace“, kurį sudarė auskarai 11,6311 g svorio, žiedas 3,8514 g svorio, bendros 2800 eurų vertės, stačiakampį pakabuką su inicialais „SŠ“ 6,9539 g svorio, 500 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. Š. 21605 eurų turtinę žalą, tokiu būdu jis įsibrovus į patalpą pagrobė didelės vertės turtą. Šiais veiksmais T. Š. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamasis T. Š. laikinai sulaikytas 2017 m. rugsėjo 8 d. 21.45 val.
2017 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi T. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 20 (dvidešimčiai) dienų. Vėliau suėmimo terminas partęstas dar 2 (dviem) mėnesiams, o skundžiama 2017 m. lapkričio 24 d. Vilniaus apylinkės teismo nutartimi taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas T. Š. atžvilgiu pratęstas dar 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 30 d.
Šalies argumentai
Kaltinamasis T. Š. Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties. Skundu prašoma kardomąją priemonę – suėmimą – jo atžvilgiu pakeisti švelnesne. Kaltinamasis prašo teismo atsižvelgti į tai, kad jo atžvilgiu buvo vykdomi ir kiti ikiteisminiai tyrimai, kuriuose jo atžvilgiu buvo skiriamos įvairios švelnesnės kardomosios priemonės nei suėmimas, ir jų sąlygų jis nepažeidinėjo; taip pat viename iš tyrimų jo atžvilgiu suėmimas buvo pakeistas kita kardomąja priemone, bet ir jos sąlygų jis nepažeidė. Anot T. Š., tai jį charakterizuoja kaip nelinkusį bėgti ar slėptis nuo baudžiamojo proceso, todėl nėra pagrindo daryti priešingos išvados. T. Š. nesutinka su prokuroru, kuris siekia pagrįsti jo atžvilgiu esant vis naujus suėmimo pagrindus – šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad jis galėtų daryti poveikį nukentėjusiajai. Taip pat negalima teigti, kad jis darys naujas nusikalstamas veikas, nes nėra jokių duomenų, kad jis ruoštųsi ar kitaip planuotų jas daryti. Dėl galimybės bėgti, T. Š. pabrėžia, jog jis su sugyventine K. I. T. gyvena jau apie 2 metus, jie ruošiasi tuoktis, tai reiškia, jog jis yra susietas stipriais socialiniais ryšiais, o suėmimas jo atžvilgiu tik atima galimybę stiprinti socialinius ir ekonominius ryšius – nors jo sugyventinės parodymai dėl bendro jų gyvenimo ir skiriasi, jos raštiškas paaiškinimas ir toks pats kaip kaltinamojo korespondencijos adresas, įrodo, kad jie gyvena kartu, kuria bendrą ūkį. T. Š. nurodo, kad nors niekur nedirba, jis iki suėmimo buvo registruotas darbo biržoje, o jo tikslas yra susirasti darbą.
Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo T. Š. skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir skundo argumentais, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad kaltinamojo suėmimo terminas šioje proceso stadijoje yra pratęstinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys ir kita bylos medžiaga leidžia manyti, jog kaltinamasis T. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą. Tokia pozicija grindžiama kaltinamajame akte nurodytais duomenimis, tarp jų ir kitos kaltinamosios byloje parodymais, nukentėjusiosios apklausos protokolais, parodymų patikrinimo vietoje ir daiktų apžiūros protokolais ir kitais baudžiamosios bylos duomenimis.
Kardomosios priemonės – suėmimo – terminas gali būti pratęsiamas tik kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų.
Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę. T. Š. yra kaltinamas galimai padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, už kurį įstatymų leidėjas numato griežtesnę nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).
Apylinkės teismas, kaltinamojo suėmimą grindė dviem pagrindais: 1) kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo baudžiamojo persekiojimo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) kaltinamasis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytas naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaltinamojo suėmimas pratęstinas tik dėl pagrįsto manymo, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, t. y. esant tik BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam pagrindui.
Aukštesniojo teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nėra galima daryti pakankamai tvirtos išvados dėl to, kad T. Š. bėgs (slėpsis) nuo baudžiamojo persekiojimo. Vien kaltinamajam gresianti laisvės atėmimo bausmė šioje byloje tokios išvados daryti neleidžia, nes kaltinamasis jau ne kartą yra teistas, tarp jų ir už sunkesnį nei šioje byloje jam inkriminuojamas nusikaltimą – pvz., už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą T. Š. grėsė dar griežtesnė laisvės atėmimo bausmė. Iš bylos medžiagos matyti, kad anksčiau kitose bylose jam ne karta buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kuri vėliau buvo keičiama į švelnesnę. Jokių duomenų apie tai, kad T. Š. būtų bėgęs nuo baudžiamojo persekiojimo byloje nėra. Nėra ir jokių duomenų apie tai, kad šiuo atveju jo pasislėpimo nuo baudžiamojo persekiojimo rizika yra didesnė, nes yra atsiradę nauji ar kitokie svarbūs veiksniai. Taigi, šioje dalyje kaltinamojo argumentai yra pagrįsti ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindas grindžiant jo suėmimą šalintinas.
Tiek kaltinamasis skunde, tiek jo gynėjas posėdyje teigė, kad kaltinamojo suėmimo negalima grįsti teiginiais apie galimą poveikį proceso dalyviams ir trukdymą bylos nagrinėjimui, tačiau apylinkės teismas šio suėmimo pagrindo neįžvelgė ir suėmimas tuo nebuvo grindžiamas.
Visgi, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl to, jog kaltinamojo T. Š. suėmimas nagrinėjamu atveju yra proporcingas ir būtinas dėl naujų nusikalstamų veikų padarymo rizikos. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamų veikų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad T. Š. praeityje yra 5 kartus teistas, o tarp padarytų nusikalstamų veikų dominuoja nusikalstamos veikos siekiant įgyti turtinę naudą – sukčiavimas (2 veikos) (BK 182 straipsnio 1 dalis), nusikalstamu būdu įgyto turto įgijimas (1961 m. baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalis), pasikėsinimas įvykdyti vagystę (BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 4 dalis), taip pat disponavimas narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 straipsnio 1 dalis). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad T. Š. šioje baudžiamojoje byloje taip pat yra kaltinamas padaręs turtinio pobūdžio nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Taigi, nors skunde kaltinamasis ir nurodo, kad nėra jokių duomenų apie tai, jog jis laisvėje planuotų įvykdyti naujas nusikalstamas veikas, ankstesni jo teistumai privalo būti vertinami sprendžiant dėl naujų nusikalstamų veikų padarymo rizikos. Bylos medžiagoje esantys duomenys rodo tam tikrą kaltinamojo T. Š. tipinį ir neteisėtą pragyvenimo būdą bei elgesio modelį. Jam taikytos ankstesnės poveikio priemonės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo ir T. Š. po ankstesnių teistumų darė naujas nusikalstamas veikas, o šiuo atveju jis kaltinamas dėl dar vienos nusikalstamos veikos siekiant užvaldyti svetimą turtą.
Šios aplinkybės kontekste teismas akcentuoja, kad kaltinamasis neturi legalaus pajamų šaltinio (yra nedirbantis), ir nors jis teigia, kad yra registruotas darbo biržoje ir laisvėje siektų susirasti pastovų darbą, įvertinant galimai jo padaryto nusikaltimo bei ankstesnių nusikalstamų veikų, už kurias T. Š. buvo nuteistas, pobūdį ir padarymo aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad būtent legalaus pragyvenimo šaltinio nebuvimas sąlygojo pasikartojantį sistemingą neteisėtų pajamų gavimo poreikį. Kita vertus, pabrėžtina, jog nors T. Š. yra aukštojo išsilavinimo, iš turimų duomenų akivaizdu, kad didelių pastangų susirasti darbą būdamas laisvėje pastarasis nedėjo. Nors T. Š. lygtinai iš pataisos įstaigos buvo paleistas dar 2013 m. liepos 17 d., per laikotarpį iki jis buvo sulaikytas aptariamoje byloje, jis tik trumpą laikotarpį dirbo (t. 2, b. l. 46), tai rodo, jog T. Š. nėra tvirtai motyvuotas susirasti legalų darbą. Šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad T. Š., būdamas laisvėje, siekdamas patenkinti savo materialinius poreikius gali daryti naujas nusikalstamas veikas (tokį valstybės pasitikėjimą T. Š. yra sulaužęs – jo atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau T. Š. ir toliau veikė neteisėtu būdu). Todėl apygardos teismas konstatuoja, jog aptariamas suėmimo pagrindas T. Š. atžvilgiu byloje yra nustatytas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Anksčiau T. Š. atžvilgiu taikytos sankcijos nebuvo pakankamai efektyvios ir nepakeitė jo elgesio. Naujų nusikalstamų veikų rizika buvo eliminuota tik izoliavus jį nuo visuomenės, todėl šiuo atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų negalima. Tik griežčiausia kardomoji priemonė, tiesiogiai atimanti galimybę iš T. Š. daryti naujas nusikalstamas veikas, gali būti efektyvi siekiant baudžiamojo proceso tikslų. Nagrinėjamu atveju suėmimo termino pratęsimas yra pateisinamas poreikiu užtikrinti viešąjį interesą, izoliuoti visuomenei pavojingą asmenį ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamos veikoms. Taigi, apygardos teismas, net ir pašalinęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, kad šiuo atveju konstatuotinas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Nustatytas suėmimo terminas nėra per ilgas ir yra proporcingas. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas apylinkės teismo sprendimas dėl suėmimo termino pratęsimo iš esmės yra teisingas, kaltinamojo T. Š. skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo T. Š. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi pratęstą suėmimo terminą palikti galioti nepakeistą.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.