Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarties, kuria netenkintas V. K. skundas ir paliktas nepakeistas Civilinės aviacijos administracijos 2012-09-07 nutarimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Civilinės aviacijos administracijos (toliau – ir CAA) pareigūnas 2012-08-28 V. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2012 m. birželio 11 d. UAB „S. P. A.“ (duomenys pakeisti) (toliau – ir oro vežėjas, Bendrovė) skrydis LLC3206 iš Hurgados į Vilnių (toliau – Skrydis) buvo atidėtas daugiau nei 8 valandoms: skrydžio bilietuose nurodytas išskridimo iš Hurgados laikas – 10.00 val., faktinis išskridimo laikas – 18.05 val. Dėl minėto skrydžio atidėjimo T. G., G. Š., G. G. ir J. V. (toliau – Keleiviai) galutinį skrydžio punktą, Vilnių pasiekė apie aštuonias valandas vėliau, nei buvo planuota. Oro vežėjo teigimu, skrydžio laikas buvo pakeistas, likus penkioms dienoms iki skrydžio ir apie tai informuotas skrydžio užsakovas UAB „N“ (duomenys pakeisti), o šis apie skrydžio laiko pakeitimą informavo keleivius. CAA, atlikusi tyrimą, nustatė, kad skrydis atidėtas ne dėl ypatingų aplinkybių ir, vadovaudamasi Europos teisingumo teismo sprendimo C-402/07 ir C-432/07 bylose dėl kompensacijos keleiviams, kurie dėl skrydžio vėlavimo galutinę paskirties vietą pasiekė trimis ir daugiau valandų vėliau, nei buvo planuota (toliau - ETT sprendimas), nuostatomis bei Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. vasario 11 d. Reglamento (EB) 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžio atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju (toliau - Reglamentas (EB) 261/2004), 7 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatomis, nurodė oro vežėjui sumokėti Keleiviams kompensacijas ir nustatė terminą iki 2012 m. rugpjūčio 10 d., per kurį oro vežėjas turėjo atsiskaityti su Keleiviais. Oro vežėjas 2012 m. rugpjūčio 6 d. informavo CAA, kad nesutinka su jos sprendimu ir neturi teisinės pareigos mokėti Keleiviams kompensacijų, nes esą minėtas skrydis nevėlavo, tik iš anksto buvo pakeistas skrydžio tvarkaraštis, o keleiviai apie tai informuoti iš anksto. CAA sutinka, kad oro vežėjas turi teisę keisti skrydžio tvarkaraštį ar grafiką. Tačiau tvarkaraščio/grafiko keitimą, dėl kurio skrydis, į kurį buvo rezervuota bent viena vieta, buvo įvykdytas vėliau, vertina tik kaip skrydžio atidėjimo priežastį ar priemonę, bet ne kaip atskirą atvejį, kuriam nėra taikomas minėtas reglamentas. Bet kokį skrydžio atidėjimą, neatsižvelgiant į jo priežastis (dėl tvarkaraščio pakeitimo, techninio orlaivio gedimo, blogų oro sąlygų, streiko ir t.t.), CAA vertina kaip skrydžio atidėjimą, kuris sukelia atitinkamas pasekmes, apibrėžtas Reglamente (EB) 261/2004 ir ETT sprendime. Nagrinėjamas skrydis daugiau nei 8 valandoms buvo atidėtas iš anksto, likus 5 dienoms iki skrydžio, ir oro vežėjas nepateikė argumentų, kad šį atidėjimą nulėmė ypatingos aplinkybės, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Todėl, vadovaudamasi ETT sprendimu, CAA mano, kad oro vežėjas privalo išmokėti minėto skrydžio Keleiviams kompensacijas po 400 eurų kiekvienam. Kompensacijos keleiviams iki šios dienos neišmokėtos. Bendrovės atsisakymas išmokėti 400 eurų kompensaciją Keleiviams laikytinas Reglamento (EB) 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatų pažeidimu, atsižvelgiant į ETT sprendimo nuostatas. V. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 115¹ straipsnį.

2012 m. rugsėjo 7 d. nutarimu CAA už ATPK 115¹ straipsnyje numatytą pažeidimą V. K. skyrė 1500 Lt baudą. Nutarime nurodoma, kad, nagrinėjant T. G.. G. Š., G. G. ir J. V. skundus, nustatyta, kad:

1) 2012 m. birželio 6 d. Bendrovė suplanavo Skrydį atidėti aštuonioms valandoms ir dėl to pakeitė Skrydžio grafiką. Apie Skrydžio laiko pakeitimą bendrovė 2012-06-06 informavo Skrydžio užsakovus UAB „T“ (duomenys pakeisti) ir UAB „N“ (duomenys pakeisti). Pastarieji turėjo informuoti savo Klientus - keleivius. Bendrovė teigia, kad Keleiviai buvo informuoti apie Skrydžio laiko pakeitimus 2012-06-06, tačiau nepateikė pakankamų įrodymų, kad Keleiviai buvo informuoti minėtą dieną;

2) Keleiviai teigia apie Skrydžio laiko pakeitimą buvę informuoti 2012 m. birželio 8 d. SMS žinutėmis į mobiliuosius telefonus;

3) Nagrinėjamo Skrydžio laiko keitimą, dėl kurio Skrydis, į kurį buvo rezervuotos Keleivių vietos, buvo įvykdytas beveik aštuoniomis valandomis vėliau nei planuota iš pradžių, CAA vertina kaip Skrydžio atidėjimą, nepaisant to, kad Skrydžio atidėjimas buvo suplanuotas iš anksto ir, kad Keleiviams apie jį buvo pranešta iki Skrydžio likus mažiau negu 14 dienų. CAA konstatavo, kad Bendrovė nepateikė argumentų, įrodančių, kad Skrydžio atidėjimą nulėmė ypatingos aplinkybės, ar kad Skrydžio atidėjimo nebūtų buvę galima išvengti, net ir imantis visų pagrįstų priemonių, ar kad tokių priemonių nebūtų buvę galima imtis. Todėl, atsižvelgdama į visas čia paminėtas aplinkybes ir vadovaudamasi ETT sprendimu, kuriame teismas nustatė, kad keleiviai, kurie dėl skrydžio atidėjimo galutinę paskirties vietą pasiekia 3 ar daugiau valandų vėliau, negu oro vežėjo buvo planuota iš pradžių, turi tokią pat teisę į kompensaciją, numatytą Reglamento (EB) 261/2004 7 straipsnyje, kaip ir atšauktų skrydžių keleiviai. CAA padarė išvadą, kad Bendrovė privalo sumokėti Keleiviams kompensaciją, numatytą Reglamento (EB) 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punkte: po 400 eurų kiekvienam ir nurodė terminą, per kurį bendrovė turėjo atsiskaityti su Keleiviais;

4) Bendrovė 2012 m. liepos 30 d. raštu Nr. OC-125 informavo CAA, nesutinkanti su CAA sprendimu dėl Reglamento (EB) 261/2004 taikymo sąlygų ir mananti, kad ji neprivalo sumokėti Keleiviams kompensacijų. Savo nesutikimą bendrovė grindė tuo, kad nelaikanti skrydžio tvarkaraščio išankstinio pakeitimo, apie kurį keleiviai buvę iš anksto informuoti, skrydžio atidėjimu, kad skrydžio tvarkaraščio keitimo atvejo Reglamentas (EB) 261/2004 nereglamentuoja ir dėl to ETT sprendimas nagrinėjamu atveju Bendrovei netaikytinas. Be to, keleiviai neatvyko į oro uostą registruotis pradiniu skrydžio laiku, nurodytu jų bilietuose, todėl pagal Reglamento (EB) 261/2004 3 straipsnio 2 dalį Keleiviams netaikytinos Reglamento (EB) 261/2004 nuostatos;

5) Bendrovei atsisakius mokėti kompensacijas Keleiviams už beveik 8 valandoms atidėtą skrydį, CAA konstatavo Reglamento (EB) 261/2004, kuriame apibrėžtos keleivių teisės buvo praplėstos ETT sprendimu, pažeidimą ir 2012 m. rugpjūčio 28 d. surašė Bendroves direktoriui V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 68 ATP-8 (toliau - Protokolas). V. K. 2012 m. rugpjūčio 29 d. pateiktame paaiškinime pranešė nesutinkantis su tuo, kad buvo įvykdytas Protokole nurodytas administracinis teisės pažeidimas, ir prašė jam iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Savo nesutikimą dėl jam inkriminuojamo pažeidimo V. K. grindė tuo, kad Skrydis, anot jo, nebuvo atidėtas, o buvo pakeistas Skrydžio tvarkaraštis, apie pakeitimą Keleiviai informuoti prieš 5 dienas iki Skrydžio; pasak V. K., Reglamentas (EB) 261/2004 nenumato oro vežėjo prievolės mokėti keleiviui kompensacijos tvarkaraščio išankstinio pakeitimo atveju, kai keleivis įspėjamas iš anksto ir neatvyksta registruotis į oro uostą. V. K. nuomone, kompensacija pagal ETT sprendimą priklauso keleiviui tik konkrečiu atveju, t.y. kai keleivis atvyksta į oro uostą ir ten sužino apie skrydžio laiko atidėjimą, tai yra, kai keleivis iš anksto nebūna įspėtas apie skrydžio atidėjimą bei kai kitos faktinės skrydžio laiko atidėjimo aplinkybės sutampa (sutampa ratio decidendi). V. K. paaiškinime taip pat nurodė, kad poveikis keleiviams ir jų planams visiškai skiriasi, kai jie apie skrydžio laiko atidėjimą sužino, tik atvykę į oro uostą, nuo poveikio, kurį patiria, apie skrydžio atidėjimą sužinoję prieš 5 dienas. Jis teigė, kad Bendrovė teisėtai pagal Bendrovės „Bendrųjų keleivių ir bagažo vežimo sąlygų“ nuostatas iš anksto perplanavo Skrydžio tvarkaraštį ir įspėjo apie tai keleivius. Kadangi keleiviai pretenzijų dėl to iki Skrydžio nereiškė, Bendrovė laikė, kad keleiviai su tokiu tvarkaraščio pakeitimu sutiko ir jokių pretenzijų Bendrovei neturi;

6) CAA išnagrinėjo Bendrovės direktoriaus V. K. paaiškinimą ir atmetė jo nesutikimo argumentus. Laikydamasi šiame nutarime aukščiau 3 punkte išdėstytų argumentų, CAA konstatavo, kad Skrydis buvo atidėtas beveik aštuonioms valandoms ir Keleiviai dėl skrydžio laiko pakeitimo pasiekė galutinę paskirties vietą - Vilnių beveik 8 valandomis vėliau, negu buvo iš pradžių Bendrovės planuota ir nurodyta patvirtintose Keleivių rezervacijose. Bendrovės Skrydis yra užsakomasis skrydis. Užsakomiesiems skrydžiams tvarkaraščiai nėra tvirtinami, jie tvirtinami tik reguliariesiems skrydžiams, todėl CAA mano, kad nagrinėjamas Skrydžio laiko pakeitimas nėra tvarkaraščio pakeitimas, o Skrydžio atidėjimas. Panašiai skrydžio atidėjimas arba vėlavimas aiškinamas ir ETT sprendimo aiškinamosios dalies 31 ir 32 punktuose. Todėl, CAA nuomone, nagrinėjamu atveju Reglamentas (EB) 261/2004 ir ETT sprendimas yra taikytini. Pagal Reglamento 3 straipsnio 2 dalį, Reglamentas (EB) 261/2004 taikomas, kai keleiviai turi patvirtintą rezervavimą atitinkamam skrydžiui ir atvyksta registruotis oro vežėjo, turizmo kelionių organizatoriaus arba įgalioto atstovo iš anksto raštu nurodyta tvarka ir laiku, arba, jei laikas nenurodytas - ne vėliau kaip likus 45 minutėms iki paskelbto išvykimo laiko. Keleiviai atvyko registruotis į Skrydį Bendrovės ar turizmo kelionių organizatoriaus nurodytu nauju laiku ir jiems nebuvo būtina atvykti registruotis pradinio skrydžio, nurodyto Keleivių skrydžio bilietuose, laiku tam, kad Reglamentas (EB) 261/2004 būtų taikomas. ETT sprendimas ir šio sprendimo pagrindimas akcentuoja ne pradines įvykio sąlygas, t.y. ne kada keleiviai sužinojo apie skrydžio atidėjimą, o kokį neigiamą poveikį keleiviai patyrė dėl tokio atidėjimo. ETT sprendimo aiškinime yra lyginami atidėtų ilgam laikui skrydžių keleivių ir atšauktų skrydžių keleivių patiriami nemalonumai ir nepatogumai, o būtent, prarastas laikas (ETT sprendimo aiškinamosios dalies 50, 52, 53. 54 ir 56 punktai). Akcentuodamas keleivių patiriamų nepatogumų panašumą skrydžių vėlavimo ir atšaukimo atvejais ETT teismas praplėtė ilgam laikui atidėtų skrydžių keleivių teises, prilygindamas jas atšauktų skrydžių keleivių teisėms į kompensaciją, numatytą Reglamento (EB) 261/2004 7 straipsnyje. Teisę į kompensaciją pagal Reglamento (EB) 261/2004 5 straipsnį turi keleivis, kurio skrydis yra atšaukiamas likus ne daugiau kaip 14 dienų iki skrydžio. Kartu su kompensacija jis taip pat turi teisę ir į nemokamą nukreipimą skristi į galutinį punktą kitu maršrutu kaip galima greičiau ar kitu keleiviui tinkamu laiku. Keleivis neturi teisės į kompensaciją už atšauktą skrydį, jeigu jam apie skrydžio atšaukimą pranešama likus mažiau, nei 7 dienoms iki skrydžio, ir pasiūloma keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau, kaip viena valanda anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykstant į galutinę paskirties vietą mažiau, kaip dviem valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką. Keleivis taip pat neturi teisės į kompensaciją, jeigu jo skrydis yra atšaukiamas arba atidedamas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Nagrinėjamu atveju Keleiviai buvo informuoti apie skrydžio laiko pakeitimą, likus mažiau nei 7 dienoms ir jie išvyko bei atvyko į galutinę paskirties vietą beveik 8 valandomis vėliau. Todėl išlyga, atleidžianti Bendrovę nuo atsakomybės mokėti Keleiviams kompensacijas, netaikytina. ETT savo sprendime nenagrinėja klausimo apie poveikio keleiviams skirtumą, kai šie informuojami apie skrydžio atšaukimą ar atidėjimą iš anksto ar prieš pat planuotą skrydį. Reglamentas šiuo klausimu yra nubrėžęs aiškią 14 dienų ribą bei nuo 2 valandų iki 4 valandų skirtumą tarp iš pradžių planuotų ir pakeistų skrydžių. Oro vežėjui, peržengusiam minėtą ribą, reglamentas nustato atitinkamas prievoles keleivių atžvilgiu. ETT savo sprendimu sulygino atšauktų ir ilgam laikui atidėtų skrydžių keleivių teises į kompensaciją, todėl, CAA nuomone, ilgam laikui atidėto skrydžio keleivių atžvilgiu yra taikytini Reglamento (EB) 261/2004 5 straipsnio 1 dalies (c) punkte nustatyti terminai. Nagrinėjamu atveju Bendrovei negali būti pritaikyta Reglamento (EB) 261/2004 5 straipsnio 1 dalies (c) punkte nustatyta išlyga, atleidžianti Bendrovę nuo atsakomybės mokėti Keleiviams kompensacijas. CAA dar kartą patvirtina, kad ji neneigia Bendrovės teisės keisti skrydžių laiką ir atšaukti skrydžius, tačiau minėti veiksmai neatsietini nuo Bendrovės prievolių keleiviams pagal Reglamentą (EB) 261/2004. Reglamento (EB) 261/2004 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės keleivių atžvilgiu pagal ši reglamentą negali būti apribotos arba jų negali būti atsisakyta, pirmiausia įtraukiant į vežimo sutartį leidžiančių nukrypti arba ribojančių nuostatų.

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė 2012 m. birželio 11 d. beveik 8 valandoms atidėjo Skrydį ir dėl to Keleiviai beveik 8 valandomis vėliau pasiekė galutinį kelionės punktą - Vilnių, o Bendrovė atsisakė mokėti Keleiviams kompensaciją, kuri Keleiviams nagrinėjamu atveju priklauso pagal ETT sprendimą ir Reglamento (EB) Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas, nuspręsta, kad V. K. padarė ATPK 115¹ straipsnyje numatytą pažeidimą.

Anot apelianto, esant ATPK 260¹ straipsnyje nurodytiems pagrindams, CAA turėjo surašyti Protokole administracinį nurodymą. Pažymi, kad neegzistuoja pagrindas, dėl ko administracinis nurodymas negalėjo būti surašytas, ir Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė bei neįvertino minėto fakto. Teigia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad administracinis nurodymas už pažeidimo, numatyto ATPK 115¹ str. padarymą apeliantui neturėjo būti surašytas, nes pažeidimu padaryti turtiniai nuostoliai nėra atlyginti. Nurodo, jog nėra pateikta jokių įrodymų kad pažeidimu (jei toks ir būtų buvęs) šiuo atveju buvo padaryta kokia nors turtinė žala. Pažymi, kad nėra pateikta įrodymų kad skrydžio keleiviai, kuriems buvo atsisakyta mokėti kompensaciją pagal Reglamento 7 str., faktiškai patyrė kokios nors turtinės žalos ir nesant įrodymų dėl žalos buvimo, tokios žalos buvimo konstatavimas, o tuo labiau administracinio nurodymo nesurašymas yra visiškai nepagrįstas ir prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams. Atitinkamai, esant visoms įstatymo numatytoms sąlygoms surašyti administracinį nurodymą, Protokole jis privalėjo būti nurodytas. Anot apelianto, Protokolo, kuriuo pagrindu priimtas nutarimas, akivaizdžiai neteisingas surašymas daro patį nutarimą negaliojančiu ir, atitinkamai, nutarimas yra naikintinas. Pažymi, kad procesiniai dokumentai, t.y. nutarimas jo atžvilgiu buvo surašytas, vadovaujantis jau nebegaliojančiomis Administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pildymo taisyklėmis, patvirtintomis 2012-02-10 CAA direktoriaus įsakymu nr. 4R-38. Atkreipia dėmesį į tai, jog vietoj naujo 20 dienų nutarimo apskundimo termino, taikytino po ATPK pakeitimų, buvo nurodytas 10 dienų apskundimo terminas, skundą teikiant Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o ne apylinkės teismui kaip numatyta naujoje ATPK redakcijoje.

Atkreipia dėmesį į tai, jog Europos Teisingumo Teismo nagrinėtose bylose C402/07 ir C432/07, kurias nurodė apylinkės teismas nutartyje, buvo priimtas prejudicinis sprendimas dėl Reglamento taikymo, tačiau jų faktinės aplinkybės yra ženkliai skirtingos, nes keleiviai, kurie kreipėsi dėl ETT sprendimo, atvyko į oro uostą registruotis, atidavė savo bagažą ir laukė oro uoste. Pažymi, kad skrydžio keleiviai G. Š., T. G., G. G. ir J. V. į oro uostą neatvyko ir oro uoste nelaukė. Priešingai, jie buvo perspėti prieš 5 dienas (pasak keleivių prieš 3 dienas), turėjo galimybę ilsėtis Egipto kurorto viešbutyje, galėjo papildomą dieną naudotis poilsine viešbučio infrastruktūra, maitinimu, pramogomis ir prieš 5 dienas suplanuoti savo laiką. Nurodo, kad taip pat negali būti teigiama, jog keleiviai šiuo atveju prarado laiką. Vertinant skrydžio keleivių praleistą laiką, šiuo atveju jie įgijo tik naudos, nes jų poilsis pailgėjo.

Anot apelianto, Institucijos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimai yra neteisėti, todėl naikintini.

Pripažįsta, jog dėl apsirašymo klaidos CAA direktoriaus priimtame 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutarime Nr. 69 ATN-3 klaidingai nurodytas teismas, kuriam nutarimas turėtų būti skundžiamas, ir terminas, per kurį pareiškėjas gali apskųsti nutarimą, t.y. vietoje Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) įtvirtinto 20 dienų apskundimo termino nutarime klaidingai nurodytas 10 dienų terminas. Sutinka, kad pareiškėjas laiku ir tinkamai pateikė savo skundą, tačiau atkreipia dėmesį, kad minėtas faktas niekaip neįtakoja pareiškėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo vertinimo ir teisingo kvalifikavimo.

Anot Institucijos, CAA pareigūnas, surašydamas V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą, pagrįstai atsisakė surašyti administracinį nurodymą, kadangi įvykdytu administraciniu teisės pažeidimu buvo padaryti turtiniai nuostoliai, kurie nėra pilnai atlyginti. Teigia, kad pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn būtent už tai, kad jo vadovaujama aviakompanija sąmoningai ignoravo CAA reikalavimą tinkamai atsiskaityti su keleiviais, kelis kartus atsisakė sumokėti pinigines kompensacijas keleiviams, priklausančias jiems pagal Reglamento nuostatas ir iki šiol su jais nėra atsiskaičiusi. Atsižvelgiant į tai, kad už atidėtą skrydį keleiviui priklausančios kompensacijos sumokėjimą garantuoja ES teisės aktai ir todėl keleiviai pagrįstai galėjo tikėtis, kad minėta kompensacija bus sumokėta, tačiau dėl pareiškėjo veiksmų kompensacija keleiviams sumokėta nebuvo, tai laikytina asmens turto netekimu, t.y. tiesioginiais turtiniais nuostoliais. Apelianto teiginys, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti kokie nors įrodymai, kad pažeidimu padaryta kokie nors turtiniai nuostoliai, prieštarauja tiek byloje esančioms faktinėms aplinkybėms, tiek paties pareiškėjo teiginiams. Pažymi, jog Reglamentu nustatytas kompensacijos dydis reiškia, kad, taikant ATPK nuostatas, nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes ši kompensacija laikoma iš anksto nustatytais būsimais turtiniais nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.

V. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. K. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 115¹ str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisyklių pažeidimą atsisakant juos vežti oro transportu ir skrydžio atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atvejais.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog 2012 m. birželio 11 d. UAB „S P. A.“ skrydis LLC3206 iš Hurgados į Vilnių buvo įvykdytas daugiau, nei 8 valandomis vėliau: Keleivių skrydžio rezervacijose nurodytas išskridimo iš Hurgados laikas – 10.00 val., faktinis išskridimo laikas – 18.05 val. Dėl to T. G., G. Š., G. G. ir J. V. galutinį skrydžio punktą, Vilnių pasiekė apie aštuonias valandas vėliau, nei buvo planuota. Šios faktinės aplinkybės byloje nėra ginčijamos.

Vadovaujantis ETT praktika (prejudicinis sprendimas bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07), Reglamento 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją tikslais, taigi jie gali remtis Reglamento 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko. Reglamente įtvirtinta apsauga turėtų būti taikoma keleiviams, vykstantiems ne tik reguliariais, bet ir nereguliariais skrydžiais, įskaitant skrydžius, kurie yra organizuotos turistinės kelionės dalis.

Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju keleiviams turėjo būti išmokėtos Reglamento (EB) Nr. 261/2004, kuriame apibrėžtos keleivių teisės buvo praplėstos ETT sprendimu, 7 straipsnio 1 dalies b punkte numatytos kompensacijos (po 400 eurų), ką Bendrovė atsisakė padaryti, taip pažeisdama minėto teisės akto reikalavimus.

Apeliantas nepagrįstai sumenkina prejudicinių sprendimų reikšmę ES teisės sistemoje. ETT prejudiciniai sprendimai yra ES teisės sudedamoji dalis. Pagal vadinamąją acte éclairé (pranc. „išaiškintas aktas“) doktriną, nacionaliniai teismai neturi pareigos kreiptis į ETT dėl prejudicinio sprendimo tais atvejais, kai ankstesni ETT sprendimai jau nagrinėjo tą patį teisės aspektą, net jei svarstyti klausimai nėra visiškai identiški, ir šiais sprendimais kylantis klausimas yra išspręstas (Žr. ETT byla 28/62 Da Costa en Schaake NV ir kt.). Tokiais atvejais nacionaliniai teismai vadovaujasi jau pateiktu atitinkamos ES teisės normos išaiškinimu, taikydami tą pačią ES teisės normą savo nagrinėjamoje byloje. Netaikyti prejudiciniame sprendime pateikto ES teisės normos išaiškinimo, remiantis bylų faktinių aplinkybių skirtumu, galima tik tuo atveju, jei šie skirtumai yra tokie, kurie pagrįstų nurodytos ES teisės normos netaikymą, arba yra tiek teisiškai reikšmingi, kad, atsižvelgiant į anksčiau priimto preliminaraus sprendimo turinį, akivaizdu, jog pateiktas išaiškinimas nagrinėjamai bylai negali būti taikomas.

Apeliantas tvirtina, kad keleiviai apie atidėtą skrydį buvo informuoti prieš 5 dienas iki skrydžio. Iš byloje esančio raštų (b.l.31-32) matyti, jog aviakompanija apie laiko pakeitimą informavo kelionių organizatorius UAB „T“ ir UAB „N“, bet ne keleivius. Byloje nėra duomenų apie tiesioginį keleivių informavimą prieš 5 dienas iki skrydžio. Kaip matyti iš keleivių patvirtinimų, kai kurie keleiviai minėtą informaciją gavo SMS žinutėmis 2012-06-08, t.y. likus 3 dienoms iki skrydžio (b.l.74, 75). Pažymėtina, kad šios bylos kontekste nesvarbu, kada - prieš 3 ar 5 dienas keleiviai buvo informuoti apie skrydžio laiko pasikeitimą, kadangi Reglamento 8 str. 1 d. c) punkte aiškiai išskirti trys keleivių informavimo terminai (daugiau nei 14 d., nuo 14 d. iki 7 d. ir mažiau nei 7 d.), nuo kurių priklauso keleivių teisė gauti kompensaciją. Keleivių informavimo, likus mažiau, nei 7 d. iki skrydžio, faktas pagal Reglamento 5 str. 1 d. c punkto nuostatas neatleidžia oro vežėjo nuo prievolės mokėti kompensacijas, nes jiems buvo pasiūlytas skrydis, išvykstant daugiau nei 8 valandomis vėliau, nei buvo numatyta jų įsigytuose bilietuose. Todėl nagrinėjamas atvejis Reglamento 7 str. numatytos keleivių kompensacijos gavimo aspektu prilygsta kompensacijų išmokėjimui atšauktų skrydžių keleiviams pagal ETT sprendimą.

Apeliacinio skundo teiginiai, kad nagrinėjamu atveju Reglamentas (EB) Nr. 261/2004 netaikytinas, nes skrydis nebuvo atidėtas, o buvo pakeistas skrydžio tvarkaraštis, atmestinas kaip teisiškai nepagrindžiantis atsisakymo mokėti kompensacijas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad Reglamente nėra apibrėžta sąvoka „skrydžio atidėjimas“. Šio teisės akto taikymo klausimas spręstinas, atsižvelgiant į jame nurodytų jo taikymo sąlygų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Paminėtinas ir ETT sprendime pateiktas išaiškinimas, kad Reglamento 6 straipsnio prasme skrydis yra „atidėtas“, jei jis vykdomas pagal iš pradžių numatytą planą ir jei tikrojo išvykimo laikas yra vėlesnis už numatytąjį išvykimo laiką (aiškinamosios dalies 32 punktas). 2012 m. birželio 6 d. keleiviai jau turėjo patvirtintą rezervaciją, kad skrydis bus vykdomas 2012 m. birželio 11 d. 10.00 val. Kaip minėta, jie atvyko registruotis nurodytu nauju laiku. Galutinį skrydžio punktą jie pasiekė apie 8 valandas vėliau, nei buvo planuota. Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju buvo Reglamente numatytos sąlygos, kurioms esant oro vežėjas yra atleidžiamas nuo pareigos mokėti kompensacijas. Taigi, apylinkės teismo išvada, kad Reglamentas (EB) Nr. 261/2004 taikytas pagrįstai, yra teisinga.

Apeliacinio skundo argumentai dėl Bendrovės „Bendrųjų keleivių ir bagažo vežimo sąlygų“ nuostatų taikymo nepagrįsti. Remiantis Reglamento 15 straipsnio 1 dalimi, šiame reglamente numatytos prievolės keleiviams negali būti apribotos arba jų negali būti atsisakyta, įtraukiant į vežimo sutartį leidžiančias nukrypti arba ribojančias nuostatas.

Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, V. K. administracinis nurodymas nesurašytas pagrįstai.

Pagal ATPK 260¹ straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, jei administraciniu teisės pažeidimu padaryti turtiniai nuostoliai, kurie nėra pilnai atlyginti.

Pagal LR Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį žala suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos taip pat ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal šį straipsnį žala gali būti esamų turtinių vertybių sunaikinimas, jų vertės sumažinimas arba tam tikrų materialiųjų vertybių negavimas: negauta nauda, negautom pajamom arba nuostoliais. Asmens patirtą žalą, išreikštą pinigais, gali sudaryti tiek tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos, tiek ir tiesioginiai nuostoliai arba tik negautos pajamos.

ATPK nuostata, neleidžianti surašyti administracinio nurodymo tais atvejais, kai dėl pažeidėjo neteisėtų veiksmų kitiems asmenims padaromi turtiniai nuostoliai, skirta užtikrinti, kad susitaikymo tarp valstybės ir pažeidėjo atveju nepablogėtų asmenų, kurie tiesiogiai nukentėjo dėl padaryto pažeidimo, padėtis.

Kaip nustatyta byloje, dėl V. K. inkriminuoto pažeidimo keleiviams nebuvo sumokėtos Reglamente numatytos kompensacijos, kas laikytina turtiniais nuostoliais, jie nebuvo atlyginti, todėl teisinio pagrindo V. K. surašyti administracinį nurodymą nebuvo.

Pritartina apeliacinio skundo argumentui, jog, nors CAA direktoriaus priimtame 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutarime Nr. 69 ATN-3 klaidingai nurodytas teismas, kuriam nutarimas turėtų būti skundžiamas, ir terminas, per kurį pareiškėjas gali apskųsti nutarimą, tiek Institucija, tiek apylinkės teismas pagrįstai laikė, kad apeliantas laiku ir tinkamai pateikė savo skundą. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas faktas niekaip neįtakoja pareiškėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo faktinių aplinkybių vertinimo ir teisingo veiksmų kvalifikavimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 115¹ str.

Patikrinus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis ir padarė teisingas išvadas. Nenustačius faktinių aplinkybių vertinimo pažeidimo, pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra.

Sutinkamai su suformuota teisine praktika, padarius išvadą, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, aukštesnysis teismas neprivalo analizuoti kiekvieno skundo argumento, neturinčio esminės reikšmės šiam sprendimui (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-24 nutartį palikti nepakeistą ir V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.