- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-03
- Bylos Nr.
- 2S-463-280/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- Š. I.
- Ieškovas
- J. I.
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-463-280/2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. liepos 3 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Š. I. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2923-223/2014 pagal ieškovės J. I. ieškinį atsakovui Š. I. dėl santuokos nutraukimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. I. ieškiniu prašė nutraukti J. I. ir Š. I. santuoką dėl sutuoktinio Š. I. kaltės, santuokoje įgytą turtą priteisti atsakovui Š. I., skolinius įsipareigojimus priteisti kiekvienam atskirai. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: skubiai įpareigoti mano sutuoktinį Š. I. gyventi atskirai, iškeldinant iš buto, priklausančio O. ir J. A., esančio (duomenys neskelbtini); uždrausti Š. I. artintis prie ieškovės, jokiais būdais neieškoti ryšio su ieškove, uždraudžiant lankytis (duomenys neskelbtini), esančiame bute. Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, kadangi atsakovas smurtavo, žiauriai elgėsi su vaikais ir ieškove, piktnaudžiavo alkoholiu, o šių atsakovo veiksmų įrodymai pateikti civ. b. Nr. 2-2370-828/2014. Ieškovė pažymėjo, kad ir jos tėvai, kurie yra buto savininkai, pageidauja, kad atsakovas išsikeltų iš buto. Neiškeldinus atsakovo, ieškovei ir jos sūnui nebūtų suteikta apsauga nuo sutuoktinio Š. I. smurto artimoje aplinkoje.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą atsakovą Š. I. iki galutinio teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-2923-223/2014 gyventi skyrium nuo šeimos, kitą prašymo dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės paaiškinimus, kad atsakovas Š. I. su ja ir jos vaiku Ignu elgiasi žiauriai, prieš ieškovę vartojo psichologinį ir fizinį smurtą, vartoja alkoholį, namuose kelia triukšmą, o dėl tokio sutuoktinio elgesio ne kartą kreiptasi į policijos pareigūnus, darė išvadą, kad yra tikslinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium, nes esant išvardintiems pirminiams duomenims apie atsakovo vartojamą psichinį ir fizinį smurtą ieškovės ir jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu, yra pagrindas manyti, kad tai gali turėti neigiamos įtakos nepilnamečio vaiko psichikos formavimuisi, raidai. Teismas netenkino ieškovės prašymo uždrausti atsakovui Š. I. artintis prie jos ir neieškoti jokio ryšio su ja, kadangi tokios rūšies laikinosios apsaugos priemonės įstatymas nenumato.
Šalies argumentai
Atsakovas Š. I. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Atsakovas pažymėjo, kad teismas neteisingai nurodo, jog šeimoje yra nepilnamečių vaikų. Š. I. nurodė niekada nenaudojęs prieš ieškovę smurto, problemų dėl alkoholio neturintis, o ieškovės reikalavimas neįleisti atsakovo į namus yra pagrįstas ieškovės siekiu nevaržomai bendrauti su meilužiu.
Atsiliepimas
Ieškovė J. I. atsiliepimu prašo palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Ieškovė nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismui 2014-04-04 pateiktame ieškinyje pateikė aplinkybes ir argumentus, kurių pakankama, kad ieškovui būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės – gyventi skyrium. Su ieškiniu taip pat pateikti ir dviejų liudytojų rašytiniai liudijimai. Atsakovas nepagrindė, jog nesmurtauja prieš ieškovę. Ieškovė paaiškino nusprendusi santuoką nutraukti ir nebėra tikslo gyventi kartu. Teismo nutartyje galimai padaryta techninė klaida, nurodant, jog atsakovas vartoja psichinį ir fizinį smurtą ieškovės ir jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu, kadangi nepilnamečių vaikų šalys neturi.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Minėto straipsnio 2 dalyje išdėstytas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, kurias gali taikyti teismas CPK 144 straipsnio pagrindu. Viena iš prašomų pritaikyti priemonių – vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium (CK3.65 str. 2 d. 1 p.). Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir jos pilnamečio sūnaus, kol bus išnagrinėta civilinė byla. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino ir įpareigojo atsakovą gyventi atskirai nuo šeimos iki teismo sprendimo priėmimo.
Iš nagrinėjamos bylos bei iš Panevėžio miesto apylinkės teismo išsireikalautų civilinių bylų Nr. 2-2370-828/2014 ir 2-2923-223/2014 medžiagos nustatyta, jog ieškovė J. I. ir Š. I. sudarė santuoką 1989-12-01 (civ. b. Nr. 2-2370-828/2014, b. l. 6), o 2014-03-05 pateikė prašymą santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (civ. b. Nr. 2-2370-828/2014, b. l. 2-3). Ieškovė J. I. 2014-03-26 pateikė prašymą dėl atsakovo Š. I. iškeldinimo iš buto, (duomenys neskelbtini), o 2014-04-04 ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo Š. I. kaltės (civ. b. Nr. 2-2923-223/2014, b. l. 2-3, 11-12). Ieškovė prie procesinių dokumentų pridėjo sūnaus I. I. ir kito sūnaus L. I. draugės G. B. rašytinius paaiškinimus, jog atsakovas Š. I. piktnaudžiauja alkoholiu, išgėręs tampa agresyvus, grasina, elgiasi nepagarbiai (civ. b. Nr. 2-2923-223/2014, b. l. 4-5). Pirmosios instancijos teismo parengiamojo posėdžio, įvykusio 2014 m. birželio 11 d., metu atsakovas Š. I. nurodė, jog nori taikytis su sutuoktine, pristabdė alkoholio vartojimą, neturi kitos gyvenamosios vietos. J. I. pažymėjo, jog šiuo metu atsakovas vėl gyvena tame pačiame bute su ieškove, ieškovei gaila atsakovo, nes jo niekas nepriima gyventi. Ieškovė paaiškino, kad atsakovui leido gyventi toje pačioje vietoje, nes atsakovas šiuo metu apsitvarkęs ir nebegeria.
Byloje nėra pakankamų ir neginčijamų duomenų, kad atsakovas šiuo metu keltų pavojų ieškovei, ieškovė posėdžio metu pripažino, kad atsakovas šiuo metu apsitvarkęs ir stengiasi pasitaisyti, o Š. I. išreiškė pageidavimą susitaikyti su sutuoktine. Esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko, kad įpareigojus Š. I. gyventi atskirai nuo šeimos iki teismo sprendimo priėmimo ir jam neturint galimybių susirasti kitą gyvenamąją vietą, būtų pernelyg suvaržomos atsakovo teisės. Atsižvelgus į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas naikina pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir klausimą išsprendžia iš esmės – ieškovės J. I. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmeta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies antruoju punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: ieškovės J. I. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą atsakovą Š. I. iki galutinio teismo sprendimo priėmimo gyventi atskirai nuo šeimos, atmesti.