Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Juozapavičiaus ir Evaldo Pašilio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo T. A. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. sausio 14 d. iki 2026 m. balandžio 14 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje T. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, BK 260 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 2 dalyje, o būtent tuo, kad: veikdamas bendrai su M. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir P. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminiu tyrimu nenustatytos dienos iki 2025 m. sausio 3 d., apie 16.45 val., T. A. nuomojame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagos:

3. Be to, jis kaltinamas tuo, kad nuo ikiteisminiu tyrimu nenustatytos dienos iki 2025 m. sausio 15 d. apie 15.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė popierinį lankstinuką su žalios ir rudos spalvų sausų susmulkintų augalinės kilmės medžiagų mišiniu, kurio sudėtyje yra nedidelis kiekis (0,022 g) psichotropinės medžiagos delta 9-tetrahidrokanabinolio.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka T. A. buvo laikinai sulaikytas 2025 m. sausio 15 d. 12.00 val. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. sausio 16 d. nutartimi T. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 15 d. Vėliau kardomosios priemonės suėmimo terminas buvo tęsiamas Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis.

5. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutartimi kaltinamajam T. A. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. sausio 14 d., nustačius, jog suėmimo taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose, nėra išnykę ar pasikeitę. Apygardos teismas padarė išvadą, kad taikant švelnesnes kardomąsias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

6.3. Kauno apygardos teismo teiginiai nutartyje yra deklaratyvūs, stereotipiški, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus, tuo pačiu ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, nes nusikalstamos veikos, kuriomis jis kaltinamas, nepatenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardintų nusikaltimų sąrašą. Be to, po paskutinio teistumo daugiau nei 5 metus jis nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos, kas parodo, jog yra linkęs laikytis visuomenėje priimtų moralinių bei teisės normų. Cituodamas EŽTT sprendimą, kaltinamasis skunde teigia, kad spręsdamos dėl asmens suėmimo, institucijos privalo apsvarstyti alternatyvias priemones jo atvykimui į teismą užtikrinti, atsisakymas taikyti tokias priemones turėtų būti motyvuojamas, o motyvavimas negali būti tik formalaus pobūdžio.

7. Teismo posėdyje kaltinamojo T. A. gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras – skundą atmesti.

I. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo T. A. skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – ir LITEKO) esančiais duomenimis, išnagrinėjusi kaltinamojo skundo argumentus bei išklausiusi proceso dalyvių pasisakymus, sprendžia, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam T. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino visas suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kuriuos niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

9. Kardomoji priemonė – suėmimas, kaip ir bet kuri kita procesinė prievartos priemonė, gali būti taikoma, jei yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šioje byloje tokie duomenys yra iš dalies užfiksuoti kaltinamojo M. V. parodymuose, liudytojų Z. V., E. Z., S. J., P. V., T. H. parodymuose, taip pat 2025 m. sausio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole, kratos protokole, tarnybiniuose pranešimuose, specialistų išvadose bei kitoje bylos medžiagoje. Skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas, spręsdamas dėl procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumo, į byloje surinktus duomenis atsižvelgia tik tiek, jog būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau neanalizuoja ir nevertina bylos duomenų iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, priimant galutinį procesinį sprendimą byloje. Kauno apygardos teismas, vertindamas šių duomenų pakankamumą, teisės taikymo klaidų nepadarė ir byloje esančius duomenis pagrįstai vertino tik tiek, kiek tai susiję su kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su žemesniojo teismo išvada, kad pirmiau minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti T. A. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia jam taikyti kardomąsias priemones, tarp jų ir suėmimą. Duomenų pakankamumo kriterijus šiuo konkrečiu atveju neginčijamas ir kaltinamojo skunde.

10. T. A. kaltinamas trimis nusikalstamomis veikomis, kurių viena priskiriama sunkiems nusikaltimams, kita – apysunkiems nusikaltimams, už kurias baudžiamuoju įstatymu numatytos didesnės negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, todėl BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo skyrimo sąlyga nustatyta.

11. Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam T. A. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. manant, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai ir šioje proceso stadijoje jie nėra išnykę ar pasikeitę.

12. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

13. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo T. A. galimo bėgimo (pasislėpimo) nuo baudžiamojo persekiojimo riziką kelia pareikštų kaltinimų pobūdis. Kaip matyti, T. A. kaltinamas trijų nusikalstamų veikų padarymu, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, viena – apysunkiems nusikaltimams ir viena baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dešimties metų, už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, be kitų bausmių, taip pat numatyta ir laisvės atėmimo bausmė iki ketverių metų, o ši aplinkybė, turint omenyje, kad T. A. kaltinamas ne vieno nusikaltimo padarymu, gali lemti asmens galimo pasislėpimo nuo proceso riziką. Nors minėtų veikų pobūdis, gresianti bausmė, kaip pagrįstai nurodo ir kaltinamasis skunde, negali būti lemiamu kriterijumi, tačiau nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje T. A. pareikšto kaltinimo turinys bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą svarstyti ir griežčiausios kardomosios priemonės taikymo klausimą.

14. Svarstydamas dėl tolesnio suėmimo taikymo tikslingumo, apygardos teismas atsižvelgė ne tik į bausmės už T. A. inkriminuojamus nusikaltimus griežtumą – teismas galimo pasislėpimo rizikos realumą įžvelgė, kartu analizuodamas ir duomenis apie kaltinamojo socialinius, ekonominius ryšius, jo padėtį iki sulaikymo, kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes. Baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis T. A. gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), tačiau iki suėmimo nuomojosi butą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame, bylos medžiagos duomenimis, kaltinamasis neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei žinomai netikrą, spalviniu rašaliniu spausdinimo įrenginiu ant baltos spalvos plastikinės kortelės atspausdintą vairuotojo pažymėjimą su T. A. nuotrauka, vardu, pavarde ir neegzistuojančiu asmens kodu, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar ilgalaikių finansinių įsipareigojimų neturi. Kaltinamasis yra nevedęs, nedirbantis, paskutinį kartą dirbo iki 2024 m. liepos 10 d. UAB „L.“, Užimtumo tarnyboje registravosi nuo 2024 m. liepos 31 d. ir 2024 m. lapkričio 8 d. išsiregistravo savo pageidavimu, taigi legalių pajamų kaltinamasis iki suėmimo neturėjo. Todėl jo ryšiai su Lietuvos Respublika nelaikytini tokiais, kurie galėtų sulaikyti kaltinamąjį nuo bandymo bėgti (slėptis) nuo teismo. Nagrinėjamu atveju pagrįstai spręsta, jog egzistuojantys kaltinamojo socialiniai ir ekonominiai ryšiai nelaikytini tokiais, kurie reikšmingai sumažintų jo pasislėpimo riziką, ar kad kaltinamasis, nenorėdamas jų prarasti, atsisakytų ketinimų išvykti į užsienį bei pasislėpti nuo baudžiamojo proceso. Kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys (praeityje teistas, yra baustas administracine tvarka) T. A. charakterizuoja kaip linkusį nesilaikyti įstatymų asmenį, o tai taip pat turi reikšmės aptariamo pagrindo vertinimui. Todėl kaltinamojo skunde dėstomos aplinkybės nepaneigia galimos T. A. slėpimosi nuo teismo rizikos.

15. Aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis T. A. nėra saistomas pakankamai tvirtais socialiniais ir ekonominiais ryšiais, kurie galėtų užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nereikalauja nustatyti, jog kaltinamasis realiai rengiasi ar ėmėsi konkrečių priemonių pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo ar išvykti į užsienį, tačiau T. A. inkriminuojamas suklastoto vairuotojo pažymėjimo įgijimas ir laikymas sustiprina pagrįstą manymą apie siekį pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo. Taigi apygardos teismas, įvertinęs visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BPK 122 straipsnio 2 dalyje, nė vienai nesuteikdamas išskirtinės reikšmės, pagrįstai nustatė suėmimo (termino pratęsimo) pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

16. Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. pagrįstą manymą, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šį suėmimo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas taip pat nustatė teisingai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo, kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pažymėtina, jog konstatuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, nebūtina nustatyti kokius nors konkrečių naujų nusikalstamų veikų parengiamuosius veiksmus ir pan. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį, padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

17. T. A. pareikštas kaltinimas dėl trijų nusikalstamų veikų, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, kuri patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Be to, pagrindą manyti, jog kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, sudaro ne kaltinamajam pareikštų kaltinimų sunkumas, o kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, vaidmuo galimų nusikaltimų padaryme, tikėtina, siekis turėti turtinės naudos iš galimų nusikaltimų ir kitos apygardos teismo nurodytos aplinkybės, kurios leidžia manyti, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti. Šioje byloje T. A. pareikšto kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį esmė sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamojo galimai padarytos veikos yra susijusios su savanaudiškomis paskatomis, siekiant turtinės naudos ir, atsižvelgiant į ilgą nedarbo laikotarpį, buvo pagrindinis pajamų gavimo šaltinis. Galimos nusikalstamų veikų darymo ateityje rizikos įvertinimui svarbūs yra duomenys ir apie kaltinamojo ankstesnį patraukimą baudžiamojon atsakomybėn (teistumai išnykę), taip pat administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina, kad duomenys apie ankstesnį suimtojo patraukimą baudžiamojon, administracinėn atsakomybėn kartu su aptartų aplinkybių visuma yra reikšmingi, siekiant įvertinti asmens polinkį daryti nusikalstamas veikas, nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, siekį gauti kuo daugiau neteisėtų pajamų, t. y. apibūdina kaltinamąjį, kaip asmenybę, jo požiūrį į įstatymo saugomas vertybes. Šių aptartų aplinkybių visuma leido apygardos teismui pagrįstai spręsti apie egzistuojančią kaltinamojo naujų nusikaltimų darymo riziką, tuo pačiu vertinant ir kitų taikytinų kardomųjų priemonių aspektu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali ir toliau daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo pateikti argumentai paminėtų aplinkybių kontekste negali būti vertinami, kaip esmingai mažinantys naujo T. A. nusikalstamo elgesio riziką.

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą T. A., tinkamai įvertino tiek kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, tiek galimai jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, o taip pat ir siekį užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Skundžiamoje nutartyje išdėstyti ir įvertinti bylos duomenys leido prieiti pagrįstos išvados apie vis dar realiai egzistuojančius suėmimo pagrindus. Griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos buvo nustatytos teisingai. Egzistuoja pavojus, jog, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, todėl, netaikant suėmimo, nebūtų galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Priešingai nei nurodoma kaltinamojo skunde, aptartos aplinkybės yra pakankamai reikšmingos, konstatuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus.

19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų pavojingumą bei įvertindama siekį užtikrinti kardomųjų priemonių paskirtį, be kita ko, ir siekį eliminuoti ar bent sumažinti pasislėpimo ir naujų nusikalstamų veikų grėsmės riziką, neturi pagrindo išvadai, kad šioje proceso stadijoje T. A. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą galima būtų pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, kaip nurodoma kaltinamojo skunde. Nėra pagrindo spręsti, jog paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, nei šiuo metu jam taikoma, būtų efektyvios. Intensyvi priežiūra gali sumažinti kaltinamojo pasislėpimo riziką, tačiau iš esmės neeliminuoja galimybės daryti naujas, panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas (pvz.: galimai veikti kartu su kitais asmenimis, neteisėtai disponuojant narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis). Teisėjų kolegijos vertinimu, kitos, dar švelnesnės už intensyvią priežiūrą kardomosios priemonės (dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir pan.), nei kiekviena atskirai, nei jų kompleksas taip pat nebūtų efektyvios ir jas taikant kardomųjų priemonių tikslai nebūtų pasiekti. Todėl, pritardama apygardos teismo pozicijai, teisėjų kolegija sprendžia, jog kaltinamajam taikoma griežčiausia kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų ir asmenybės pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Pagrindo išvadai, kad dabartinėje baudžiamojo proceso stadijoje suėmimą galima būtų pakeisti į kaltinamojo skunde minimas švelnesnes kardomąsias priemones, jų kompleksą, nėra. BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai, tuo pačiu ir siekis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, užkardyti galimą naujų nusikalstamų veikų darymą, pasiekiami, toliau tęsiant jam kardomąją priemonę – suėmimą. Kardomųjų priemonių skyrimas priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių ir kiekvienu atveju vertinama individualiai, todėl apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kitos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės šioje proceso stadijoje nėra pakankamos eliminuoti T. A. slapstymosi ir naujų nusikaltimų darymo riziką ir nebus pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

20. Kaltinamajam taikoma suėmimo trukmė (nei skundžiama teismo nutartimi nustatytas suėmimo pratęsimo terminas, nei bendra) taip pat nėra per ilga ir nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų, įvertinus nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas T. A., pobūdį, sunkumą ir pavojingumą, taip pat viso bylos proceso metu atliktų proceso veiksmų intensyvumą, bylos eigą (bylos nagrinėjimas teisme vyksta pakankamai intensyviai, pagal suderintą grafiką). Nors kaltinamajam kardomoji priemonė, dėl kurios jis patiria nepatogumų, taikoma nuo 2025 m. sausio 15 d., nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo teisės ir interesai yra suvaržyti, pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei BPK reikalavimus, dėl kurių kaltinamasis turėtų būti paleistas iš suėmimo, paskiriant kitas švelnesnes kardomąsias priemones. Kiek ilgai ši procesinė prievartos priemonė turi būti taikoma ir kada jos taikymas praranda reikalingumą, kiekvienu atveju sprendžia teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pavojingumui, sunkumui, pobūdžiui ir yra pateisinama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, iš esmės neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei BPK nuostatoms, todėl skundžiamą apygardos teismo nutartį naikinti ar keisti kaltinamojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

22. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutartis, kuria kaltinamajam T. A. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo T. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutartimi kaltinamajam T. A. pratęstą suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. sausio 14 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.