Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, spręsdamas ieškovo M. B. ieškinio atsakovui A. K. priėmimo klausimą, rašytinio proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Kauno apylinkės teisme reiškia atsakovui ieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškiniu prašo atidalinti ieškovui priklausančią buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo aukščiau paminėtą butą ir ieškovas savo buto dalį pageidauja atsidalinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas (kaip ir bet kuri kita asmens teisė) turi būti įgyvendinamas laikantis tam tikros tvarkos. Konstitucijos įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos nustatytos įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet ne šios teisės įgyvendinimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002; 2011 m. gruodžio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Todėl aiškinant ir taikant atskiras visuomeninių santykių sritis reglamentuojančius įstatymus, negali būti paneigta konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą. Tačiau pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismas ieškinio priėmimo klausimą turi išspręsti atsižvelgdamas į ieškinyje nurodytas aplinkybes ir kartu su ieškiniu pateiktus dokumentus.

Teismai Lietuvoje vykdo teisingumą ir jiems yra priskirti nagrinėti ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių, taip pat bylos ypatingosios teisenos tvarka, prašymai dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, taip pat skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 22 straipsnis). Teismams Lietuvoje nėra priskirta notarams būdinga funkcija teikti nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisinio statuso keitimo įforminimo paslaugas, arba privatinių teisinių santykių dalyvių tarpusavio turtinių įsipareigojimų įforminimo paslaugas. Todėl nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisinio statuso keitimo įforminimas, arba privatinių teisinių santykių dalyvių tarpusavio turtinių įsipareigojimų įforminimas, paprastai negali būti atliekamas kreipimosi dėl to į teismą būdu. Į teismą gali būti kreipiamasi reiškiant ieškinį tiktai dėl konkretaus ginčo, kilusio iš aukščiau nurodytų teisinių santykių, išsprendimo.

Ieškovas nurodo, kad jis ir atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas savo buto dalį pageidauja atsidalinti ir tą padaryti prašo teismo. Tačiau ieškovas reiškiamame ieškinyje nenurodė visiškai jokių aplinkybių, kad tarp jo (ieškovo) ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl ieškovo siūlomo konkretaus paminėto buto atsidalinimo būdo. Ieškovas kartu su ieškiniu taip pat nepateikė ir visiškai jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl ieškovo siūlomo konkretaus paminėto buto atsidalinimo būdo, t.y. ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas siūlė atsakovui atsidalinti paminėtą butą ieškinio dalyke nurodytu konkrečiu būdu, atsakovas tokį ieškovo pasiūlymą gavo, tačiau jį atmetė, arba per protingą terminą nepateikė ieškovui jokio atsakymo į konkretų ieškovo pasiūlymą.

Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą daiktą teismas gali padalinti natūra tiktai tokiu atveju, jeigu bendraturčiai nesusitaria dėl konkretaus atidalijimo būdo. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje vienareikšmiškai pažymi, kad bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo iniciatorius įgyja teisę pareikšti teisme ieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tiktai po to, kai jis (atidalijimo iniciatorius) išnaudojo galimybes susitarti ir mato, kad kiti bendraturčiai su jo siūlomu atidalijimo būdu nesutinka nepagrįstai. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014 ir kt.). CK 4.80 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas. Kadangi atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės lemia visų bendraturčių teisių į bendrą daiktą pasikeitimus, jis negali vykti vienašališkai atidalijimo iniciatoriaus nuožiūra, bet jo sąlygos turi būti suderintos su kitais bendraturčiais jų bendru susitarimu (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Tiktai atidalijimo iniciatoriui išnaudojus galimybes susitarti ir manant, kad kiti bendraturčiai su jo siūlomu atidalijimo būdu nesutinka nepagrįstai, jis gali savo teisę atidalyti nuosavybės dalį siekti įgyvendinti pareikšdamas teismui ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014 ir kt.). Teismas pagal bendraturčio ieškinį gali taikyti CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygas tiktai po to, kai buvo nesutarta dėl konkretaus atidalijimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2014 ir kt.). Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012 ir kt.).

Kaip jau yra nurodyta nutartyje aukščiau, ieškiniu yra reiškiamas reikalavimas dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tačiau ieškinyje nėra nurodytos visiškai jokios aplinkybės, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo ir atsakovas nesutiko su ieškovo siūlomu konkrečiu, ieškinio dalyke nurodytu, nuosavybės atidalinimo būdu. Kartu su ieškiniu taip pat nėra pateikti ir visiškai jokie, net minimalūs, tokias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pripažintina, kad ieškinį reiškianti ieškovas nesilaikė šiai bylų kategorijai CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 4.80 straipsnio 2 dalimi, CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 290- 291 straipsniais, 118 straipsniu,

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovo M. B. ieškinį atsakovui A. K. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Išaiškinti ieškovui, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti ieškovo atstovui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.