Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovams K. S. Š., S. K. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

Reikalavimas grindžiamas tuo, jog (duomenys neskelbtini) ieškovė ir S. V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini)jiems gimė duktė K. – S. K. ( dabar Š.), o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus S. K.. 1992 m. rugpjūčio 4 d. Kauno miesto valdyba ir ieškovė sudarė sutartį, pagal kurią Kauno miesto valdyba pardavė, o ieškovė nupirko 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini) Kaune. (duomenys neskelbtini)ieškovė ir S. V. K. nutraukė santuoką. Nutraukiant santuoką nekilnojamasis turtas nebuvo padalintas. Nors butas įgytas santuokos metu, tačiau už asmenines ieškovės lėšas, besiruošiant nutraukti santuoką. S. V. K. nepageidavo ir nereiškė jokių pretenzijų į butą. (duomenys neskelbtini) buvęs ieškovės sutuoktinis S. V. K. mirė. Kauno miesto 2-asis notarų biuras pateikė informaciją, jog biure užvesta S. V. K. paveldėjimo byla Nr.163/2002. Palikimą priėmė įstatyminė įpėdinė – duktė K. S. Š.. Jai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į banke buvusias pinigines lėšas. Sūnus S. K. palikimo atsisakė.

Įsigijusi butą ieškovė jame gyvena iki šiol. Tai yra nuolatinė ir vienintelė jos gyvenamoji vieta. Šį butą ieškovė prižiūri, rūpinasi, moka mokesčius.

Kadangi S. V. K. mirė, ieškovė priversta ginčo teisenos tvarka įrodinėti, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) Kaune yra jos asmeninė nuosavybė. Sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija gali būti paneigta tik pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles įrodinėjant, kad santuokos nutraukimo metu nepadalintas turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė.Ieškovė butą įsigijo už savo asmenines lėšas t.y. 1992-07-24 sumokėjo 1439 rublius. 10363 rublių buvo sumokėti valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis.

Teismo posėdžio metu atsakovai užpildė standartinę ieškinio pripažinimo formą, todėl sprendimas surašytinas sutrumpintais motyvais ( Civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką su S. V. K.. (duomenys neskelbtini)jiems gimė dukra K. – S. K., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus S. K.. 1992 m. rugpjūčio 4 d. ieškovė sudarė buto pirkimo – pardavimo sutartį su Kauno miesto valdyba ir nupirko 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini) Kaune. Įmokas mokėjo asmeniškai ieškovė.(duomenys neskelbtini)ieškovės ir S. V. K. santuoka buvo nutraukta. Nutraukiant santuoką S. V. K. jokių pretenzijų į butą nereiškė ir butą dalinti nepageidavo. Ieškovė gyvena bute (duomenys neskelbtini) Kaune, jį prižiūri, moka mokesčius.

(duomenys neskelbtini) buvęs ieškovės sutuoktinis mirė. Po jo mirties palikimą priėmė duktė K. S. Š., kuriai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į banke buvusias S. V. K. pinigines lėšas. Sūnus S. K. palikimo atsisakė.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnis reglamentuoja, kad Civilinio kodekso normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. Esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Ieškovės ir S. V. K. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini)t.y. galiojant tuometinio Santuokos ir šeimos kodekso normomis, todėl nagrinėjant ieškinio reikalavimą taikytinos tuo metu galiojusios teisės normos.

Butas buvo įgytas ieškovei dar esant santuokoje su S. V. K.. Pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalį, sutuoktinių turtas įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu ( Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis). Padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis (Santuokos ir šeimos kodekso 23 straipsnio 1 dalis).

Sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo prezumpcija gali būti paneigta tik pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles įrodžius, kad santuokos nutraukimo metu nepadalintas turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai t.y.1992-07-24 kvitas, pagal kurį ieškovė už butą apmokėjo 1439 rublius bei taupomojo banko pranešimas apie nurašymą, pagal kurį 10 363 rubliai buvo sumokėti valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis iš ieškovės nebalansinės sąskaitos, leidžia daryti išvadą, kad butas (duomenys neskelbtini) Kaune buvo privatizuotas asmeninėmis ieškovės lėšomis.

Byloje nėra duomenų, kad buvęs ieškovės sutuoktinis S. V. K. būtų reiškęs pretenzijas į ginčo butą. Atsakovai taip pat pripažino ir patvirtino, kad butą (duomenys neskelbtini) Kaune ieškovė įsigijo ir valdo asmeninės nuosavybės teise ir jie, kaip mirusiojo S. V. K. įstatyminiai įpėdinai, paveldėti šio turto nepageidauja, todėl ieškinys tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (Civilinio proceso kodekso 178, 186, 197, 185 straipsnis, Civilinio kodekso 3.89 straipsnio1 dalies 7 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė nereiškia reikalavimo priteisti iš atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos ir nepriteistinos. Byloje patirtos pašto išlaidos valstybei taip pat nepriteistinos, nes jų suma yra mažesnė už nustatytą minimalų priteistiną dydį ( Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti butą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Kaune, ieškovės M. K. a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.