Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. M. ieškinį atsakovui M. V., dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. liepos 27 d. 13 val. buvo paskirtas laikas atvykti pas notarą sudaryti atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sandorį, sklypą pasidalinant į du sklypus. Atsakovas paskirtu laiku pas notarą neatvyko ir sandoris nebuvo sudarytas. Už notarinių veiksmų atlikimą 2017 m. liepos 27 d. bei už kitas susijusias paslaugas notarei sumokėjo 44,03 Eur. Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją kreipėsi teisinės pagalbos. Pagal jos prašymą atstovas paruošė pretenziją, kurią įteikė atsakovui. Reaguodamas į pateiktą pretenziją, atsakovas pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad sutinka 2017 m. spalio 25 d. atvykti pas notarą sudaryti turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sandorį, tačiau nesutiko padengti pusės dėl sklypo atidalinimo turėtų išlaidų. 2017 m. spalio 25 d. atsakovas atvyko pas notarą, tačiau turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sandoris nebuvo sudarytas, kadangi atsakovas nesutiko jo sudaryti, kol ji neatsisakys reikalavimo atlyginti 595,53 Eur žalos. Tokia atsakovo iškelta sąlyga ieškovei buvo visiškai nepagrįsta ir nesąžininga ir ji buvo nepriimtina.

Siekdamas atidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovė patyrė 703 Eur išlaidų už pertvarkymo ir žemės sklypų formavimo projekto parengimą ir už dviejų sklypų kadastrinius matavimus. Tad pusė išlaidų, tai yra 351,5 Eur turi būti priteisti iš atsakovo. Už notarinių veiksmų atlikimą 2017 m. liepos 27 d. notarei sumokėjo 44,03 Eur. Atsakovui neatvykus pas notarę, šie pinigai buvo išleisti be reikalo, todėl šios išlaidos turi būti priteisto iš atsakovo.

Atsakovui kaip bendraturčiui gražiuoju nevykdant imperatyvios įstatymo nuostatomis nustatytų pareigų, ji buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos, dėl ko patyrė papildomas 200 Eur išlaidas, susijusias su išieškojimu ne teismo tvarka, tai yra pareiškiant atsakovui pretenziją. Nurodytos faktinės aplinkybės ir galiojantis teisinis reglamentavimas leidžia teigti, kad ieškovė patyrė 595,53 Eur žalą, už kurios atsiradimą yra atsakingas atsakovas. (el.bylos 1 t., b.l. 1-6).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje be šalių, jų atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu, ieškinio reikalavimai ir atsikirtimai į juos grindžiami ir rašytiniais įrodymais:

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. rugsėjo 9 d. O. V. sudarė dovanojimo sutartį, kuria T. M. ir M. V. lygiomis dalimis padovanojo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (el.bylos 1 t., b.l. 9-14).

Pagal nekilnojamo turto registro išrašą ieškovei ir atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise po ½ ginčo žemės sklypo (el.bylos 1 t., b.l. 48-49).

2016 m. lapkričio 28 d. Šakių rajono savivaldybės išsiuntė atsakovui M. V. pranešimą apie planuojamą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. (el.bylos 1 t., b.l. 15-17).

2017 m. vasario 17 d. T. M. ir M. V. pateikė sutikimus su UAB „Geotakas“ žemės sklypo formavimo ir projektavimo sprendiniais. (el.bylos 1 t., b.l. 21-22).

2017 m. balandžio 21 d. buvo priimtas Šakių rajono savivaldybės įsakymas „dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas UAB „Geotakas“ parengtas žemės formavimo ir pertvarkymo projektas. (el.bylos 1 t., b.l. 23-24).

2017 m. gegužės 19 d. atsakovas buvo supažindintas su žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymu aktu, ir šį pasirašė. (el.bylos 1 t., b.l. 25-26).

2017 liepos 3 d. ieškovė ir atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriui pateikė prašymą pertvarkyti žemės sklypą ir patvirtinti pertvarkyto žemės sklypo nustatytus kadastro duomenis. (el.bylos 1 t., b.l. 27).

2017 m. birželio 9 d. UAB „Geotakas“ pateikė sąskaitą – faktūrą už atliktus darbus, kurią apmokėjo ieškovė T. M. (e.bylos 1 t., b.l. 28-29).

2017 m. liepos 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyrius priėmė sprendimą, kuriuo pertvarkė ieškovei ir atsakovui priklausantį žemės sklypą. (e.bylos 1 t., b.l. 30-31).

2017 m. spalio 2 d. ieškovės atstovas pateikė atsakovui pretenziją dėl nesumokėtų mokesčių ir patirtos žalos, į kurią atsakovas atsakė pateikdamas 2017 m. spalio 9 d. atsakymą (el.bylos 1 t., b.l. 34-37, 40-42).

2017 rugsėjo 29 d. ieškovė sudarė susitarimą su advokatu M. S., kuriam už pretenzijos parengimą ir konsultavimą sumokėjo 200 Eur. (el.bylos 1 t., b.l. 45, 46).

2017 liepos 27 d. ieškovė sumokėjo notarei už notarinius veiksmus ir kitas paslaugas 44,03 Eur (el.bylos 1 t., b.l. 47).

2018 m. gegužės 8 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė pas notarą turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią susitarė dėl turto pasidalijimo (el.bylos 1 t., b.l. 119-125).

Dėl reikalavimo atidalinti žemės sklypą

Ieškinyje ieškovė pateikė reikalavimą atidalinti šalims priklausantį žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Proceso metu ieškovė teigė, kad atsakovas nesutinka atidalinti bendrosios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, nes nustatytu laiku neatvyksta pas notarą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnyje nurodoma, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ir jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Tai yra bendraturčiai dėl turto atidalijo gali kreiptis su ieškiniu į teismą tuo atveju, kai šalys nesusitaria dėl atidalijimo būdu. Šioje byloje nustatyta, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl atidalijimo būdo, dalių nustatymo. Atsakovas viso atidalijimo proceso metu pasirašė būtinus dokumentus (el.bylos 1 t., b.l. 15-17, 21-22, 25-26), neginčijo sklypo nustatymo ribų. Tai, kad dėl sklypo ribų nustatymo ir atidalijimo nekilo ginčo patvirtina ir tas faktas, kad vykstant teisminiam procesui šaly pasirašė pas notarą turto pasidalijimo sutartį, kuria ir buvo patvirtintas vienintelis turto atidalijimo planas. (el.bylos 1 t., b.l. 119-125).

Byloje buvo pateikta ieškovės atstovo parengta pretenzija atsakovui, iš kurios turinio matyti, kad ieškovė pretenzijas reiškia ne dėl netinkamo turto atidalijimo, o dėl turėtų išlaidų atlyginimo. Atitinkamai atsakovas pateikė savo argumentus dėl prašomų išlaidų atlyginimo. (el.bylos 1 t., b.l. 34-37, 40-42). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad sutartis pas notarą nebuvo pasirašyta tik dėl to, jog šalys negalėjo susitarti dėl išlaidų atlyginimo. Pasirašyti nesutiko atsakovas, nes netiko suformuluotas išlaidų atlyginimo klausimas, vėliau ieškovė nesutiko su atsakovo reikalavimu atsisakyti patirtų išlaidų ir taip pat nepasirašė sutarties. Kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl pačio turto atidalijimo fakto parodo tai, kad vykstant paraleliai teisminiam procesui, šalys rado kompromisinį variantą ir nekoreguodami pirminio atidalijimo projekto pasirašė notarinę sutartį. Teismui palikdami spręsti tik žalos atlyginimo klausimą. Jau parengiamojo posėdžio metu teismas atkreipė šalių dėmesį, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina fakto, jog yra ginčas dėl turto atidalijimo, todėl siūlė spręsti klausimą dėl pateikto reikalavimo pagrįstumo. Šios aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, jog reikalavimas dėl turto atidalijimo teismui buvo pateiktas nepagrįstai, bei byla šioje dalyje nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 293 straipsnio 1 punktas)), nes reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

Ieškovės atstovas teismui pateikė prašymą, kuriame nurodo, kad pasirašydamas notarinę sutartį, atsakovas pripažino iš dalies ieškinio reikalavimus, tai yra pripažino ir įvykdė reikalavimą atidalinti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybė. (el.bylos 1 t., b.l. 119). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog jau pateikiant dokumentus teismui, atsakovo pozicija dėl atidalijimo buvo tokia pati, kaip ir pasirašant notarinę sutartį, tad nėra pagrindo teigti, jog tik vėliau atsakovas pripažino ieškinį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė ieškinyje nurodoma, jog 2017 m. spalio 25 d. pas notarą buvo atvykę tiek ieškovė, tiek atsakovas, tačiau šiuo atveju notarinę sutartį atsisakė pasirašyti pati ieškovė, nes jai netiko atsakovo pateikiamos sąlygos. Šios aplinkybės parodo, kad sutartis iki teisminio proceso nebuvo pasirašyta ne tik dėl atsakovo atsisakymo, bet taip ir dėl ieškovės nesutikimo su pateikiamomis sąlygomis. Nors vėliau buvo rastas kompromisas ir sutartis pagal tą patį atidalinimo projektą, tik pakeitus sąlygas dėl išlaidų atlyginimo, buvo sėkmingai pasirašyta. Šios aplinkybės parodo, jog sutartis nebuvo pasirašyta ne dėl atsakovo kaltės, o dėl abipusio nesugebėjimo rasti kompromisą ir susitarti dėl abiem šalim tinkamų sąlygų.

Dėl žalos atlyginimo

Byloje kyla ginčas dėl to, ar atsakovas, būdamas bendro su ieškove sklypo bendraturtis turi sumokėti 595,53 Eur ieškovei išlaidų už pertvarkymo ir žemės sklypų formavimo projekto parengimą ir už dviejų sklypų kadastrinius matavimus. Atsakovas nurodo, jog jis neprieštaravo dėl ieškovės noro atidalinti žemės sklypus, tačiau jis niekada nesutiko atlyginti patirtas išlaidas, nes visi veiksmai buvo atliekami tik ieškovės iniciatyva. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji gavo atsakovo žodinį sutikimą, tačiau bylos nagrinėjimo metu teigė, jog visus klausimus sprendė ne tiesiogiai su atsakovu, o jo motina D. V.. (2018 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 36 sek. – 27 min. 57 sek.). Byloje nėra duomenų, jog ieškovė 2016 m. lapkričio 18 d. sudarydama sutartį su UAB „Geotakas“ veikė kaip bendraturčių įgaliota atstovė ar kad veikė bendraturčių naudai ir jų interesais. Tačiau pagal teisinį reglamentavimą, siekiant atidalinti žemės sklypą, būtina atlikti atidalijimo procedūrą, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sudarymas (dėl kuro buvo sudaryta su AB „Geotakas“ sutartis) yra viena iš šios procedūros dalių. Šioje byloje įrodyta, kad šiuos dokumentus, t. y. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, planą ir kadastrinių matavimų bylą, paruošė ieškovė, ir sumokėjo už šių dokumentų parengimą abiejų bendraturčių vardu.

Dažnai nuosavybės teisė į daiktą priklauso ne vienam, bet dviem ar daugiau savininkų. Esant nuosavybės teisėje nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal bendrąją taisyklę (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Šios bylos šalys yra siejamos bendraturčių santykiais dėl turimo bendro žemės sklypo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nors ir nebuvo su atsakovu tiesiogiai suderinta (tik per jo motiną D. V. (2018 m. gegužės 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 05 sek. – 4 min. 33 sek.), tačiau atsakovas žinojo apie vykstantį procesą, tai yra jam buvo išsiųstas pranešimas apie pradėtą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, jis pasirašė projekto brėžinį, taip pat pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą (el.bylos 1 t. 15-27). Ir šios aplinkybės įrodo, jog atsakovas konkliudentiniu veiksmu pritarė ieškovės sudarytam sandoriui, t. y. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymui projekto rengimui ir įgyvendinimui. Nors atsakovas teigia, jog jis aiškiai nurodė, jog nesutiks atlyginti patiriamų išlaidų, tačiau tokio susitarimo, jog procesas būtų vykdomas tik pačios ieškovės lėšomis, teismui nebuvo pateiktas. CK 4.75 straipsnis, 4.76 straipsnis, 4.85 straipsnis nenustato konkrečios bendraturčių susitarimo formos, tad šioje byloje neįrodžius, jog tarp šalių buvo susitarimas, kad procesas vykdomas tik vieno iš šalių lėšomis, bei atsakovui konkliudentiniais veiksmais pritarus ieškovės sudarytiems sandoriams, pasinaudodamas šių sandorių rezultatu, t. y. įgydamas galimybę atidalinti žemės sklypo dalį, taikytinas CK 1.71 straipsnio 2 dalis.

Byloje nustatyta, jog šalių bendras sklypas buvo atidalintas (el.bylos 1 t., b. l. 120-126) ir šalys tapo atskirų žemės sklypų savininkais, todėl teismas vadovaudamasis CK 4.76 straipsniu konstatuoja, jog atsakovas įpareigotinas atlyginti ieškovės patirtas išlaidas. Atsakovas dėl ieškovės parengtų dokumentų tapo savo sklypo dalies savininku, tačiau mokesčių dėl šių dokumentų parengimo nesumokėjo. Įvertinus tai, kad žemės bendraturčių išlaidas dokumentų parengimui transformuojant šalių bendraturčių nuosavybės teisę į atskirų sklypų savininkų nuosavybę, darytina išvada, jog šio straipsnio nuostatos taikytinos, nes ieškovės sumokėti mokesčiai yra susiję su bendru turtu.

Šioje byloje įrodyta, jog atsakovas gaudamas pranešimą apie pradėtą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą bei jam neprieštaraudamas, pasirašydamas projekto brėžinį, taip pat pasirašydamas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą (el.bylos 1 t. 15-27), konkliudentiniais veiksmais pritarė, jog ieškovė bendraturčių vardu ruoštų žemės sklypo planus ir kadastrinių matavimų bylą ir sumokėtų už juos, nors už jų parengimą atsakovas atsisako mokėti ginčo sumą. Šią aplinkybę visiškai patvirtina į bylą pateikti patikimi ir leistini įrodymai, iš kurių turinio teismas sprendžia apie atsakovo vidinę valią bei siekį savo veiksmais sukurti prievolinius teisinius santykius, t. y. kartu su ieškovę pasidalinti žemės sklypą, kurių pagrindu atsirado įstatymo numatytos teisinės pasekmės – šalių teisės ir pareigos. Pagal CK 6.2 str. prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Įstatymo imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita.

Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog atsakovas privalo atlyginti ieškovės patirtas 351,53 Eur išlaidas, kurias patyrė už pertvarkymo ir žemės sklypų formavimo projekto parengimą.

Byloje ieškovė taip pat prašo priteisti išlaidas, kurias patyrė sumokėdama notarei 44,03 Eur, bei 200 Eur už pretenzijos atsakovui parengimą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė duomenys, jog 2017 m. liepos 27 d. buvo su atsakovu sutartą atvykti pas notarę dėl sutarties pasirašymo. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino (2018 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 46 min. 16 sek. – 47 min. 21 sek.), jog žinojo dėl šio susitikimo, tačiau nenuvyko, taip pat apie savo sprendimą nevykti neinformavo tiek ieškovės, tiek notarės. Akivaizdu, jog dėl neatsakingo atsakovo elgesio, ieškovė patyrė išlaidas, kurių nebūtų, jeigu atsakovas būtų informavęs apie neatvykimą. Todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Taip pat ieškovė nurodo patyrusi 200 Eur išlaidas dėl pretenzijos pateikimo. Iš bylos duomenų matyti, kad po 2017 m. liepos 27 d. atsakovo neatvykimo pas notarę, tarp šalių nebuvo dialogo dėl tolimesnio sklypu atidalijimo proceso. Atsakovas žinojo, jog dokumentai yra paruošti, taip pat žinojo, jog dėl jo kaltės nebuvo pasirašytas sandoris, tačiau nesiėmė veiksmų, kad kontaktuoti su ieškove. Tačiau atitinkamai ir ieškovė neieškojo galimybės susisiekti su atsakovu tiesiogiai. Viso proceso metu ieškovė nurodė, jog nebandė bendrauti su atsakovu, teigė jo bijanti, tačiau nepateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovas kėlė realią grėsmę ieškovei. Taip pat nesiėmė priemonių, kad bendrauti su atsakovu telefonu, SMS žinutėmis ir pan. Kai ieškovei atsakovo motina nurodė kreiptis tiesiai į sūnų, ši neišnaudojo galimybės spręsti ginčo tiesiogiai kreipiantis į atsakovą, taip pat ir teismui nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų pasinaudojus tokia galimybe. Tai yra nebuvo išnaudota galimybė tiesiogiai bendradarbiauti.

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę. Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tik esant nesutarimui ginčas gali būti sprendžiamas teisme. Pažymėtina, kad pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų teisiniuose santykiuose. Bendraturčių bendradarbiavimo procesas turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių nebuvo bendradarbiavimo ir nei viena iš šalių nepateikė duomenų, kurie patvirtintų tokio bendradarbiavimo negalimumą. Atsakovas nenuvyko nurodytu laiku pas notarą, ieškovė nesikreipė į atsakovą tiesiogiai pateikdama savo prašymus, o savo iniciatyva pasirinko kreiptis dėl teisinės pagalbos. Bylos duomenys akivaizdžiai parodo, kad šalys bendradarbiaudamos ir ieškodamos abiem šalims tinkamo sprendimo galėjo rasti kompromisą (kas buvo padaryta pasirašant 2018 m. gegužės 7 d. turto pasidalijimo sutartį (el.bylos 1 t., b.l. 120-126)). Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju abi šalys savo veiksmais nevykdė savo, kaip bendraturčio bendradarbiavimo pareigos, todėl išlaidos dėl pretenzijos dalintinos abiem šalims lygiomis dalimis.

Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog T. M. priteistinas žalos dydis yra 351,5 Eur už pertvarkymo ir žemės sklypų formavimo projekto parengimą, 44,03 Eur už 2017 m. liepos 27 d. notarinių veiksmų atlikimą bei 100 Eur už išieškojimo ne teismo tvarka patirtas išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp šalių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje buvo pareikšti du savarankiški reikalavimai, už turtinį reikalavimą sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis, už neturtinį reikalavimą – 75 Eur. Teismui konstatavus, jog dalyje dėl reikalavimo dėl žemės sklypo atidalijimo byla nutrauktina, tad vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą suinteresuoto asmens pareiškimu gali būti grąžintas. Ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies – 83 procentai, tai yra dėl reikalavimo priteisti žalą – iš prašomos 595,53 Eur priteistina 495,53 Eur – 83 proc.

Ieškovė pateikė duomenis, jog patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (510 Eur advokato pagalbai apmokėti, 90 Eur žyminio mokesčio). Teismas nustatė, jog 75 Eur sumokėto žyminio mokesčio gali būti grąžintini ieškovei, tad likusi mokesčio dalis yra 15 Eur, o visos patirtos išlaidos 525 Eur. Tad ieškovei iš atsakovo priteistina 435,75 Eur iš 525 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (525 Eur x 85 proc.). Atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimo išlaidas nepateikė, tad jos nepriteistinos.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos neviršija 3 Eur, todėl vadovaujantis tuo, valstybės naudai iš šalių nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

dalyje dėl ieškovės T. M., gim. (duomenys neskelbtini), reikalavimo atidalinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, bylos nagrinėjimą nutraukti, nes byla nenagrinėtina civilinio proceso tvarka.

Priteisti iš atsakovo M. V. 495,53 Eur (keturis šimtus devniasdešimt penkis eurus penkiasdešimt tris centus) žalai atlyginti, 5 (penkis) procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 435,75 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus 75 centus) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ieškovės T. M., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.