- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-06
- Bylos Nr.
- e2YT-13119-766/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Z. J.
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė, raštinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Z. J. dėl pastatų nuosavybės pripažinimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti faktą, kad J. J., nuosavybės teisę į ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį, esančio (duomenys neskelbtini), įgijo įgyjamosios teisės pagrindu pagal įgyjamąją senatį. Pareiškime nurodo, kad su vyru Z. J. gyveno adresu: (duomenys neskelbtini), bei 1983 m. savo butą pasikeitė su kitu žmogumi (pavardės ir vardo neatsimena) ir persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), esantį 3-jų kambarių butą, kuriame gyvena iki šiol. 1992 m. vasario 27 d. su tuometine rajono vadovybe sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu šis butas tapo jų nuosavybe. Jų namas buvo keturių butų, o šalia namo buvo pastatytas ūkinis pastatas su keturiais sandėliukais – kiekvienam butui po vieną sandėliuką. Parduodant jiems butą, dėl nežinomų priežasčių, nebuvo jiems parduotas jų naudojamas sandėliukas. Jie kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kad ūkinio pastato dalis (sandėliukas) būtų įregistruotas kaip jų nuosavybė, tačiau VĮ Registrų centras prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad šio ūkinio pastato dalis nebuvo įtraukta į minimą pirkimo - pardavimo sutartį. Šis ūkinis pastatas inventorizuotas, jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad naudodamasi šio ūkinio pastato dalimi, ji visą laiką jį prižiūrėjo, darė einamuosius remontus, mokėjo visus reikiamus mokesčius ir viešai, nesislapstant, kaip savo nuosavybę šį sandėliuką valdo jau daugiau kaip 40 metų. Šis sandėliukas valstybiniame registre nėra registruotas kieno tai vardu. Šis pastatas yra pastatytas kartu su namu, (duomenys neskelbtini), yra jo priklausinys, nėra savavališkas statinys. Nori šį pastatą įregistruoti valstybiniame registre kaip savo asmeninę nuosavybę.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Radviliškio rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nurodė, kad prieštaravimų nereiškia, prašo sprendimą priimti atsižvelgiant į bylos aplinkybes, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nurodė kad neprieštaraus, kad pareiškėjos pareiškimo reikalavimas būtų patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
6. Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
7. Iš pareiškėjų pateiktų dokumentų – 1992 m. vasario 27 d. sutarties matyti, kad J. J. iš (duomenys neskelbtini) valdybos įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), už kurį padarė 1430 rublių įnašą, bei kur ji ir jos sutuoktinis Z. J. gyvena iki šiol. Buto kaina su priklausiniais – sandėliuku – 11728 rubliai. Iš minėtos sutarties matyti, kad buto priklausinio kaina 10298 rubliai. Iš patalpų plotų eksploatacijos bei buto, namo techninės apskaitos bylos matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys yra rūsys - sandėliukas. Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad ūkiniam pastatui (duomenys neskelbtini) suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, ji nekilnojamąjį daiktą – ūkinio pastato dalimi - sandėliuku naudojosi, visą laiką prižiūrėjo, darė remontus, mokėjo mokesčius ir naudojo viešai, nesislapstant kaip savo nuosavybę, bei daugiau niekas už juos teisių į šį nekilnojamąjį daiktą neturi. Aukščiau nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad J. J. sandėliuką įgijo, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų nėra išlikę (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Pagal VĮ Registrų centro informaciją nuosavybės teisės į ūkinio pastato dalį - sandėliuką nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos. Remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), J. J. buvo perduotas 1992 metais bei jai parduotas, visiškai už butą atsiskaitant, buto priklausinys ūkinio pastato dalis – sandėliukas, kuriuo ji iki šiol naudojasi, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog J. J. ir Z. J. buvo teisėti buto priklausinio - ūkinio pastato dalies valdytojai. Nustatyti, kad turtas buvo valdomas teisėtai, byloje leidžia įrodymai, jog daugiau nei dešimt metų iki šio momento nei vienas asmuo nepareiškė J. J. ir Z. J. pagrįstų pretenzijų į valdomą nekilnojamąjį daikto ūkinio pastato dalį ir nėra jokių duomenų apie tai, jog nekilnojamojo daikto dalis buvo valdoma prieš kurio nors asmens valią. Ši faktinė aplinkybė taip pat patvirtina tai, jog šis nekilnojamasis daiktas – sandėliukas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas sąžiningai. Apie tai, jog nekilnojamasis daiktas – sandėliukas buvo valdomas atvirai, leidžia teigti pareiškėjų pareiškime nurodytos aplinkybės. Tai, kad nekilnojamasis daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, o visas nekilnojamojo daikto valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio l dalyje nustatytą terminą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 178 straipsnis). Taip pat, 2024 m. spalio 25 d. viešai paskelbus apie bylos iškėlimą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – ¼ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, nebuvo gauta suinteresuotų asmenų pareiškimų. Byloje nėra duomenų, kad nekilnojamasis daiktas priklauso valstybei ar savivaldybei. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja pateiktam pareiškimui. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios nekilnojamojo daikto valdymas atitiko CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, nustatytinas faktas, kad J. J. įgijo nuosavybės teisę į ¼ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti faktą, kad J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį daiktą – ¼ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.