- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-05
- Bylos Nr.
- N1-933-720/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01327-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- E. J.
- Civilinis atsakovas
- I. J.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, Kauno Tito Masiulio jaunimo mokyklos 7 klasės moksleivis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalyje bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis E. J. 2013 m. rugsėjo 9 d., apie 13.30 val., Kauno rajone, Vilkijoje, Tulpių – Raubatonių gatvių sankryžoje, veikdamas kartu su nesubjektais D. D. ir I. J., panaudojant fizinį smurtą bei apsupus nukentėjusįjį ir tokiu būdu atimant galimybę priešintis, I. J. pareikalavus atiduoti pinigus, jis kraustė nukentėjusiojo M. R. švarko kišenes, o I. J. sudavus nukentėjusiajam M. R. vieną kartą į dešinį smilkinį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu ir pareikalavus atiduoti telefoną bei D. D. sudavus vieną kartą nukentėjusiajam M. R. kumščiu į kairį smilkinį, jis spyrė nukentėjusiajam vieną kartą į kairį šoną, tokiu būdu, bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam M. R. poodinę kraujosruvą kaktoje, odos nubrozdinimus dešinės akies išoriniame kampe, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado tinkamų pagrobti daiktų.
Be to, jis, 2013 m. rugsėjo 9 d., 16.00 val., veikdamas kartu su nesubjektais D. D. ir I. J., išdaužęs negyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio R. R., lango stiklą, įsibrovė į namo vidų, iš kurio pirmo aukšto pagrobė 250 m dvigyslio kabelio 500 Lt vertės, tuo nukentėjusiajai R. R. padarydamas 500 Lt dydžio turtinę žalą.
Kaltinamasis E. J. savo kaltę pripažino visiškai, pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 1 d. ir 4 d. nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu perskaitė kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltinamasis parodė, kad 2013 m. rugsėjo mėn. pradžioje jis pabėgo iš namų į Vilkiją. Ten pirmą naktį nakvojo pas draugą D. D.. Kitą dieną iš ryto ėjo nusipirkti cigarečių Vilkijoje. Ėjo jis, D. D. ir I. J.. Ėjo kažkur apie pietus. Netoli D. namų, tai yra Vilkijoje, gatvių pavadinimų nežino, pamatė ateinantį vaiką su kuprine. Jam maždaug 13 metų. Nei jis nei kiti to vaiko nepažinojo. Priėjus prie vaiko I. jo paklausė ar turi pinigų. Prieš tai nieko nesitarė, taip visi priėjo ir darė kas ką norėjo. Tas berniukas atsakė, kad neturi. Tada I. jam liepė iškraustyti kišenes ir tas vaikas išsikraustė kišenes ir parodė, kad nieko neturi. Tada I. jam liepė pašokinėti, kad pinigai barškėtų. Tas vaikas ir pašokinėjo. Tada nepilnametis E. J. jam spyrė iš kojos į šoną. Pataikė į dešinį šoną, spyrė vieną kartą. Spyrė šiaip sau, nežino kodėl. Tada jam I. trenkė iš kumščio į skruostą, į dešinę pusę. Dar paskui D. jam trenkė vieną kartą iš alkūnės į veidą. Tada tas vaikas nukrito ant žemės į griovį ir jie nuėjo. Jis jo kišenių nekraustė. Kuprinę jo palietė kai norėjo jam įspirti. Tai yra pagriebė jam už kuprinės ir jį palenkė spirdamas. Kuprinės nenorėjo kraustyti ir nekraustė. Jam įspyrė, bet iš jo nieko paimti nenorėjo. Jis neprašė jo pinigų, nieko jo neprašė. Pinigų jo prašė I., o telefono niekas neprašė. I. tik liepė apskritai iškraustyti kišenes. I. kiek jis matė, rankose nieko neturėjo, nebent žiebtuvėlį. Jis pats irgi turėjo tik žiebtuvėlį, o D. nieko neturėjo rankose. Jokių daiktų jie jį mušdami neturėjo. Tam vaikui įspirti sugalvojo šiaip sau, iš jo atimti nieko nenorėjo ir jie nieko iš jo atimti nesitarė. Kodėl I. sugalvojo prašyti jo pinigų nežino (1 t., b.l. 130). Be to jis, 2013 m. rugsėjo mėn. pradžioje, galimai įtarime nurodytu metu, jis su draugu I. J. pėsčiomis nuėjo į Vilkiją pas D. D.. Jiems, visiems trims vaikštinėjant Vilkijoje, jie praeidinėjo pro negyvenamą namą. Namas buvo dviejų aukštų ir stovėjo priešais parduotuvę „IKI“. Namo pirmas aukštas atrodė normaliai, o antras aukštas atrodė apleistas. E. J. D. D. paklausė ar galima įlipti į pirmą aukštą, kadangi D. D. jau yra buvęs namo antrame aukšte. D. D. paaiškino, kad yra išdaužta langas, pro kurį galima įlipti. Langas buvo apkaltas lentomis, kurias jis su D. D. nulupo. Lango stikle buvo išdaužta skylė. D. D. įkišęs ranką pro ją, langą atidarė ir visi įlipo į vidų pro jį. Kadangi norėjo gauti pinigų abu bendrai su D. sumąstė nuplėšti kambaryje esančius laidus nuo sienų. Jie galvojo, kad apdeginę laidus ir pridavę į metalą gaus pinigų. Šiame name pirmame aukšte yra viena didelė patalpa, kurioje visi trys plėšė laidus. Šioje patalpoje ant sienos kabojo elektrinis boileris. Jis vieną kartą spyrė koja į jį, kad jis nukristų. Manė, kad jame taip pat gali būti metalo, kurį būtų galima priduoti. Boileris nenukrito. Tada I. J. rankomis patraukė, dėl to, boileris dalinai atsikabino nuo sienos. E. J. bandė atsukti boilerio varžtus su name rastu kaltu, tačiau nepavyko. Jo nepavyko išardyti. Tiksliai neprisimena, bet su tuo pačiu kaltu nukirto nuo boilerio laidą, kurį pasiėmė. Kiek pamena, jokių kitų detalių iš boilerio neišėmė. Susirinkę laidus išėjo iš namo. Pavogtus laidus išdegino visi trys Vilkijoje ir parėjo pas D. D. į namus. Apdegintus laidus pardavė Kaune, už 16 Lt. Už gautus pinigus nusipirko rūkyti ir likusius pinigus išleido kartu su D. D. Akropolyje, pamokų metu. Dėl to ką padarė, labai gailisi. Papildomoje apklausoje nepilnametis E. J. parodė, kad pavogtus laidus jis parsinešė į Kauną ir vienas pardavė juos Aleksote į metalo supirktuvę. Metalo supirktuvė yra priešais Stiklo fabriką, Kaune, Aleksoto rajone. Ten jo neprašė jokio dokumento ir jam nedavė jokio pardavimo dokumento. Tiesiog paėmė laidus ir jam sumokėjo 47 litus. Iš viso laidų buvo 2.6 kg. Pinigus išleido kartu su D. ir I. Visi pavalgė Akropolyje (1 t., b.l. 134, 139). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patikslino, kad vagystę iš negyvenamo namo jis padarė tą pačią dieną, tai yra 2013 m. rugsėjo 9 d., apie 16 valandą. Pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus, žada daugiau nenusikalsti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. J. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Pasikėsinimas apiplėšti mažametį M. R..
Nukentėjusysis mažametis M. R., gimęs 2005 m., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. rugsėjo 9 d., apie 13 val. 30 min., ėjo iš Vilkijos gimnazijos, kur mokosi, į namus. Tulpių g. jį sustabdė trys jaunuoliai, kurių vieną pažinojo iš matymo, nes jį kartais mato Vilkijos gimnazijoje. Jis buvo 15 metų, o kiti apie 12-13 metų. Vienas jaunesnis jaunuolis rankoje laikė metalinį strypą, jis priėjo prie jo ir pareikalavo pinigų. Jis atsakė, kad neturi. Tada kitas, jaunesnis, norėjo nuplėšti nuo jo kuprinę, bet jis neleido, todėl jaunuolis, kuris turėjo metalinį strypą smogė jam juo į veidą. Dar pareikalavo telefono, bet jis atsakė, kad neturi, tada kitas jaunuolis trenkė jam kumščiu į kitą veido pusę ir šis pargriuvo į žolę. Jam nugriuvus vienas jaunesnis spyrė koją į kairį šoną ir visi pabėgo. Tada jis grįžo į namus ir paskambino mamai, sąmonės praradęs nebuvo (1 t., b.l. 27). Papildomoje apklausoje M. R. parodė, kad jis ėjo iš mokyklos ir jį užpuolė sankryžoje Tulpių ir Raubatonių sankryžoje. Trys vaikinai priėjo iš priekio. Vienas buvo vyresnis apie 15 metų, jį matė Vilkijos gimnazijoje, tačiau kokioje klasėje jis mokosi nežino. Labai retai jį mato mokykloje. Ar jis mokosi Vilkijos gimnazijoje nežino, nes kiek jį matė tai jis buvo be uniformos. Jis buvo trumpų, šviesių plaukų, apie 170 cm. ūgio, normalaus sudėjimo. Du vaikinai buvo jaunesni, apie 12-13 metų. Vienas vaikinas, kuris turėjo metalinį strypą, buvo rudais, trumpais plaukais, apie 160 cm. ūgio, normalaus sudėjimo. Kitas jaunesnis vaikinas buvo tamsiais juodais plaukais, truputį ilgesni ir žemesnis, negu 160 cm. Veidų jis negali apibūdinti, bet pamatęs atpažinti visus tris galėtų. Jie visi trys M. R. apsupo, o tas su strypu pareikalavo iš jo pinigų. Jis rankose laikė mažą strypą, apie 1 cm storio, tokį, kad tilpo į delną, tik matėsi iškištas užriestas galiukas. Jis tiesiog pasakė griežtai „atiduok pinigus”. Jis atsakė, kad neturi, tada tas jaunesnis mažesnis vaikinas atėjo prie pat jo ir pradėjo kraustyti jo švarko kišenes, norėjo nuimti kuprinę. Jis jam neleido lįsti į kišenes, jį stūmė ir sakė, kad nelįstų. Tada tas su strypu jam trenkė vieną kartą į dešinį smilkinį. Trenkė su tuo strypu. Apibrozdino ir labai ištino, dar ir dabar ištinę. Jam labai skaudėjo. Trenkęs pareikalavo telefono. Tiesiog liepė atiduoti telefoną. Jis pasakė, kad neturi jokio telefono, nes paliko namuose. Iš tikro tą kartą neturėjo su savimi telefono. Jie nepatikėjo ir tada tas vyriausias trenkė kumščiu vieną kartą į kairį smilkinį. Tada jis nuo smūgio pargriuvo. Veidas jam paskui ištino ir dar dabar skauda. Jam nugriuvus, tas jaunesnis vaikinas, be strypo įspyrė vieną kartą į kairį šoną ir visi pabėgo. Jie nieko negrasino, tiesiog apsupo ir reikalavo pinigų, telefono ir mušė. Jis labai išsigando. Jis jų nei vieno nepažįsta, bet juos įsidėmėjo ir atpažinti galėtų (1 t., b.l. 29).
Mažamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą liudytoja L. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. rugsėjo 9 d., apie 14 val. 00 min., jai į mobilų telefoną paskambino sūnus M. R. ir pranešė, kad jam einant iš mokyklos apie 13 val. 30 min., Tulpių g. Vilkijoje sumušė trys jaunuoliai, iš kurių vienas iš matymo pažįstamas, ji sūnui liepė pagulėti, kol ši grįš iš darbo. Apie 18 val. 00 min. grįžo iš darbo ir rado sūnų sumuštu veidu. Paskambino greitajai med. pagalbai, kuri M. R. nuvežė į Kauno klinikas apžiūrai, klinikoje buvo nustatyta veido sumušimai, lūžių nebuvo (1 t., b.l. 24).
Liudytojas nepilnametis D. D., gimęs 1999 m., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad rugsėjo mėnesį, žino, kad buvo pirmadienis, kuri diena tiksliai neprisimena jis su draugais E. ir I. buvo Vilkijoje. Draugų pavardžių nežino, bet jie gyvena Kaune. I. gyvena Partizanų gatvėje, sakė kad vaiknamyje, kur tiksliai nežino, o E. kiek žino gyvena Aleksote. Abu draugai pas jį nakvojo ir vaikščiojo po Vilkiją, nes nebuvo ką veikti. Apie pietus, ėjo per gyvenvietę, pamatė berniuką su kuprine. Jie ėjo jam iš priekio. Pamačius berniuką, jis sugalvojo, kad reikia pas jį paieškoti pinigų. Jie neturėjo pinigų, todėl taip ir sugalvojo. Jis pasiūlė draugams paieškoti pas tą vaiką pinigų ir jie prieš jį sustojo. Sustojus jis paklausė ar turi pinigų. Tas berniukas atsakė, kad neturi. Tada visi trys supyko. Jis trenkė iš kumščio tam vaikui į žandą. Trenkė vieną kartą, į kurį žandą neprisimena. Tas vaikas toliau stovėjo ir sakė imti jo kuprinę ir žiūrėti, kad neturi pinigų. Niekas jo kuprinės neėmė. Tada I. jam liepė atiduoti telefoną. Berniukas pasakė, kad neturi, nes paliko namuose. Tada E. apčiupinėjo jo švarko kišenes, nes berniukas buvo su tamsiai mėlynu švarku. Nieko neradęs, E. jam trenkė iš alkūnės vieną kartą į smilkinį, ir jis pargriuvo. Tada dar I. jam įspyrė iš kojos į nugarą. Atrodo, kad du kartus, bet tiksliai nematė ir visi nuėjo. Vieną kartą tai tikrai įspyrė kažkur į nugarą. Paskui tą pačią dieną atvažiavo iš vaiknamio ir I. pasiėmė kartu su policija, iš jo namų, o E. išėjo pėsčiomis namo. Paimti pinigus sugalvojo jis. Iš anksto taip susitarę nebuvo, o paskui priėjus prie to vaiko visi darė ką patys norėjo. I., eidamas link to vaiko, nuo medžio nusilaužė pagalį. Pagalys buvo apie 15 cm. ilgio ir nulūžo taip smailiai, maždaug kaip storas flomasteris ir tilpo į delną. Jį nusilaužęs, I. pasakė, kad tuo pagaliu pagąsdins tą vaiką ir kai jie su tuo vaiku kalbėjo, turėjo tą pagalį rankose. Tai yra pirmas kartas kai jis taip daro. Kodėl taip padarė nežino, tiesiog reikėjo pinigų. Kad prašė pas vaiką pinigų yra blogas dalykas. Daugiau taip nesielgs. Kad daro nusikaltimą jis negalvojo, daugiau taip nepasikartos. Vilkijos mokykloje jis nesimoko, bet kartais ten užeidavo susitikti su draugais (1 t., b.l. 54).
Liudytojas mažametis I. J., gimęs 2001 m., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis neužpuolė, o tik buvo kartu. Vilkijoje ėjo jis, D. ir E.. E. pavardės nežino, jis gyvena Aleksote, adreso nežino. Jie susitiko visi Akropolyje ir nuvažiavo tranzu į Vilkiją. Ėjo pas D. į namus. Buvo diena, bet kiek valandų buvo nežino. Tada pamatė einant kažkokį vaikiną. D. sakė, kad jį pažįsta. D. sugalvojo, kad reikia užpulti tą vaiką ir atimti tuos pinigus ir telefoną. Taip sugalvojo, nes neturėjo pinigų. Tas vaikas buvo su kuprine ir mokykliniu švarku, kokios spalvos neprisimena. Jie pirmi priėjo prie to vaiko, jis iš paskos, bet šiek tiek atsiliko. Jie abu paklausė ar turi pinigų. Tas vaikas atsakė, kad ne. Tada abu paklausė ar turi telefoną, tas vaikas atsakė, kad ne, tada jie jį abu sudaužė. I. J. tam vaikui nieko nekalbėjo ir nedarė. E. bandė kraustyti to vaiko kuprinę, bet jis nesileido, bandė nustumti E. Tada E. pakraustė jo švarko kišenes, ir kai nieko nerado pradėjo jį mušti. Matė, kaip trenkė iš alkūnės į smilkinį ir dar vieną kartą į galvą. Tam vaikui iškilo du guzai ant smilkinio. Dešinėje pusėje. Tada tas vaikas pargriuvo ir tada E. dar jam įspyrė pargriuvusiam, vieną kartą. Kur pataikė nematė. D. liepė E. tą vaiką mušti ir ieškoti telefono ir pinigų. Jam atrodo, kad ir D. mušė tą vaiką, bet tiksliai kaip ten buvo neprisimena. D. ar E. turėjo strypą, tokį metalinį, lenktą. Kuris jį turėjo neprisimena. Su tuo strypu nemušė. Tą strypą pasiėmė iš kažkokio tvarto, praeinant ir jį abu nešiojosi. Taip primušę, tą vaiką visi pabėgo. Jis nieko nedarė tik stovėjo ir žiūrėjo. Dar sakė, kad nemuštų abu to vaiko. Taip sugalvojo daryti D. Paskui E. sakė, kad ir jam pasidarė gaila to vaiko. Jis žino, kad muštis ir atimti daiktus negalima ir taip nedarė. Paskui jie nuėjo pas D. į namus ir ten nakvojo. Paskui Vilkijos policija jį ir D. pagavo, o E. pabėgo pėščiomis į Kauną (1 t., b.l. 63).
Liudytoja J. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sūnus D. D. užpuolė kažkokį vaikiną Vilkijoje rugsėjo mėnesį. Sužinojo, kai kitą rytą į namus atvažiavo policija. Sūnus tada namuose nakvojo su dviem draugais iš Kauno. Jie miegojo palapinėje. Kai atvažiavo policija, draugas E. pabėgo ir ėjo pėsčiomis į Kauną. Tų draugų pavardžių nežino, D. žino. Ji nesuprato, kaip viskas buvo. Suprato, tik tiek, kad jie trise užsipuolė vaiką su kuprine Vilkijoje, ar ką paėmė nežino, ar mušė nežino. Apie įvykį žino tik tiek kiek perskaitė D. apklausos protokole, kai buvo kartu su juo apklausoje. D. jai nieko daugiau nepasakojo, jos bijo. Jis atsikalbinėjo, nieko daugiau grįžus iš policijos nesakė. Kokį tiksliai vaiką jie trise užpuolė nežino, kur jis gyvena nežino(1 t. b.l. 60).
2013 09 09 protokolas – pareiškimas patvirtina, kad L. R. kreipėsi į policijos pareigūnus ir pranešė, kad 2013 09 09, apie 14 val., jai paskambino sūnus M. R., gimęs (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad apie 13.30 val. jam einant iš mokyklos jį užpuolė ir sumušė trys jaunuoliai (1 t., b.l. 1).
2013 10 17 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), įvykio vieta aprašyta, pateiktos su įvykio vietos nuotraukos (1 t., b.l. 20 - 23).
2013 09 11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis M. R. atpažino I. J., kaip jį užpuolusį vaikiną (1 t., b.l. 31 - 32).
2013 09 11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis M. R. atpažino D. D., kaip į užpuolusį vaikiną (1 t., b.l. 33 - 34).
2013 12 09 įtariamojo E. J. parodymo patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad E. J. parodė kur jis su D. D. ir I. J. mušė nepažįstamą vaikiną (1 t., b.l. 136 - 138).
2013 09 11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2383/13(02) patvirtina, kad M. R. konstatuota poodinė kraujosruva kaktoje, odos nubrozdinimas dešinės akies išoriniame kampe. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytu laiku 2013 09 09. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 36).
Nukentėjusioji R. R., parodė, kad 2013 m. rugsėjo 9 d., 16val. 00 min., atėjusi į jai priklausantį negyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)., pamatė išdaužtą iš kiemo pusės plastikinio lango paketą, žala 300 Lt. Įėjusi į vidų, pamatė nuplėštą visą pirmo aukšto elektros instaliaciją, t.y. pavogtus elektros laidus, 250 m, dvigyslio kabelio, žala 500 Lt turtinė žala. Taip pat sugadintas elektrinis boileris. Boileris pirktas 2000 m. „Minos Class“. Žala 200 Lt. Viso patyrė 1000 Lt turtinę žalą. Turtas nedraustas, nesignalizuotas. Paskutinį kartą ji ten buvo 2013 09 07, patalpos buvo tvarkingos, laidai nepavogti. Po vagystės vyras R. R. du langus iš kiemo pusės užkalė lentomis bei patalpoje lietė numestą vandens šildytuvą ir jį apžiūrėjo. Kas galėjo pavogti elektros laidus, nežino. Papildomoje apklausoje R. R. parodė, kad iki vagystės ji apvogtame name buvo 2013 09 07, apie 15.00 val. Tada namą apžiūrėjo ir viskas jame buvo tvarkinga, tai yra langai užkalti, niekas neišlupinėta. Dar nori patikslinti, kad plastikinis langas pro kurį buvo įsibrauta buvo iš anksčiau išdaužtas. Tada vyras jį užkalė lentomis. Ji pirminėje apklausoje nurodė, kad jis buvo išdaužtas, nes nebuvo išsiaiškinusi su vyru. Vėliau po įvykio jai vyras pasakė, kad langas buvo išdaužtas anksčiau ir jis jį užkalė, bet ji to nežinojo. Jau maždaug prieš metus laiko tas langas buvo išdaužtas ir vyras jį užkalė lentomis. Tiesiog nežinodama ji neteisingai paliudijo. Dėl išdaužto plastikinio lango jai jokia žala nepadaryta, nes jis išdaužtas kaip vyras sakė, prieš metus laiko ir tą kartą vagystės nebuvo ir į namo vidų nepatekta. Šį kartą vagys nulupo apkaltas lentas nuo išdaužto plastikinio lango ir jį atsidarę pateko į vidų. Iš viso buvo nulupta 250 m dvigyslio varinio kabelio, kurio metras kainuoja 2 Lt. Dėl laidų vagystės jai padaryta 500 Lt turtinė žala. Taip pat rado nuplėštą nuo sienos elektrinį boilerį. Nuo boilerio buvo nuluptas taip pat laidas. Laidas išluptas iš pajungimo vietos ir boilerio pajungimas tokiu būdu sugadintas. Ten išdraskyta pajungimo vieta, išlaužta plastmasinės pajungimo detalės. Boilerio sutaisyti neįmanoma, todėl vertina, kad buvo sugadintas visas daiktas, kurio vertė 200 Lt. Pats laidas, kuris buvo apie 2 m. ilgio ir buvo pavogtas yra bevertis. Dėl vagystės padaryta 700 Lt turtinė žala. (1 t. b.l., 89, 90).
Liudytojas nepilnametis D. D., gimęs 1999 m., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2013 09 06 su draugais I. ir E. grįžo iš Kauno namo apie 17 val. 00 min. Penktadienį ir šeštadienį visi trys buvo D. D. namuose. Sekmadienį, 2013 09 08 13 val. 00 min. su draugais E. ir I. atėjo prie violetinės spalvos namo, esančio priešais „IKI“ parduotuvę. Užėjo už namo iš kiemo pusės. Namo dešinėje, pats pirmas pirmo aukšto langas buvo plastikinis, viena jo pusė buvo išdaužta. Jis įkišo ranką, pro išdaužtą langą ir atidarė kitą lango pusę. Visi trys sulipo į vidų. Kambaryje pamatė pečių ir netvarką. Pasitarę su E. nutarė pasiimti ant sienos kabančius laidus, nes juose yra vario ir galima parduoti. E. klausė jo ar plėšti. Šis atsakė, kad galima. Visi trys pradėjo nuo sienų ir lubų plėšti laidus. Laidus plėšė trijose patalpose: dvi patalpos nuo gatvės pusės, kur buvo plastikiniai langai ir viena tamsesnė, kur kabėjo ant sienos boileris. Tamsesnėje patalpoje, virš kriauklės buvo pakabintas boileris. E. su ranka trenkė į boilerį ir jis nukrito. Tuo metu nubyrėjo dalis sienos, kur kabėjo boileris. Tada visi trys priėjo prie nukritusio boilerio. E. pasakė, kad boilerio viduje yra vario ir reikia jį išimti. Boilerį laikė I., jis jį traukė, o E. atsuko boilerio varžtus. Jis išėmė kažkokią nedidelę, pailgą, metalinę detalę. Sudėjo laidus į minėtą detalę, į popierinę dėžę ir vėl išlipo atgal pro langą. Visi grįžo namo ir mama liepė nešti atgal. Visi nunešė atgal. Dėžę su laidais ir detale paliko už minėto namo prie lango. Niekas jų nematė (1 t., b.l. 96).
Liudytojas mažametis I. J., gimęs 2001 m., parodė, kad jis kartais lankosi Vilkijoje, ten turi draugą D., pavardės nežino. Apie vagystę iš namo nieko nenori sakyti, nes jam gėda. Tą dieną jie buvo trise, t.y. jis, D. ir E.. D. išplėšė langą, pro kurį jie įlindo. Pavogė laidus ir juos E. pardavė savo rajone. Kiek laidų pavogė nesakė. Iš viso pririnko 3 kg laidų. Jis neėmė nieko, tik žiūrėjo kaip D. ir E. lupo laidus. Kas yra boileris jis nežino. Tik matė ant šieno pakabintą kubilą. Jį lupo nuo sienos tik E.. Jį taip pat norėjo nešti, bet neišnešė. Kodėl, nežino.(1 t., b.l. 108).
Liudytoja I. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji pažįsta kelis savo sūnaus draugas, t.y. D. D. ir I., kurio pavardės nežino. Sūnus dar bendrauja su klasiokais D. ir N., kurie yra broliai. Su kuo sūnus dar bendrauja, nežino. Ji su savo sūnumi E. J. sunkiai randa bendrą kalbą, kadangi jis jos neklauso. Po pamokų ne visada grįžta laiku namo. Kur jis būna ir ką veikia ji nežino, kadangi jis jai nieko nepasakoja. Sūnui mokintis sekasi vidutiniškai. Daugiausiai laiko namuose jis praleidžia žaisdamas telefonu ir žiūrėdamas televizorių. Dėl E. J. netinkamo elgesio jai skundėsi mokyklos socialinė darbuotoja. Ji pasakojo, kad sūnus atsikalbinėja su mokytojas, neklauso jų. Sūnus dėl nusikalstamų veikų jau yra turėjęs problemų, ji buvo gavusi baudą dėl jo elgesio, t.y. apie 300 Lt. Taip pat jam pareikštas įtarimas Kauno centro PK dėl pasikėsinimo apiplėšti. Kad sūnus Kauno r. būtų ką nors padaręs, ji nežino. Kadangi jis nieko nepasakoja. Žino, kad jis lankosi Vilkijoje pas D. D.. Kiek žino jis ten lankėsi du kartus. Ką veikė Vilkijoje nežino. Sūnus yra užsispyręs, tačiau nuoširdus. Jis turi savo nuomonę ir daro viską savaip (1 t., b.l. 100).
Liudytojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis apie tai, kad turi sūnų E. J., sužinojo maždaug prieš metus laiko. Atlikus DNR tyrimą, teismo keliu nustatyta, kad E. J. yra jo sūnus. Per šiuos metus su juo bendrauja tik telefonu, gal porą kartų buvo susitikęs. E. mažai pažįsta, jį apibūdinti negali. Kaip jam sekasi mokslai nežino, žino kad mokosi kažkur prie Saulėtekio, bet net nežino kokioje mokykloje. Su jo mama I. nebendrauja. Praktiškai sūnaus gyvenime nedalyvauja ir apie jo elgesį nieko negali pasakyti. Jam tik skiria teismo priteistus pinigus išlaikymui. Kad jis gali daryti nusikaltimus jis tik dabar sužinojo. Ką jis ir kur prisidirbo negali pasakyti (1 t., b. l. 104).
2013 09 10 R. R. pareiškimas – protokolas patvirtina, kad pastaroji kreipėsi į policiją ir pranešė, kad 2013 09 09, apie 16 val. atėjusi į savo negyvenamą namą ji pamatė išdaužtą langą, nuplėštą visą pirmo aukšto elektros instaliaciją (1 t., b.l. 74).
2013 09 10 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), pateiktos fotonuotraukos (1 t., b.l. 79 - 88).
2013 12 09 įtariamojo parodymo patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad E. J. parodė kaip ir kokiu būdu jis pagrobė svetimą turtą iš negyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pateiktos fotonuotraukos (1 t., b.l. 136 - 138).
2013 11 27 Kauno Tito Masiulio jaunimo mokyklos charakteristika patvirtina, kad mokykla 7 klasės moksleivį E. J. apibūdina kaip be pateisinamos priežasties praleidinėjantį pamokas, dažnai vėluojantį į pamokas, pamokų metu trukdantį klasės draugams ir mokytojams, besikeikiantį, besiginčijantį, nekreipiantį dėmesio į mokytojų pastabas, neempatišką, nepaisantį bendravimo normų, aktyvų, linkusį dominuoti, agresyvų, turintį polinkį į delinkventinį elgesį, nepaisantį autoritetų, sunkiai suvaldomą, nekultūringą, netvarkingą, meluojantį, besigiriantį ir išsisukinėjantį, nuolat turintį idėjų, kaip „gauti“ pinigų moksleivį. Stipri priklausomybė nuo rūkymo, yra įtarimų, kad jis gali rūkyti „žiolę“.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasikėsinimu padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl ne nuo kaltininko valios priklausančių aplinkybių.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą, arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį (BK redakcija, galiojanti nuo 2013 m. liepos 13 d.).
Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Atvira vagystė padaroma kitų asmenų akivaizdoje.
Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Svarbu, kad tai būtų padaroma prieš turto savininko ar teisėto valdytojo valią
Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo E. J. visišku kaltės prisipažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka – nukentėjusiųjų M. R. ir R. R., liudytojų D. D., I. J., J. D., I. J. ir R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. J. 2013 m. rugsėjo 9 d., apie 13.30 val., Kauno rajone, Vilkijoje, Tulpių – Raubatonių gatvių sankryžoje, veikdamas kartu su nesubjektais D. D. ir I. J., panaudojant fizinį smurtą bei apsupus nukentėjusįjį ir tokiu būdu atimant galimybę priešintis, I. J. pareikalavus atiduoti pinigus, jis kraustė nukentėjusiojo M. R. švarko kišenes, o I. J. sudavus nukentėjusiajam M. R. vieną kartą į dešinį smilkinį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu ir pareikalavus atiduoti telefoną bei D. D. sudavus vieną kartą nukentėjusiajam M. R. kumščiu į kairį smilkinį, jis spyrė nukentėjusiajam vieną kartą į kairį šoną, tokiu būdu, bendrais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam M. R. poodinę kraujosruvą kaktoje, odos nubrozdinimus dešinės akies išoriniame kampe, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado tinkamų pagrobti daiktų. Be to, jis, 2013 m. rugsėjo 9 d., 16.00 val., veikdamas kartu su nesubjektais D. D. ir I. J., išdaužęs negyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio R. R., lango stiklą, įsibrovė į namo vidų, iš kurio pirmo aukšto pagrobė 250 m dvigyslio kabelio 500 Lt vertės, tuo nukentėjusiajai R. R. padarydamas 500 Lt dydžio turtinę žalą.
Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. bei 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. požymius.
Civilinis ieškinys.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Dėl šių nusikalstamų veikų padarymo nukentėjusioji R. R. patyrė turtinę žalą, kurios padarymas priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susijęs su nusikalstamais kaltinamojo veiksmais – nukentėjusiosios turto vagyste iš negyvenamojo namo.
Civilinis ieškinys, pareikštas nukentėjusiosios R. R. dėl nusikalstamais veiksmais padarytos 1 000,00 Lt turtinės žalos atlyginimo patvirtinamas nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kaltinamojo ir civilinės atsakovės neginčijamas, pastarojo pripažįstamas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas subsidiariai su kaltinamojo tėvais civiliniais atsakovais.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Bausmės skiriamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., 55 str. bei 61 str. nuostatomis.
Kaltinamasis E. J. padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi kaltinamasis veikė su mažamečiais, kurie nėra nusikaltimo subjektai.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nepilnametis, nusikaltimą padarė būdamas keturiolikos metų, jis mokosi Tito Masiulio jaunimo mokykloje, mokyklos charakterizuojamas neigiamai, kaip be pateisinamų priežasčių nelankantis mokyklos, agresyvus, visada turtintis idėjų, kaip prasimanyti pinigų, nepaisantis autoritetų, nedirbantis, padarė du apysunkius nusikaltimus, Kauno apylinkės teismui perduota kita baudžiamoji byla dėl tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių,, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtinos įstatymų sankcijose numatytos bausmės – laisvės atėmimas.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, mokosi, teisiamas pirmą kartą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į padarytų nusikaltimų pasekmes, darytina išvadą, kad realus bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo socialinius ryšius gyvenant su savo motina, sumažinti ar atimti iš kaltinamojo galimybę tęsti mokslą ir gyventi visavertį gyvenimą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio nuostatos, leidžiančios paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendė:
E. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:
- pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. – 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirti subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais bei 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant 30 valandų auklėjamojo pobūdžio darbų, juos atliekant per tris mėnesius, dirbant ne mažiau, kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų per mėnesį ir paskirti auklėjamojo pobūdžio priemones – elgesio apribojimą, įpareigojant nuteistąjį nuo 22 valandos iki 6 valandos būti savo namuose ir per visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laiką tęsti mokslą.
Kardomąsias priemones – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiosios R. R. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo subsidiariai su jo atstovais pagal įstatymą motina I. J. ir R. S. solidariai 1 000,00 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosios naudai.
Nuosprendis per (20) dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.