Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-23 · Byla Nr. N-575-227-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-23
Bylos Nr.
N-575-227-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-227/2010Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. B. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. nutarimo P. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija 2008 m. gruodžio 22 d. P. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 3) už tai, kad jis, būdamas ūkininku – darbdaviu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 99 straipsnio 2 ir 3 dalių bei 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. P. B. leido dirbti ūkininko ūkyje (Peleniškių kaime, Biržų rajone), šerti karves, vežti mėšlą T. M. nuo 2008 m. lapkričio 22 d. iki 2008 m. gruodžio 10 d., D. M. melžti karves nuo 2008 m. gruodžio 8 d. iki 2008 m. gruodžio 10 d., nesudaręs rašytinių darbo sutarčių, neišdavęs antrųjų darbo sutarčių egzempliorių, neįregistravęs jų į darbo sutarčių registravimo žurnalą, neišdavęs jiems darbuotojų darbo pažymėjimų, nepranešęs Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui duomenų apie priimtus dirbti asmenis. Už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Biržų rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 12 d. nutarimu (b. l. 11-12) už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą P. B. skyrė 6000 Lt baudą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad P. B. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, T. M. ir D. M. paaiškinimais. P. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė kaltės pripažinimą, nuoširdų gailestį, sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas atsižvelgė į tai, kad iškart po nustatytų pažeidimų šiuos pažeidimus pašalino – sudarė darbo sutartis su D. M. ir T. M.

II.

Apeliaciniu skundu (b. l. 15-16) P. B. prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. nutarimo dalį dėl D. M. nelegalaus darbo panaikinti ir bylą nutraukti, nutarimo dalį dėl T. M. pakeisti, taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę nei straipsnio sankcijoje nustatyta minimali piniginę baudą.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad darbo santykiai tarp P. B. ir D. M. nesusiklostė. Ūkyje dirbanti melžėja G. B. atsiprašė iš darbo, nes ji turėjo vykti pas gydytojus, ir susitarė, kad jai talkininkaus D. M. P. B. nėra žinoma, kada ir kokiomis aplinkybėmis, koks susitarimas įvyko tarp G. B. ir D. M.. Teismo priimto nutarimo dalį dėl T. M. prašo pakeisti, remiantis sunkia materialine padėtimi, teismo skirtą 6000 Lt baudą prašo sumažinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. nutarimą. Mano, kad nėra pagrindo skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatytas minimumas, kadangi mažesnė nei sankcijoje numatyta sankcija gali būti skiriama tik ypatingais atvejais, o P. B. skunde išvardintos aplinkybės neturėtų būti vertinamos kaip ypatingos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnyje (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas esant nurodytoms sąlygoms yra nelegalus (administracinės bylos Nr. N3-397/05; Nr. N12-1650/04).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į paminėtas normas patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Byloje neabejotinai nustatyta, kad T. M. ir D. M. faktiškai dirbo P. B. ūkyje, iš jų darbo ūkis gavo naudą, bet faktiniai darbo santykiai įstatymo nustatytu būdų nebuvo įforminti. Apelianto argumentas dėl savavališko D. M. darbo nėra įrodytas. D. M. tiesiogiai nurodė (b. l. 5), kad dėl darbo sąlygų tarėsi su P. B..

Mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimo, arba administracinės nuobaudos neskyrimo taisyklės yra išdėstytos ATPK 30¹ straipsnyje. Įstatymų leidėjas yra nustatęs pagrindus, kada galima skirti mažesnę ar švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta, arba neskirti administracinės nuobaudos: tai aplinkybės, nurodytos ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat šio kodekso 31 straipsnyje nustatytos atsakomybę lengvinančios bei kitos įstatymų nenurodytos lengvinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Taip pat ATPK 30² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Sistemiškai analizuojant ATPK 41³ straipsnį, 30¹ straipsnio 1 dalį, 30² straipsnio 1 ir 2 dalis akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, nustatęs už nelegalų darbą plačias galimos baudos ribas – nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų, atsižvelgė į įvairias galimas gyvenimiškas situacijas ir sudarė galimybę teismams individualizuoti bausmę kiekvienu atveju, o jei yra lengvinančių aplinkybių, baudos dydį sumažinti iki minimumo. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 30² straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje būtų skiriama arba administracinė nuobauda būtų neskiriama tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo atsakomybę.

Pažymėtina, kad veika – nelegaliu darbu – pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Teismo simboline nuobauda ne tik nepasiekiami pirmiau minėti nuobaudų tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad šioje byloje išskirtinių aplinkybių, itin švelninančių pažeidėjo atsakomybę, nėra. Jam jau paskirta švelniausia įstatymu numatyta nuobauda.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, pakeisti jį ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos vertinant įrodymus šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

P. B. apeliacinį skundą atmesti.

Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas