Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-05-27 · Byla Nr. N-438-3956-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-27
Bylos Nr.
N-438-3956-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Romanas Klišauskas (pran.)
Pažeidėjas
A. Ž.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N438-3956/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 45.4.5; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nutarimo A. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė A. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. rugpjūčio 18 d., apie 13.50 val., Vilniuje, Pylimo gatvėje, ties namu Nr. 23, vairuodamas įstatymų nustatyta tvarka neapdraustą automobilį RENAULT ESPACE, v. n. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė pristabdžiusį automobilį AUDI A3, v. n. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 132 ir 232 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2011 m. kovo 1 d. nutarimu pripažino A. Ž. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas bei skyrė galutinę nuobaudą – 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Teismas konstatavo, kad A. Ž. kaltė dėl inkriminuojamų teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, yra įrodyta. Tai, kad A. Ž., vairuodamas automobilį Renault Espace, kliudė G. M. vairuojamą automobilį Audi A3 ir jį apgadino patvirtina liudytojų paaiškinimai, eismo įvykio vietos schema, fotolentelė, taip pat pareigūno R. P. paaiškinimai, kad nukentėjusiojo automobilio apgadinimas galėjo atsirasti 2009 m. rugpjūčio 18 d. įvykusio eismo įvykio aplinkybėmis. Teismo vertinimu, kaltės dėl padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Teismas taip pat nurodė, kad eismo įvykis kilo dėl A. Ž. padaryto Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimų pažeidimo – vairuodamas automobilį gatvėje, kurioje vietos prasilenkti su kitu automobiliu nėra daug dėl abiejose gatvės pusėse sustatytų automobilių, jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nepasirinko saugaus greičio. Teismas taip pat pažymėjo, kad yra įrodyta A. Ž. kaltė dėl ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, jog vairavo automobilį neapdraudęs savo civilinės atsakomybės transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Teismas akcentavo, jog minėtą aplinkybę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybiniai pranešimai. Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgė į pažeidimų padarymo aplinkybes, pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Ž. asmenybę - dirbantis, baustas administracine tvarka, sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas skyrė A. Ž. įstatymo sankcijose numatytas minimalias baudas ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą minimaliam laikotarpiui.

II.

Apeliaciniu skundu A. Ž. prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą – 1000 litų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neobjektyviai, vienašališkai, pažeisdamas materialinės teisės normas. Pasak apelianto, administracinį teisės pažeidimą jis padarė dėl neatsargumo, nes automobilis AUDI A3 stovėjo pasitraukęs nuo kelkraščio, ir pravažiuodamas jis nepajuto smūgio (atsižvelgiant į tai, kad jo vairuotas automobilis Renault Espace buvo daug didesnis, o jo kėbulas yra „mini veno“ tipo), todėl nesustojo ir nuvažiavo iš įvykio vietos. Anot apelianto, jeigu būtų pajutęs, kad kliudė stovintį automobilį, jis būtų nedelsdamas sustojęs ir pranešęs policijos pareigūnams, todėl jis nuoširdžiai gailisi dėl savo neapgalvotų veiksmų ir nesugebėjimo įvertinti situaciją. Nors, pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojų G. M. ir A. M. parodymais, tačiau šie asmenys buvo suinteresuoti bylos baigtimi. Apeliantas yra įsitikinęs, kad paskirta švelnesnė administracinė nuobauda turės stiprų auklėjamąjį poveikį ir švelnesnės nuobaudos paskyrimas leis pasiekti ATPK 20 straipsnyje nustatytus administracinės nuobaudos tikslus. Jis pažymi, kad nuoširdžiai gailisi dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, kas turėtų būti laikytina jo atsakomybę švelninančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, jis yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, todėl tai rodo, kad jis nėra linkęs pažeidinėti KET bei viešąją tvarką. Apelianto teigimu, jis dirba UAB „Sanmarko“ tiekėju-vadybininku, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, siekiant tinkamai atlikti pareigas darbe. Neturėdamas teisės vairuoti, jis ilgą laiką negalės vykdyti tiesioginių savo pareigų, dėl ko jis gali netekti darbo ir likti be pagrindinio pragyvenimo šaltinio. Apeliantas nurodo, kad priimdamas nutarimą, teismas neįvertino jo turimų įsipareigojimų bankui, kurių, netekęs darbo, jis negalės vykdyti, be to, jis augina nepilnamečius vaikus, kuriuos reikia išlaikyti, kas mėnesį turi mokėti mokesčius už butą, materialiai remia ir rūpinasi senyvo amžiaus žmonėmis, kuriuos reikia nuolat vežioti į gydymo įstaigas. Todėl akivaizdu, kad teisės vairuoti netekimas, sąlygosiantis darbo praradimą, pablogins jo turtinę ir finansinę padėtį, atims galimybę senyvo amžiaus žmonėms, kuriais jis rūpinasi, laiku gauti medicininę priežiūrą ir materialinę paramą. Apelianto teigimu, jam paskirta nuobauda – 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams – prieštarauja proporcingumo principui ir yra akivaizdžiai per didelė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu bei teismo atliktu įrodymų vertinimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

III.

Skundžiamu nutarimu A. Ž. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis padarė KET pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos, tuo padarydamas ir veiką, įtvirtintą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, be to, vairavo transporto priemonę, neapdraustą transporto priemonių savininkų bei valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pažeisdamas ATPK 123 straipsnio 5 dalį. Apeliantas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 123 straipsnio 5 dalyje numatytus pažeidimus pripažįsta, tačiau nesutinka su jam paskirtos administracinės nuobaudos dydžiu ir prašo jį sušvelninti, taip pat teigia, kad iš įvykio vietos pasišalino dėl neatsargumo, nes nepajuto smūgio į kitą transporto priemonę eismo įvykio metu.

Pažymėtina, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą, tuo tarpu pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalies nuostatas administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu. Dėl šių pažeidimų apeliantas savo kaltę pripažįsta, teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, taip pat daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. Ž. pripažino kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Dėl 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo papildomai konstatuotina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248 straipsnis, 257 straipsnis, 284 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą bei padarė pagrįstą išvadą, jog A. Ž. padarė minėtą pažeidimą, o jo kaltės forma buvo tyčia. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra objektyvaus pagrindo netikėti nuosekliais bei objektyviais nukentėjusiojo G. M. ir eismo įvykio liudytojos A. M. parodymais, duotais nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (b. l. 99 – 101), kadangi šie parodymai atitinka jų pirminius paaiškinimus (b. l. 5 – 6) bei byloje surinktus rašytinius įrodymus (fotolenteles, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai, b. l. 12). Šie liudytojai, raštu susipažindinti su atsakomybe už melagingų parodymų teikimą (b. l. 98), buvo tiesiogiai apklausiami teisme ir paaiškino, kad transporto priemonių susidūrimo garsas automobilio Audi A3 salone buvo girdimas, be to, A. Ž. po kontakto sulėtino vairuojamo automobilio greitį ir atkreipė dėmesį į A. M. bei greta sustojusį taksi automobilio vairuotoją, kuris taip pat sustojo, reaguodamas (atkreipdamas dėmesį) į eismo įvykį. Kita vertus, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog liudytojai G. M. ir A. M. būtų asmeniškai suinteresuoti duoti netikslius ar klaidinančius parodymus apelianto atžvilgiu. Visų šių aplinkybių visuma patvirtina faktą, jog A. Ž., pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, veikė tyčia, t. y. suvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį.

Dėl apelianto prašymo sušvelninti jam paskirtos administracinės nuobaudos dydį ir skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta įstatymo sankcijoje, konstatuotina, kad ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra nurodyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą ne kartą yra nurodęs, jog ATPK 30¹ straipsnio nuostatos skiriant nuobaudas už padarytus teisės pažeidimus turėtų būti taikomos tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N146-436/2009, N62-409/2009). Bylos nagrinėjimo metu tokių išimtinių, apelianto atsakomybę švelninančių aplinkybių nebuvo nustatyta, priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog apeliantas nuolat ir sistemingai daro KET pažeidimus (b. l. 13 – 36), jam inkriminuojamus 2009 m. rugpjūčio 18 d. pažeidimus taip pat padarė pakartotinai per metus laiko nuo ankstesnių pažeidimų padarymo, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tuo tarpu sunkinančių aplinkybių konstatavimas byloje iš esmės apriboja galimybę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N62-4969/2008).

Atsižvelgiant į tai, A. Ž. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n utaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRomanas KlišauskasVaida Urmonaitė - Maculevičienė