Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas netinkamai, nebuvo durų, nebuvo įrengtos atskiros nuo gyvenamosios patalpos mechaninės oro šalinimo sistemos, todėl turėjo kvėpuoti sklindančiu nemaloniu kvapu.

Dėl asmenų stebėjimo kamerose atsakovės atstovas paaiškino, kad vadovaujantis teisės aktais priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.2. punkte reglamentuotas stebėjimo akutės kameros duryse įrengimas. Atkreipė dėmesį į tai, kad minėtose taisyklėse nenustatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.

Pažymėjo, kad nuteistasis atlikdamas bausmę kamerų tipo patalpose turėjo teisę dalyvauti individualiose programose, individualiuose konsultacijose, kurias veda Resocializacijos skyriaus psichologai, galėjo naudotis Lukiškių TI-K bibliotekos ištekliais, pasinaudoti riboto interneto prieiga, lankytis mankštos kambaryje. Pateikus prašymą buvo sudaryta galimybė susitikti su kunigais, kapelionu, vienuoliu ar savanoriais, su Lietuvos Carito atstove, kuri individualiai konsultuoja nuteistuosius rūpimais klausimais, vykdo Integracijos į visuomenę programą.

Be to, pareiškėjas nuo 2018 m. gruodžio 13 d. įtrauktas į linkusių užpulti įskaitą ir iš kameros yra išvedamas tik uždėjus antrankius, o tai sukelia suvaržymus, apribojimus, ir nepatogumus, riboja daugelį įprastų gyvenimo normų. Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dieną turi būti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms vykdyti. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse, užsiėmimuose.

Pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, juose nėra konkretumo.

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad pareiškėjas D. E. skunde nurodytu ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose: 2018-12-04 – 2018-12-10 kameroje Nr. 219, plotas 6,90 kv. m. (1 asmuo kameroje), 2018-12-11 – 2019-05-19 kameroje Nr. 235A, plotas 5,44 kv. m. (1 asmuo kameroje), 2019-05-20 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose, kuriose jis kalėjo, nebuvo tinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, kad naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas jo privatumas.

Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerose sanitarinių mazgų įrengimą reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos mėn. 10 d. įsakymu Nr. V-176 (TIĮET) ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau - PĮĮET). Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygos vertinamos remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau - HN 134:2015).

TIĮET numato, kad gyvenamosiose kamerose turi būti sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Vadovaujantis TIĮET 14.5 p., PĮĮET 16.5 p. sanitarinio mazgo vieta atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 metro pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. PĮĮET 16.5 p. nurodo, kad „įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga”.

TIĮET 14.2 punkte nurodoma, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 p. nurodoma, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra - visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai sąmoningai ar tyčia nesilaikė nustatytų etikos elgesio taisyklių. Pareiškėjas skunde nenurodė jokio konkrečiomis aplinkybėmis apibrėžto fakto, įvykio, situacijos, kurie pareiškėjui būtų sukėlę neigiamas konkrečias pasekmes.

Kaip minėta, teisės aktai nenumato, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Atsakovės atstovas nurodė, kad kamerose sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus (b.l. 29-31). 2019 m. liepos pranešime dėl D. E. skundo atsakovės atstovas nurodė, kad sanitariniame mazge buvo įrengtos užuolaidos privatumui nuo pareigūnų stebėjimo užtikrinti. Taip pat nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus, ir tai atitinka HN134:2015 17 punkto reikalavimus (b. l. 65-66). Į bylą pateiktas Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. vasario 13 d. patikrinimo aktas patvirtina, kad kamerose 219, 235A patikrinimo metu nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 12 d. (pareiškėjas tuo metu kalėjo kameroje 235A) sanitariniai įrenginiai nebuvo sulūžę, techniškai tvarkingi, šios aplinkybės atitiko HN 134:2015 12 punkto reikalavimą, pažeidimų nustatyta nebuvo (b. l. 43-44). Pareiškėjas kreipėsi su skundu į Lukiškių TI-K administraciją, jam buvo pateiktas atsakymas dėl sanitarinio mazgo įrengimo (b. l. 8-9, 45-46, 48-49, 50-51, 53). Pažymėtina, kad teismas, neturi jokio pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis. Toks sanitarinio mazgo kameroje įrengimas atitinka nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių keliamus reikalavimus.

Tačiau, kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje ir pareigūnams (Byla A. M. prieš Rusiją, 2009 m. kovo 12 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 15210/07) Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta, pareiškėjas visą ginčo laikotarpį kamerose Nr. 219 ir 235A buvo vienas, nenustatyta jokių faktų, kad pareigūnų buvo stebimas šiems nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam nebuvo užtikrinta užimtumo teisė, nebuvo vedamas į sporto salę, negalėjo naudotis biblioteka.

Byloje pateiktame Vilniaus PN 2-ojo Resocializacijos skyriaus 2019 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime „Dėl D. E. užimtumo“ (b. l. 62) nurodyta, jog nuteistasis, atlikdamas nuobaudą kamerų tipo patalpose turėjo teisę dalyvauti individualiose pataisos programose, individualiuose konsultacijose, kurias veda Resocializacijos skyriaus psichologai, galėjo naudotis Lukiškių TI-K bibliotekos ištekliais, pasinaudoti riboto interneto prieiga, lankytis mankštos kambaryje. Tačiau pažymėta, kad nuo 2018 m. gruodžio 13 d. pareiškėjas įtrauktas į linkusių užpulti įskaitą ir iš kameros išvedamas tik uždėjus antrankius, o tai sukelia suvaržymus, apribojimus ir nepatogumus, riboja daugelį įprastų gyvenimo normų.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2018 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su skundu reg. Nr. 29-3652 dėl jo užimtumo. Lukiškių TI-K 2018 m. gruodžio 28 d. pateiktame atsakyme Nr. 96-4644 (b. l. 6–7) nurodoma, jog atsižvelgiant į pareiškėjo agresyvų elgesį (pareiškėjas įtrauktas į linkusių užsipulti įskaitą, yra kaltinamas įvykdęs labai sunkų nusikaltimą bei yra išreiškęs grasinimus žudyti administracijos darbuotojus) bei į pareigūnų saugumo reikalavimus, pareiškėjui buvo pasiūlyta eiti pasivaikščioti gryname ore, išvedant jį iš kameros su uždėtais antrankiais už nugaros. Pareiškėjui išaiškinta, jog jam atsisakius, kad išvedant iš kameros būtų uždėti antrankiai už nugaros, dėl saugumo pareiškėjas į pasivaikščiojimą 2018 m. gruodžio 11 d. nebuvo išvestas.