- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- I-4083-595/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02246-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- D. E.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. E. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. E. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–4).
Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2019 m. gegužės 20 d., Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Kameroje tualetas buvo atskirtas tik užuolaida, todėl atlikdamas gamtinius reikalus pareiškėjas buvo stebimas jį prižiūrinčių pareigūnų pro kameros stebėjimo langelį ir kitų kameroje esančių asmenų. Pareigūnai duris atidarydavo be perspėjimo, todėl dažnai būdavo užklumpamas atliekantis gamtinius reikalus. Tokiu būdu buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.
Sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas netinkamai, nebuvo durų, nebuvo įrengtos atskiros nuo gyvenamosios patalpos mechaninės oro šalinimo sistemos, todėl turėjo kvėpuoti sklindančiu nemaloniu kvapu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė ir tai, kad nebuvo užtikrintas užimtumas. Nebuvo išvedamas į sporto salę, nesuteikta teisė lankytis bibliotekoje. Turėjo nuolat sėdėti kameroje. Dėl šių pažeidimų buvo pažemintas pareiškėjo orumas, patyrė dvasines kančias, jautė gėdos jausmą, diskomfortą, pažeminimą, didelį stresą, vidinį sukrėtimą, itin nemalonų, žeminantį, diskriminuojantį, sutrikdantį emocinės pusiausvyros pojūtį.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą (b. l. 14–18) nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" reikalavimus.
Dėl asmenų stebėjimo kamerose atsakovės atstovas paaiškino, kad vadovaujantis teisės aktais priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.2. punkte reglamentuotas stebėjimo akutės kameros duryse įrengimas. Atkreipė dėmesį į tai, kad minėtose taisyklėse nenustatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
Pažymėjo, kad nuteistasis atlikdamas bausmę kamerų tipo patalpose turėjo teisę dalyvauti individualiose programose, individualiuose konsultacijose, kurias veda Resocializacijos skyriaus psichologai, galėjo naudotis Lukiškių TI-K bibliotekos ištekliais, pasinaudoti riboto interneto prieiga, lankytis mankštos kambaryje. Pateikus prašymą buvo sudaryta galimybė susitikti su kunigais, kapelionu, vienuoliu ar savanoriais, su Lietuvos Carito atstove, kuri individualiai konsultuoja nuteistuosius rūpimais klausimais, vykdo Integracijos į visuomenę programą.
Be to, pareiškėjas nuo 2018 m. gruodžio 13 d. įtrauktas į linkusių užpulti įskaitą ir iš kameros yra išvedamas tik uždėjus antrankius, o tai sukelia suvaržymus, apribojimus, ir nepatogumus, riboja daugelį įprastų gyvenimo normų. Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dieną turi būti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms vykdyti. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse, užsiėmimuose.
Pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, juose nėra konkretumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad Lukiškių TI-K (nuo 2019 m. balandžio 1 d. Vilniaus PN) laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, atlyginimo priteisimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Bylos duomenimis yra nustatyta, kad pareiškėjas D. E. skunde nurodytu ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose: 2018-12-04 – 2018-12-10 kameroje Nr. 219, plotas 6,90 kv. m. (1 asmuo kameroje), 2018-12-11 – 2019-05-19 kameroje Nr. 235A, plotas 5,44 kv. m. (1 asmuo kameroje), 2019-05-20 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose, kuriose jis kalėjo, nebuvo tinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, kad naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrintas jo privatumas.
Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerose sanitarinių mazgų įrengimą reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos mėn. 10 d. įsakymu Nr. V-176 (TIĮET) ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau - PĮĮET). Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygos vertinamos remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau - HN 134:2015).
TIĮET numato, kad gyvenamosiose kamerose turi būti sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys - apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Vadovaujantis TIĮET 14.5 p., PĮĮET 16.5 p. sanitarinio mazgo vieta atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 metro pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. PĮĮET 16.5 p. nurodo, kad „įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga”.
TIĮET 14.2 punkte nurodoma, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 p. nurodoma, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra - visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai sąmoningai ar tyčia nesilaikė nustatytų etikos elgesio taisyklių. Pareiškėjas skunde nenurodė jokio konkrečiomis aplinkybėmis apibrėžto fakto, įvykio, situacijos, kurie pareiškėjui būtų sukėlę neigiamas konkrečias pasekmes.
Kaip minėta, teisės aktai nenumato, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Atsakovės atstovas nurodė, kad kamerose sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus (b.l. 29-31). 2019 m. liepos pranešime dėl D. E. skundo atsakovės atstovas nurodė, kad sanitariniame mazge buvo įrengtos užuolaidos privatumui nuo pareigūnų stebėjimo užtikrinti. Taip pat nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus, ir tai atitinka HN134:2015 17 punkto reikalavimus (b. l. 65-66). Į bylą pateiktas Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. vasario 13 d. patikrinimo aktas patvirtina, kad kamerose 219, 235A patikrinimo metu nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 12 d. (pareiškėjas tuo metu kalėjo kameroje 235A) sanitariniai įrenginiai nebuvo sulūžę, techniškai tvarkingi, šios aplinkybės atitiko HN 134:2015 12 punkto reikalavimą, pažeidimų nustatyta nebuvo (b. l. 43-44). Pareiškėjas kreipėsi su skundu į Lukiškių TI-K administraciją, jam buvo pateiktas atsakymas dėl sanitarinio mazgo įrengimo (b. l. 8-9, 45-46, 48-49, 50-51, 53). Pažymėtina, kad teismas, neturi jokio pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis. Toks sanitarinio mazgo kameroje įrengimas atitinka nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių keliamus reikalavimus.
Tačiau, kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje ir pareigūnams (Byla A. M. prieš Rusiją, 2009 m. kovo 12 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 15210/07) Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta, pareiškėjas visą ginčo laikotarpį kamerose Nr. 219 ir 235A buvo vienas, nenustatyta jokių faktų, kad pareigūnų buvo stebimas šiems nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos.
Todėl remiantis byloje pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, įvertinus pareiškėjo paaiškinimus bei atsakovės atstovo pateiktus duomenis ir įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad kamerose visa laikotarpį pareiškėjas buvo vienas, sanitariniame mazge buvo įrengta užuolaida, be to, nenustatyta jokių aplinkybių, kad pareiškėjas besinaudojantis sanitariniu mazgu buvo nepagrįstai stebimas pareigūnų, darytina išvada, kad nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam nebuvo užtikrinta užimtumo teisė, nebuvo vedamas į sporto salę, negalėjo naudotis biblioteka.
Byloje pateiktame Vilniaus PN 2-ojo Resocializacijos skyriaus 2019 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime „Dėl D. E. užimtumo“ (b. l. 62) nurodyta, jog nuteistasis, atlikdamas nuobaudą kamerų tipo patalpose turėjo teisę dalyvauti individualiose pataisos programose, individualiuose konsultacijose, kurias veda Resocializacijos skyriaus psichologai, galėjo naudotis Lukiškių TI-K bibliotekos ištekliais, pasinaudoti riboto interneto prieiga, lankytis mankštos kambaryje. Tačiau pažymėta, kad nuo 2018 m. gruodžio 13 d. pareiškėjas įtrauktas į linkusių užpulti įskaitą ir iš kameros išvedamas tik uždėjus antrankius, o tai sukelia suvaržymus, apribojimus ir nepatogumus, riboja daugelį įprastų gyvenimo normų.
Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2018 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su skundu reg. Nr. 29-3652 dėl jo užimtumo. Lukiškių TI-K 2018 m. gruodžio 28 d. pateiktame atsakyme Nr. 96-4644 (b. l. 6–7) nurodoma, jog atsižvelgiant į pareiškėjo agresyvų elgesį (pareiškėjas įtrauktas į linkusių užsipulti įskaitą, yra kaltinamas įvykdęs labai sunkų nusikaltimą bei yra išreiškęs grasinimus žudyti administracijos darbuotojus) bei į pareigūnų saugumo reikalavimus, pareiškėjui buvo pasiūlyta eiti pasivaikščioti gryname ore, išvedant jį iš kameros su uždėtais antrankiais už nugaros. Pareiškėjui išaiškinta, jog jam atsisakius, kad išvedant iš kameros būtų uždėti antrankiai už nugaros, dėl saugumo pareiškėjas į pasivaikščiojimą 2018 m. gruodžio 11 d. nebuvo išvestas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dieną turi būti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Atsakovės atstovas pateikė aiškius paaiškinimus, įrodymus dėl užimtumo užtikrinimo pareiškėjo atžvilgiu, o pareiškėjas jų nepaneigė reikšmingais ir objektyviais duomenimis, vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis. Kaip minėta, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis ir įrodymais. Netgi vadovaujantis EŽTT praktika, pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje M prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje A ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08).
Pažymėtina ir tai, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra grindžiamas savanoriškumo principu. Nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Teismas šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti su atsakovės atstovo išdėstyta pozicija, kadangi pareiškėjas skundo aplinkybių dėl užimtumo konkrečiau nedetalizavo, nenurodė ir nepagrindė, kada ir kokiu būdu jam nebuvo užtikrinta užimtumo teisė. Juolab, kad dėl paties pareiškėjo agresyvaus elgesio buvo apribotos šiuo aspektu jo teisės. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl apsaugos ir priežiūros vykdymo“ buvo nustatyta nuo 2018 m. gruodžio 12 d. išvesti nuteistąjį D. E. iš kameros galima tik uždėjus antrankius bei taikant kitas papildomas saugumo priemones, atsižvelgiant į D. E. agresyvų elgesį (jis įtrauktas į linkusių užpulti įskaitą, kaltinamas įvykdęs labai sunkų nusikaltimą bei 2018-12-10 yra išreiškęs grasinimus žudyti administracijos darbuotojui) bei į pareigūnų saugumo reikalavimus, išvedant nuteistąjį iš kameros būtina uždėti antrankius. Atsižvelgiant į išdėstytą nuteistasis iš kameros į laisvalaikio praleidimo patalpas žiūrėti televizorių arba į mankštos kambarį neišvedamas dėl saugumo. Pažymėta, kad teisės aktai Lukiškių TI-K pareigūnams nenustato pareigos kartą per savaitę ar kitu periodiškumu vesti nuteistuosius žiūrėti televizoriaus ar į mankštos kambarį (b. l. 24).
Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes bei įrodymus byloje, nenustatyta, kad administracija būtų vykdžiusi priešingus teisės aktams veiksmus, būtų sąmoningai siekusi pareiškėjo teisių pažeidimo, neužtikrinusi jam teisės į užimtumą ginčo kalinimo laikotarpiu. Kaip minėta, tokia teisė pareiškėjui buvo apribota dėl paties jo elgesio. Skunde pareiškėjo nurodyti teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagristi jokiais faktiniais įrodymais. Todėl remiantis išdėstytu nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo ir šiuo aspektu.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K, šios įstaigos pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus. Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl remiantis išdėstytu nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. E. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.