Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-02 · Administracinė byla Nr. AS-822-681-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-02
Bylos Nr.
AS-822-681-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01424-2011-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
AAS „Baltikums“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijai
Kategorijos
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS822-681/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01424-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AAS „Baltikums“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo AAS „Baltikums“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas AAS „Baltikums“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisijos (toliau – ir Priežiūros komisija arba atsakovas) 2008 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 52 „Dėl bankrutuojančios ADB „Baltikums draudimas“ kreditorių atstovų komiteto sudarymo“ bei pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip praleidus skundo padavimo terminą ir atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Atsisakymą teismas motyvavo tuo, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių kliūčių, todėl pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą atmetė. Nurodė, kad skundžiamas atsakovo nutarimas buvo įteiktas pareiškėjo atstovei- kvalifikuotai teisininkei, kuriai turėjo būti žinomos Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nuostatos dėl Priežiūros komisijos sprendimų apskundimo tvarkos, t.y. kad jiems išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nėra privaloma.

II.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 6 d. nutartį ir priimti naują nutartį atnaujinant praleistą terminą skundui kreipiantis į teismą paduoti.

Nurodo, jog pareiškėjas, pasinaudodamas išankstine neteismine tvarka iš pradžių kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, nepraleisdamas apskundimo terminų, numatytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 129 straipsnio 6 dalyje. Vyriausioji administracinių ginčų komisija sprendimą priėmė tik 2011 m. birželio 6 d. Pareiškėjas, pateikdamas skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, o ne kreipdamasis į teismą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas, praleido terminą kreiptis į administracinį teismą, nes Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą gavo pasibaigus nutarimo apskundimo terminui teismine tvarka. Kadangi pareiškėjas yra Latvijos įmonė, todėl teismo argumentas, kad vien tai, kad Komisijos sprendimas buvo įteiktas ne pareiškėjo darbuotojui, o advokatui, nereiškia, kad teisininkė privalėjo žinoti atsakovo priimto nutarimo apskundimo tvarką. Teismas neatsižvelgė į tai, kad terminas praleistas nedaug bei termino praleidimą lėmusias aplinkybes, t.y. tai, kad buvo pasinaudota Administracinių bylų teisenos įstatyme, o ne Draudimo įstatyme numatyta apskundimo tvarka. Mano, kad atsisakymas atnaujinti terminą, remiantis vien tik teismo nurodyta priežastimi ir neatsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra konstitucinės teisės į gynybą pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija teismo atsisakymą atnaujinti skundo padavimo terminą, kadangi jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, t.y. dėl to, kad pasinaudojus išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka bei kreipusis į Komisiją, pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą skundui paduoti teisme. Teigia, kad priimdamas skundžiamą nutartį, teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisių gynimą teisme.

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 94-4246, redakcija, aktuali nuo 2010 m. lapkričio 23 d.) 194 straipsnio 1 dalyje ir 195 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Priežiūros komisijos sprendimai, priimami atliekant Priežiūros komisijos funkcijas ir įgyvendinant Priežiūros komisijos teises, įforminami Priežiūros komisijos nutarimais, kurie per teisės aktuose nustatytus terminus įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundas dėl Priežiūros komisijos nutarimo teismui turėjo būti paduotas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto įteikimo (gavimo) dienos.

Bylos dokumentais nustatyta, kad skundžiamas nutarimas pareiškėjo atstovui įteiktas 2011 m. balandžio 20 d. Atsižvelgiant į tai, skundas dėl nurodyto nutarimo teismui galėjo būti paduotas iki 2011 m. gegužės 20 d. Pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2011 m. birželio 28 d., t.y. praleidus skundo padavimo teismui terminą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis galima laikyti aplinkybes, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo asmens valios.

Pabrėžtina, kad ABTĮ įtvirtina aiškius skundo padavimo teismui terminus, tokių terminų atnaujinimą iš esmės siedamas su išskirtinėmis, objektyviomis, nuo skundą paduodančio asmens valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis.

Esmine skundo padavimo teismui praleidimo priežastimi pareiškėjas nurodo tai, kad ginčą iš pradžių mėgino išspręsti kreipdamasis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją), kuri nutraukė skundo nagrinėjimą kaip nežinybingą.

Šiuo atveju pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, jog kreipimasis su skundu į kitas institucijas, kurioms įstatymai nesuteikia kompetencijos nagrinėti atitinkamus administracinius ginčus, paprastai nelaikytinas svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10–1098/2006, 2005 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-313/2005, 2005 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5–383/2005). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, teisės aktai privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos nagrinėjamu atveju nenustatė, tačiau pareiškėjas, veikdamas savo nuožiūra, ieškojo kitų būdų apginti savo galimai pažeistas teises. Aplinkybė, kad pareiškėjas siekė ginčą išspręsti išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje, neteisminiu būdu, tik parodo jo pasirinktą savo teisių gynimo būdą ir šis pasirinkimas visiškai priklausė nuo jo valios. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo teigti, kad tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą pareiškėjui sutrukdė objektyvios ir nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 5 straipsnyje aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.

Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo, nes terminas praleistas be svarbių priežasčių, ir skundą pagrįstai atsisakė priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo AAS „Baltikums“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRičardas PiličiauskasSkirgailė Žalimienė