Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. I. ieškinį atsakovui K. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė motyvais, išdėstytais ieškinyje. Papildomai paaiškino, kad atsakovas kartais aplanko dukrą, bet dažniausiai būna apsvaigęs nuo alkoholio. Nors po išsiskyrimo jų santykiai blogi, tačiau netrukdo K. S. bendrauti su vaiku, tik tas bendravimas yra problematiškas dėl atsakovo netinkamo elgesio ir alkoholio vartojimo. Su atsakovu kartu gyveno apie (duomenys neskelbtini) metus, iki (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesio. Kadangi atsakovas dažnai vartojo alkoholį, buvo sunkumų, todėl išsiskyrė. Iš pradžių jis dar kažkiek rūpinosi dukra, bet po to pasirodydavo vis rečiau, prie išlaikymo neprisidėdavo, tik 2020 matų (duomenys neskelbtini) mėnesį davė 50 EUR. Atsakovas jai minėjo, kad dirba (duomenys neskelbtini), kokios yra jo pajamos, ji nežino. Ieškinio padavimo dienai ji su dukra gyveno bendrabučio tipo bute, (duomenys neskelbtini) persikraustė į atskirą vieno kambario butą, kur gyvena ir šiuo metu. Už buto nuomą moka 150 EUR, apie 50-60 EUR komunaliniai mokesčiai, todėl dukrai tenkanti būsto nuomos ir mokesčių dalis yra didesnė, negu nurodyta ieškinyje – 100-105 EUR. E. nustatytas sveikatos sutrikimas pasireiškia tuo, kad jai visiškai negalima baltymų, kas keli mėnesiai jai išrašomi specialūs produktai, papildai, tam reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini), kas irgi kainuoja. Tuos specialius produktus ir papildus valstybė kompensuoja, tačiau kiekvieną kartą dar būna priemoka nuo 20 iki 50 EUR. Taip pat E. reikia pirkti daug (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pakaitalų. Dukros laisvalaikiui per mėnesį išleidžia apie 30 EUR. Visos kitos išlaidos tokios, kokios nurodytos ieškinyje. Šiuo metu ji gauna apie (duomenys neskelbtini) darbo užmokestį, 111 EUR vaiko išmoką ir 143 EUR dukros neįgalumo pensiją. Dar būna, kad broliai padeda jai materialiai.

Atsakovas K. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ištyrus ieškovės ir atsakovo šeimos aplinkos sąlygas nustatyta, kad ieškovė dukrai E. S. sudaro tinkamas ir saugias sąlygas gyventi, augti ir vystytis, mergaitė su mama gyvena nuo gimimo, tarp mamos ir dukros yra artimas ryšys. Atsakovas pats neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl negalėtų sudaryti saugių sąlygų dukrai gyventi su juo. Siūlo nepilnametės gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina, kadangi tai geriausiai atitiks mergaitės interesus. Mergaitė lanko „(duomenys neskelbtini)“. Jai diagnozuota (duomenys neskelbtini), kurios gydymas yra dieta, negalima vartoti (duomenys neskelbtini). Vaikui reikalingi specialūs maisto produktai, kuriuos kas pusę metų išrašo gydytoja (duomenys neskelbtini) po kraujo tyrimų ir kitokios apžiūros. (duomenys neskelbtini) pakaitalus ieškovė perka įprastose parduotuvėse ir jie nėra kompensuojami, kilogramo kaina yra apie 11 EUR. Taigi mažametei nustatytas sveikatos sutrikimas reikalauja papildomų išlaidų: kelionės į (duomenys neskelbtini), specialus maistas. Tarnybos žiniomis, atsakovas yra darbingo amžiaus, dirbantis, daugiau nepilnamečių vaikų, kuriuos reikėtų išlaikyti, neturi, todėl tarnybos nuomone, ieškovės prašomas išlaikymas dukrai po 230 EUR per mėnesį užtikrintų nepilnametės E. S. būtiniausius poreikius.

Institucijos atstovė posėdžio metu palaikė išvadą ir papildomai nurodė, kad prašomas priteisti 230 EUR dydžio išlaikymas patenkins tik būtiniausius vaiko poreikius. Tarnybos žiniomis, neįgalumas atsakovui nenustatytas, todėl jis turi visas galimybes dirbti ir gauti pakankamas savęs ir vaiko išlaikymui pajamas. Ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su vaiku, tačiau K. S. dažnai būna neblaivus bendraudamas su vaiku, kas yra vaiko teisių pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ir VĮ „Regitra“ duomenimis nei ieškovė, nei atsakovas savo vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir transporto priemonių neturi. Sodros duomenimis atsakovas šiuo metu Lietuvos Respublikoje nedirba. Aplinkybę, jog nepilnametė E. S. gyvena kartu su ieškove, kuri ir išlaiko dukrą, patvirtina ieškovės teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. rugsėjo 2 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikams išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Siekiant, jog suaugę vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikams siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Nagrinėjamoje byloje teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį nustatė, kad ieškovė kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, dirba ir jos pajamas per mėnesį sudaro apie (duomenys neskelbtini) EUR gaunamas darbo užmokestis, 111 EUR išmoka vaikui ir 143 EUR vaiko šalpos neįgalumo pensija. Bylos duomenimis ieškovė su vaiku gyvena nuomojamame bute, už kurio nuomą kiekvieną mėnesį moka 150 EUR plius komunaliniai mokesčiai apie 50-60 EUR. Ieškovė ieškinyje pateikė ir posėdžio metu patikslino paskaičiavimą, būtiną dukros išlaikymui per mėnesį: maistui apie 180 EUR, drabužiams, avalynei ir kitiems vaiko daiktams – 90 EUR, žaislams bei lavinimo priemonėms – 20 EUR, už darželį moka 20 EUR, laisvalaikio praleidimui – 30 EUR, higienos prekėms – 20 EUR, vaistams ir vitaminams – 40 EUR, atostogoms – 20 EUR, mokesčiams už būsto nuomą ir komunalines paslaugas – 100 EUR, iš viso per mėnesį vidutiniškai apie 520 EUR.

Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto neturi, SODROS duomenimis šiuo metu oficialiai nedirba, ieškovės žiniomis, dirba (duomenys neskelbtini). Tačiau jis yra jauno amžiaus, darbingas, turintis pakankamai paklausią ir gerai apmokamą profesiją – statybininkas. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, posėdžiuose nedalyvavo, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jis turėtų kažkokių sveikatos problemų, trukdančių jam surasti ir dirbti gerai apmokamą darbą. Teismas sprendžia, kad atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, todėl pagrindo daryti išvadą, kad jo turtinė padėtis yra sunki, nėra.

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-394/2010). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių gauti pakankamas pajamas, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo vaikui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja priteistas iš kito tėvo išlaikymas. Šiuo atveju teismas, įvertinęs šalių vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, aplinkybę, kad atsakovas daugiau nepilnamečių vaikų, kuriuos turėtų išlaikyti, neturi, daro išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 230 EUR dydžio kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis išlaikymas dukrai nėra per didelis, atitiks vaiko interesus ir leis užtikrinti jo minimalius poreikius, taip pat nepažeis CK 3.192 straipsnyje įtvirtinto nepilnamečių vaikų poreikių ir jų tėvų materialinės padėties proporcingumo principo, kadangi, teismo nuomone, atsakovas turi prisidėti prie savo dukros išlaikymo didesne dalimi.

Ieškovė paskirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (CK 3.185 - 3.186 straipsniai). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovo 800 EUR išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuomonės dėl šio reikalavimo taip pat nepareiškė.

Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t.y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi būti nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Taigi, įvertinus ieškovės paaiškinimus, jog atsakovas nuo (duomenys neskelbtini), kai šalys pradėjo gyventi atskirai, ir tai, kad minėtu laikotarpiu ieškovė vaiku rūpinosi viena, pilnai jį išlaikė, atsakovas per šį laikotarpį iki ieškinio teismui padavimo dienos (duomenys neskelbtini) išlaikymo dukrai neteikė visiškai, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir būtinybę teikti jam materialinį išlaikymą, kuris būtinas jo ugdymui ir vystymuisi, teismas turi pagrindą tenkinti šį ieškovės reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomo dydžio išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (duomenys neskelbtini), tai yra 800 EUR.

Ieškovė paskirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise(CK 3.185 - 3.186 straipsniai). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kadangi atsakovas nepateikė savo nuomonės dėl ieškinio reikalavimų, posėdžiuose nedalyvavo, teismas sprendžia, kad dėl reikalavimo nustatyti nepilnametės E. S. gyvenamąją vietą kartu su jos motina R. I. byloje iš esmės ginčo nėra. Institucija, teikianti išvadą byloje, savo išvadoje nurodė, kad vaikas labai prisirišęs prie motinos, mergaitę ir ieškovę sieja labai stiprūs emociniai ryšiai, todėl jos gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiks vaiko interesus ir jų nepažeis, bus užtikrinta saugi ir rami aplinka, tinkanti vaiko emociniam ir psichologiniam formavimuisi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje dalyje ieškinys taip pat tenkintinas ir nepilnametės E. S. gyvenamoji vieta nustatytina su motina R. I..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai. Ieškovė dėl reikalavimo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui pagal įstatymą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat 2020 m. birželio 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4.)TP-20-T-1569-6886 ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba 50 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Jeigu ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio, už reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui turėtų įmokėti 80 EUR ((230 X 12 + 800) X 0,03 X 0,75) žyminį mokestį, už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – 37,50 EUR ((100 X 0,75) / 0,5). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 117,50 EUR (80 + 37,50) žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo apmokėjo 37,50 EUR žyminiu mokesčiu. Taip pat jai buvo teikiama 50 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 202 EUR. Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 37,50 EUR žyminis mokestis ir 101 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 101 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Taip pat iš atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 8,48 EUR (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 88 straipsnis, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 230,00 EUR (du šimtus trisdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2020 m. rugpjūčio 10 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 800,00 EUR (aštuonis šimtus eurų) nepilnametei dukrai E. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Paskirti ieškovę R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės R. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 138,50 EUR (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 117,50 EUR (vieną šimtą septyniolika eurų ir 50 ct) žyminio mokesčio ir 8,48 EUR (aštuonis eurus ir 48 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbanke, AB įmokos kodas 5660, įmokos kvitas pateiktas teismui.

Priteisti iš atsakovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 101 EUR (vieną šimtą vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų (už antrinę teisinę pagalbą) valstybės naudai, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.