Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus(kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą, kuriuo pareiškėjas prašo pripažinti neteisėtu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato Fabijoniškių policijos nuovados tyrėjos įspėjimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas tai pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundžiamas raštiškas perspėjimas yra tik prevencinio pobūdžio priemonė, nesukelianti pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51¹¹ straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teisines pasekmes gali sukelti tik pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn, pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51¹¹ straipsnį. Išaiškino pareiškėjui, kad šis, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, pastarąjį galės apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, skunde nurodydamas ir savo prieštaravimus dėl 2009 m. balandžio 28 d. įspėjimo. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas savo skunde nenurodo atsakovo pareigų nevykdymo ar vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus.

III.

3. Mano, kad minėta nutartis pažeidžia jo konstitucinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinta neteisėta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato Fabijoniškių policijos nuovados tyrėjos 2009 m. balandžio 28 d. pažymą.

Nors pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą pripažinti neteisėta minėtą pažymą laikė netinkamu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, toks pareiškėjo skundo reikalavimas, kuris yra pagrįstas nesutikimu su minėta pažyma, iš esmės atitinka prašymą panaikinti pareiškėjo skundžiamą aktą. Todėl nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vien tik netinkamai (netiksliai) skundžiamo akto atžvilgiu suformuluotas reikalavimas negali būti pagrindu atsisakyti priimti skundą, nes minėtas trūkumas gali būti pašalintas teismo nutartimi nustatant terminą per kurį pareiškėjas galėtų pašalinti aukščiau aptartą skundo trūkumą (t. y. suformuluoti aiškų ir ABTĮ nuostatas atitinkantį reikalavimą).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato Fabijoniškių policijos nuovados tyrėjos 2009 m. balandžio 28 d. pažymoje „Dėl įvykusio prevencinio pokalbio su neeksploatuojamos transporto priemonės savininku bei administracinės atsakomybės išaiškinimo už pažeidimo, numatyto LR ATPK 51¹¹ str. padarymą“ nurodoma, kad 2009 m. balandžio 28 d. su transporto priemonės RENAULT, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) naudotoju A. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), gyvenančiu (duomenys neskelbtini), įvyko prevencinis pokalbis, kurio metu jam išaiškinta administracinė atsakomybė už pažeidimo numatyto LR ATPK 5111 str. padarymą; pil. A. V. buvo perspėtas imtis priemonių išgabenti transporto priemonę RENAULT, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš Ukmergės g. 369, Vilniuje į antrinio perdirbimo įmonę arba sąvartyną iki 2009 m. gegužės 12 d. (b. l. 6).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2009 m. gegužės 15 d. nutartyje ABTĮ nuostatas dėl administracinių teismų nagrinėtinų skundų aiškino teisingai.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Remiantis ABTĮ 22 straipsniu, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Tuo atveju, jei skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl skundą priimti atsisakytina kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Iš pateiktų bylos dokumentų matyti, kad pareiškėjo skundžiama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato Fabijoniškių policijos nuovados 2009 m. balandžio 28 d. pažyma „Dėl įvykusio prevencinio pokalbio su neeksploatuojamos transporto priemonės savininku bei administracinės atsakomybės išaiškinimo už pažeidimo, numatyto LR ATPK 51¹¹ str. padarymą“ jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia ir yra tik prevencinio pobūdžio. Procesinis dokumentas, kuris administracinio teisės pažeidimo byloje sukuria suinteresuotiems asmenims atitinkamas teisines pasekmes, yra ATPK nustatyta tvarka priimtas nutarimas skirti pažeidėjui administracinę nuobaudą arba nutarimas nutraukti bylą (ATPK 250 straipsnis, 287 straipsnio 1, 2 dalys). Asmuo, turintis teisę apskųsti administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą (ATPK 291 straipsnis) ir nesutikdamas su šiuo nutarimu bei iš jo kylančiomis pasekmėmis turi teisę tokį nutarimą apskųsti ATPK nustatyta tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino pareiškėjui, kad šis, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, pastarąjį galės apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, skunde nurodydamas ir savo prieštaravimus dėl 2009 m. balandžio 28 d. įspėjimo.

Nors A. V. atskirajame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju jo skundo pagrindas yra numatytas ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte (t.y. policijos pareigūnų veiksmai ar neveikimas), tačiau kaip matyti iš jo pateikto skundo argumentų – jame išdėstomas nesutikimas su Institucijos pažyma. Pareiškėjas skundė pirmosios instancijos teismui nenurodė atsakovo veiksmų, pareigų nevykdymo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Todėl pareiškėjo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto neteisingo teisės normų aiškinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2009 m. gegužės 15 d. nutartyje teisingai vertino, jog pareiškėjas, kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti neteisėtu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato Fabijoniškių policijos nuovados tyrėjos 2009 m. balandžio 28 d. aktą (pažymą), kuris jam nesukuria tiesinių pasekmių, todėl toks aktas negali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.