- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-26
- Bylos Nr.
- e2A-353-372/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- G. P.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-785-1003/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei G. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei G. P. dėl skolos priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės: 1500,00 Eur negrąžinto kredito; 159,52 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 56,65 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 184,85 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 26,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1500,00 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024-01-19); 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1500,00 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2024-01-19) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 43,00 Eur žyminio mokesčio; 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad vartojimo kredito davėja UAB „BnP Finance“ (pradinė kreditorė) ir atsakovė (vartojimo kredito gavėja) G. P. 2020-01-20 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-2cpnjfxn, kuria atsakovei buvo suteiktas 1500,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 927,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 26,00 proc.) ir 540,00 Eur administravimo mokesčio sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.
3. Ieškovė nurodė, kad 2020-03-03 tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus 2020-07-09 bylų priėmimo-perdavimo akte Nr. 6 prie reikalavimo perleidimo sutarties, taip pat ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. 2020-07-09 atsakovei sutartyje nurodytu elektroniniu paštu buvo išsiųstas pranešimas, informuojantis, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovė privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Atsakovė nėra informavusi nei pradinės kreditorės, nei ieškovės apie el. pašto adreso pasikeitimą, todėl laikytina, kad atsakovės el. pašto adresas yra aktualus, naudojamas, o pranešimai jame gaunami ir skaitomi.
4. Ieškovė nurodė, jog atsakovė susipažino su pradinės kreditorės skolinimo platformoje pateiktomis sutarties sąlygomis bei patvirtino, pasirašydama nuotoliniu būdu. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinės kreditorės siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, pradinė kreditorė 2020-06-20 atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį. Atsakovė per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė. Atsakovė liko skolinga ieškovei 1500,00 Eur suteikto vartojimo kredito.
5. Ieškovė nurodė, jog perėmusi reikalavimo teisę, įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų vartojimo kredito mokestį (pelno palūkanas), paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 159,52 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, taip pat 56,65 Eur administravimo mokesčio dalį.
6. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Ieškovės vertinimu, jai priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma, nuo ieškinio parengimo dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentu ir nuo sutarties įvykdymo termino pasibaigimo iki visiško vartojimo kredito gavėjos prievolės, kylančios pagal šią sutartį, įvykdymo. Ieškovės negautas pajamas (nuostolius) sudaro: 1) 184,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė nebūtų pažeidusi sutarties bei tinkamai ją įvykdžiusi; palūkanos paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020-06-20 (sutarties nutraukimo data) iki 2020-12-10 (ieškinio parengimo data), iš viso už 173 dienų, nuo negrąžintos kredito dalies (1500,00 Eur negrąžinta kredito dalis x (26,00 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 173 dienų nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos); 2) 26,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1500,00 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024-01-19), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį; 3) 26,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1500,00 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2024-01-19) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
7. Ieškovė nurodė, jog iš atsakovės taip pat priteistinos 5 (penkių) proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidos.
8. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti 2021-02-01 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovei pareiškus prašymą, teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 18 d. sprendimu už akių nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti UAB „Legal Balance“ iš G. P. 1500 Eur negrąžintą kreditą, 159,52 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020-06-20), 56,65 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020-06-20), 184,85 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-06-20) iki ieškinio parengimo dienos (2020-12-10), 26 proc. negautas pajamas nuo negrąžinto vartojimo kredito (1500 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020-12-10) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024-01-19), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1901,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-12-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 164 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje ieškinį atmesti.
10. Teismas nurodė, jog ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl 1500 Eur negrąžintas kreditas, 56,65 Eur administravimo mokestis, 159,52 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos, priteistini iš atsakovės ieškovei.
11. Teismas sprendė, jog aplinkybės, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Teismas nurodė, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos, atsakovei tinkamai vykdant sutartį.
12. Teismas akcentavo, kad ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Teismas vertino, jog taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas). Teismas nurodė, kad tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojos teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojos požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.
13. Teismas sprendė, kad iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 184,85 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-06-20) iki ieškinio parengimo dienos (2020-12-10), bei 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos (1500 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020-12-10) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024-01-19) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio sutartyje nurodytame mokėjimo grafike.
14. Teismas nurodė, jog reikalavimas dėl 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1500 Eur, nuo sutarties termino pasibaigimo dienos, t. y. nuo 2024-01-19, iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
15. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimo už akių ieškovė (apeliantė) UAB „Legal Balance“ prašo teismo pakeisti teismo sprendimą už akių dalyje dėl 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1500,00 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2024-01-19) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovės 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1500,00 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2024-01-19) iki visiško kredito grąžinimo dienos; kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 18 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš atsakovės 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Teismas į tai neatsižvelgė, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
15.2. Ieškovė aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti ieškovės reikalavimų dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po sutarties termino pasibaigimo dienos.
15.3. Yra neaišku, kodėl sutarties termino pabaigos datą teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos, kadangi, jeigu sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovė vis dar nėra grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, ieškovė ir toliau neatgauna atsakovei suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovė ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laivai disponuoja, o ieškovė ir toliau netenka galimybės atsakovės valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas. Būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigą.
15.4. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, teismas gali įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakove, pagrįstai tikėjosi gauti 26,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovė sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos. Pradinės kreditorės teisėtas lūkestis buvo sudarytas iš dviejų dalių: 1) lūkestis, pagrįstas tuo, kad atsakovė visą sutarties laikotarpį prievolę vykdys tinkamai ir nustatytais terminais; 2) lūkestis, kad jeigu atsakovė tinkamai sutarties nevykdys ir ji bus nutraukta, tai padengs visas dėl tokio netinkamo sutarties vykdymo pradinės kreditorės patirtas negautas pajamas. Sutartis buvo nutraukta, ieškovė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovė negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma.
16. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovės G. P. 2020 m. sausio 20 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-2cpnjfxn, kuria atsakovei buvo suteiktas 1500 Eur dydžio vartojimo kreditas 48 mėn., o atsakovė įsipareigojo grąžinti gautą kreditą per sutartyje numatytą terminą ir sumokėti 927,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 26,00 proc.) bei 540,00 Eur administravimo mokestį. Atsakovė tinkamai savo prievolių nevykdė, pradinė kreditorė 2020 m. gegužės 20 d. sutartį nutraukė.
19. 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01 pradinė kreditorė perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą. Apie reikalavimo teisės perleidimą (cesiją) atsakovė buvo informuota pranešimu, ji paraginta sumokėti įsiskolinimą, tačiau byloje duomenų, kad atsakovė savo prievoles įvykdė, nėra.
Dėl ginčo esmės
20. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Ieškovės vertinimu, jai priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma, nuo ieškinio parengimo dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentu ir nuo sutarties įvykdymo termino pasibaigimo iki visiško vartojimo kredito gavėjos prievolės, kylančios pagal šią sutartį, įvykdymo. Ieškovės negautas pajamas (nuostolius) sudaro: 1) 184,85 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė nebūtų pažeidusi sutarties bei tinkamai ją įvykdžiusi; palūkanos paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020-06-20 (sutarties nutraukimo data) iki 2020-12-10 (ieškinio parengimo data), iš viso už 173 dienų, nuo negrąžintos kredito dalies (1500,00 Eur negrąžinta kredito dalis x (26,00 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 173 dienų nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos); 2) 26,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1500,00 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024-01-19), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį; 3) 26,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1500,00 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2024-01-19) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
21. Pirmosios instancijos teismas minėtą ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies, nusprendė priteisti iš atsakovės 184,85 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-06-20) iki ieškinio parengimo dienos (2020-12-10); 26 proc. negautas pajamas nuo negrąžinto vartojimo kredito (1500 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020-12-10) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024-01-19).
22. Teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1500 Eur, nuo sutarties termino pasibaigimo dienos, t. y. nuo 2024-01-19, iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra nepagrįstas, todėl netenkintinas
23. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo; būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigą. Ieškovė pažymėjo, jog neaišku, kodėl sutarties termino pabaigos datą teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data.
24. Kasacinis teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo teisės aiškinimo taisyklę – kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
25. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
26. Nagrinėjamu atveju sutartis su atsakove buvo nutraukta 2020 m. birželio 20 d., todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020), mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenumato.
27. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai.
28. Nagrinėjamu atveju pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ su atsakove sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos; palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
29. Iš minėtos sutarties sąlygos formuluotės akivaizdu, kad sutartyje buvo įtvirtinta standartinė sąlyga dėl mokėjimo, bet ne kompensuojamųjų palūkanų, nes nurodytoje sutartinėje nuostatoje palūkanoms priskirta atlyginimo, o ne nuostolių funkcija. Be to, sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte, kaip savarankiška prievolė, išskirta atsakovės pareiga mokėti netesybas – vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku, vartojimo kredito davėjas turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) kalendorinių dienų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad sutartimi nebuvo susitarta dėl ieškovės nurodytos atsakovės prievolės mokėti nuostolius, kaip negautas pajamas (CK 6.193 straipsnio 1, 2, 4 dalys).
30. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 26 proc. negautų pajamų nuo negrąžinto vartojimo kredito (1500 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020-12-10) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024-01-19), priteisimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti 26,00 procentus negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1500,00 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2024-01-19) iki visiško kredito grąžinimo dienos, savo esme laikytinas reikalavimu priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
32. Minėto įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kad kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 180 dienų, taip pat, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
33. Taigi, remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai, kurie galėtų būti reikalaujami, negali būti didesni nei 0,05 procento ir negali būti skaičiuojami ilgiau nei už 180 dienų. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti 26,00 procentus negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1500,00 Eur), nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, kaip minėta, savo esme laikytinas reikalavimu priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, kurios, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, negali būti priteisiamos.
34. Ieškovės prašomas priteisti kompensacinių palūkanų dydis (26,00 procentai) viršija minėto įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, t. y. 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį ieškovė skaičiuoja šias palūkanas, yra neapibrėžtas (nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos), t. y. neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų).
35. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakove, pagrįstai tikėjosi gauti 26,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovė sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos. Sutartis buvo nutraukta, ieškovė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovė negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma.
36. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors ieškovė savo reikalavimą vertina kaip reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, tačiau toks reikalavimas negalėtų būti tenkinamas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinimas, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
37. Darytina išvada, jog šiuo atveju, nei pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakove, nei reikalavimo teisę perėmusi ieškovė negalėjo iš anksto numatyti, kad atsakovė tinkamai nevykdys sutarties ir jai toliau, net ir po termino grąžinti paskolos sumą, bus skaičiuojamos (mokėjimo) pelno palūkanos, todėl negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl šių sumų gavimo iš atsakovės.
38. Taip pat pažymėtina, kad ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovei sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 26,00 proc. metinėmis palūkanomis. Atkreiptinas dėmesys ir į Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, garantuojančias vartotojui teisę į palūkanų perskaičiavimą sėkmės atveju, t. y. grąžinus kreditą iki sutartyje numatyto termino (Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, nutraukus sutartį ir ieškovei nepateikus jokių leistinų įrodymų dėl prašomų priteisti negautų pajamų dydžio, apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis) ir kaip neatitinkantys Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio bei CK 1.5 straipsnio nuostatų.
39. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1500,00 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2024-01-19) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo.
Dėl bylos procesinės baigties
40. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė teismų praktiką bei procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, jog ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 18 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.