Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. Š. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutarimo, kuriuo R. Š., gim. (duomenys neskelbtini) , pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. nubaustas dvidešimties (20) parų areštu, konfiskuojant automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 124² str. 4 d. paskirtas dvidešimt penkių (25) parų areštas, pagal ATPK 124¹ str. 7 d. nubaustas keturiasdešimties (40) litų bauda, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta nuobauda – dvidešimt penkių parų (25) areštas, konfiskuojant automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniame skunde R. Š. tvirtina, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas jo administracinio teisės pažeidimo bylą, pažeidė ATPK 248, 256, 257, 284, 286 straipsnių nuostatas, tvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi vienintelio liudytojo M. L. parodymais, kurie yra išgalvoti ir neatitinka faktinių aplinkybių. R. Š. savo kaltę neigia. Nurodo, kad jo draugas R. P. nuvežė jį ir jo panelę iki garažo, ten jis suremontavo motinos automobilį „Peugeot 206“. Kai R. P. į garažą atvežė draugą S. M., R. Š. S. M. paprašė motinos automobilį nuvaryti prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kad grįžęs iš Klaipėdos tėvas galėtų automobilį pasiimti. Automobilį „Peugeot 206“ vairavo S. M., jo draugė sėdėjo šalia vairuotojo, o jis (R. Š.) sėdėjo automobilio gale. Priekyje kitu automobiliu važiavo R. P.. S. M. į prekybos centro „(duomenys neskelbtini) “ aikštelę įvažiavo ramiai. Atvažiavus S. M. iš automobilio išlipo ir nuėjo, o R. Š. trumpam atsisėdo į vairuotojo vietą tam, kad galėtų atjungti automagnetolą, paimti dokumentus ir kitus daiktus. Tuo metu privažiavo policijos pareigūnai, kurie pradėjo jį kaltinti chuliganišku vairavimu. R. Š. tvirtina, kad tuo metu automobilis nebuvo užvestas, spynelėje raktelių nebuvo, jis automobilio nevairavo. Visas aplinkybes matė S. M., R. P. ir su juo buvęs draugas L.. Policijos pareigūnai R. Š. paaiškinimų nesiklausė, nustatė jo neblaivumą, surašė protokolą ir liepė pasirašyti, nes priešingu atveju turės problemų. Policijos pareigūnai surašė kažkokį paaiškinimą, kuriame, kaip R. Š. suprato vėliau, įrašė, kad jis prisipažįsta, tačiau R. Š. bet kokį prisipažinimą neigia, tvirtina, kad automobilio nevairavo, ant paaiškinimo pasirašė jo neperskaitęs, nes manė, jog aplinkybės surašytos teisingai. Be to, tuo metu jis buvo išgėręs, todėl policijos pareigūnai jokio paaiškinimo paimti negalėjo. Kai buvo pristatytas į policijos komisariatą, R. Š. buvo labai sutrikęs, kuo nusižengė, nesuprato, jautėsi pasimetęs. R. Š. nuomone, policijos pareigūnas M. L. bando jam atkeršyti, nes su juo buvo susipykęs. R. Š. teigimu, apylinkes teisme liudytojai R. P., J. S., S. M., L. P. visas jo nurodytas aplinkybes patvirtino, jie matė, kad jis automobilio nevairavo. Nors minėti liudytojai yra jo (R. Š.) pažįstami, tačiau, būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, jie parodė teisingas aplinkybes.

R. Š. įsitikinimu, byloje surinkti įrodymai dėl jo kaltės kelia abejonių, liudytojai patvirtino, kad jis automobilio nevairavo, liudytojų G. P. ir A. M. parodymai yra netiesioginiai, jie nėra pakankamai patikimi. Liudytojas M. L. yra akivaizdžiai suinteresuotas jį apkaltinti neteisingai. R. Š. mano, kad jo kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² str., 124² str. 4 d., 124¹ str. 7 d., neįrodyta.

R. Š. pažymi, kad anksčiau paskirtas baudas jis moka pagal galimybes, tai patvirtina mokėjimo kvitai. Nurodo, kad jis nedirba, turi išlaikytinę nepilnametę dukrą, kreditinių įsipareigojimų bankui, turtinė padėtis labai sunki, užsidirba iš atsitiktinių darbų, todėl didesnės sumos baudų mokėjimui skirti negali, tačiau atsakomybės nevengia. R. Š. nuomone, apylinkės teismas turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes ir neskirti administracinio arešto nuobaudos. Tvirtina, kad jo vaiko motina negalėtų viena pasirūpinti buitimi, nepilnamečiu vaiku, nes jis rūpinasi namų ruoša, vaiko pristatymu į ugdymo įstaigą bei būrelius. Jeigu teismas nepatikėtų jo nekaltumu, R. Š. prašo, jam sutinkant, atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių ir paskirti atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų, nustatant laiką, per kurį privalėtų nemokamus viešuosius darbus atlikti (ATPK 338¹ str. 1 d., 2 d.).

R. Š. nuomone, apylinkės teismas jo motinai priklausantį automobilį „Peugeot 206“ konfiskavo nepagrįstai. Motina yra neįgali, jos darbingumas – tik 40 procentų, jos judėjimas – labai apribotas, todėl, neturint transporto priemonės, iš savo gyvenamosios vietos kaime nuvykti pas medikus bei į reabilitacijos įstaigą jai būtų sunku.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, nes Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-12-11 nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis traukiamas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

2012-05-24, 2012-11-14 teismo posėdžiuose R. Š. teigė, kad automobilio nevairavo, parodė, kad prie garažo, kur stovėjo automobilis, jį atvežė R. P.. Sutvarkęs automobilį, paskambinęs R. P., paprašė, kad šis nuvažiuotų paimti S. M. ir atvežtų jį iki garažo. R. Š. tvirtinimu, jis įvykio dieną, būdamas neblaivus, važiavo mamos E. Š. automobilyje „Peugeot 206“ kaip keleivis, automobilį vairavo jo draugas S. M., šalia sėdėjo R. P.. Minėtame automobilyje taip pat važiavo jo draugė J. S., kuri sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. S. M. į prekybos centro „(duomenys neskelbtini) “ automobilių stovėjimo aikštelę įvažiavo tvarkingai, pastatęs automobilį ir užgesinęs variklį, išlipo, o R. Š., išlipęs iš automobilio galo, persėdo prie vairo, kad galėtų viską atjungti, išimti radiją. Tada prie jo tarnybiniu automobiliu privažiavo policijos pareigūnai, kurie jį apkaltino chuliganišku vairavimu. Minėti pareigūnai tvirtino, kad atvyko gavę kolegos M. L. pranešimą. R. Š. tvirtino, kad pareigūno surašytą paaiškinimą pasirašė neskaitęs, nes buvo streso būsenos, neneigė, kad su savimi neturėjo transporto priemonės – automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos pažymėjimo, todėl jo policijos pareigūnams nepateikė (b. l. 39–40, 75–76).

2012-06-29, 2012-11-14 teismo posėdžiuose liudytojas M. L. parodė, kad įvykio dieną, būdamas ne tarnybos metu, prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ jis pamatė dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį „Peugeot 206“, kuris slysdamas šonu įvažiavo į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę. Automobilio vairuotojas akseleravo, naudodamas rankinį stabdį, suko „saulutes“, t. y. automobilį suko ratu, po 3–4 kartus, tiek važiuodamas į priekį, tiek – atbuline eiga. Tuo metu buvo nemažai automobilių. M. L., eidamas link automobilio, pranešė apie tokį vairavimą mieste dirbusiems policijos patruliams. Priėjęs prie automobilio „Peugeot 206“, pamatė, kad jį vairavo R. Š., o šalia jo sėdėjo mergina. Kol liudytojas priėjo prie minėto automobilio, jis visą laiką puikiai matė, jog iš jo niekas neišlipo, niekas iš asmenų prie vairo nepasikeitė. Priėjus prie R. Š., atvyko kviesti policijos pareigūnai, kuriems paaiškino, kas įvyko, nurodė automobilio padangų pėdsakus, likusius ant aikštelės grindinio. R. Š. buvo neblaivus, tvirtino, kad vairuojamo automobilio slydimas įvyko netyčia, su viskuo sutiko, bandė susitarti su pareigūnais, kad šie pažeidimo nefiksuotų. Ar R. Š. policijos pareigūnams pateikė reikalaujamus dokumentus, liudytojas nematė. Kad R. Š. neturi vairuotojo pažymėjimo, liudytojas žinojo (b. l. 46, 87).

2012-03-22 tarnybiniuose pranešimuose Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK VP skyriaus Patrulių būrio patrulis A. M., vyr. patrulis G. P. nurodė, kad 2012-03-22, apie 21 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), aikštelėje, vairuotojas chuliganiškai vairuoja automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia stipriai akseleruodamas suko automobilį ratu, privertė automobilį slysti šonu, taip sukeldamas pavojų sau, eismui ir kitų žmonių saugumui. Nuvykę į minėtą vietą, ant aikštelės grindinio matė paliktas automobilio padangų vėžes. Nuo automobilio „Peugeot 206“ vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Pagal pateiktus dokumentus nustatė, kad už automobilio vairo sėdėjo R. Š., šalia jo sėdėjo mergina. Pasodintas į tarnybinį automobilį, R. Š. neblaivumą tikrintis atsisakė, buvo pristatytas į policijos komisariatą, ten jam buvo nustatytas 1,07 promilės girtumas. R. Š. su alkotesterio rodmenimis sutiko (b. l. 8, 9).

Alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ rodmenys patvirtina, kad 2012-03-22 21.46 val. R. Š. buvo nustatytas 1,07 promilės girtumas (b. l. 5).

2012-05-24, 2012-11-14 teismo posėdžiuose G. P., 2012-05-24 teismo posėdyje A. M. aplinkybes, nurodytas tarnybiniuose pranešimuose, patvirtino. Šie liudytojai parodė, kad R. Š. neginčijo, jog vairavo automobilį. Kad būtų automobilį vairavęs kitas asmuo, R. Š. nenurodė. Aplink buvo žmonių, tačiau kad vairavo ne R. Š., nepasakė nė vienas. Grindinys buvo sausas, todėl slysti be vairuotojo tyčios automobilis negalėjo (b. l. 40, 77).

Liudytojas M. L. patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog R. Š. vairuotojo pažymėjimo neturi, R. Š. pažinojo dėl jo anksčiau padarytų administracinių teisės pažeidimų. R. Š. ankstesnį daugkartinį baudimą patvirtina pažyma (b. l. 12–16). Policijos pareigūnas M. L. savo kolegas į įvykio vietą iškvietė pagrįstai. Kad automobilį vairavo neblaivus R. Š., įsitikino priėjęs prie automobilio ir tada, kai buvo patikrintas R. Š. blaivumas.

Aplinkybę, kad vairavo būdamas išgėręs alaus, kad vairuodamas automobilį supainiojo pedalus, kad automobilis slydo ratu, kad automobilio dokumentai iš automobilio kažkur dingo, R. Š. policijos pareigūnui G. P. patvirtino ir pats (b. l. 6).

Kad automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-03-22, apie 21 val., vairavo ne kas nors kitas, bet R. Š., patvirtina policijos pareigūnų A. M., G. P., M. L. tarnybinių pranešimų turinys (b. l. 8, 9, 11).

R. Š. paaiškinime nurodė jam žinomas aplinkybes, kodėl jo vairuojamas automobilis slydo, sukosi ratu, nurodė, kad buvo išgėręs alaus, savo ranka paaiškinime parašė: „Skaičiau surašyta teisingai“, savo paaiškinimą patvirtino parašu. Apie tai, kad automobilį vairavo kitas asmuo, net neužsiminė. Paaiškinimo turinys patvirtina ir liudytojų G. P. ir A. M. parodymus, kad R. Š. savo kaltę pripažino, nieko neginčijo.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. P. parodė, kad R. Š. buvo uždarytas į kamerą, ten išblaivėjo, ir tik tada iš jo buvo paimtas paaiškinimas.

Jeigu R. Š. būtų automobilio nevairavęs, tai būtų daręs kitas asmuo, R. Š. nebūtų reikėję vengti girtumo patikrinimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalia vairuotojo R. Š. sėdėjo mergina, tačiau ji to, kad automobilį vairavo ne R. Š., taip pat nesakė. Kad R. Š. motinos automobilį vairavo S. M., R. Š. pažįstami asmenys R. P., J. S., pats S. M. parodė tik teismo posėdyje. Tačiau tokie jų parodymai akivaizdžiai prieštarauja aptartiems liudytojo M. L. parodymams. M. L. R. Š. vairuojamą automobilį stebėjo pakankamai ilgą laiką, automobilio vairuotojų pasikeitimą būtų pastebėjęs. Liudytojų R. P., J. S., S. M. parodymus, kaip siekimą padėti R. Š. išvengti atsakomybės, įvertino teisingai.

Teismo posėdyje liudytoja J. S. parodė, kad R. Š. automobilio nevairavo, tačiau patvirtino, kad įvykio metu R. Š. policijos pareigūnams prisipažino, jog automobilį vairavo (b. l. 88–89).

Netikėti minėtų policijos pareigūnų parodymais, kurie sutampa ir su R. Š. paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, nėra jokio pagrindo. Nagrinėdamas R. Š. administracinę bylą bei priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus (ATPK 256, 257 str.), ATPK 248, 256, 257, 284, 286 straipsnių nuostatų nepažeidė, R. Š. už padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² str., 124² str. 4 d., 124¹ str. 7 d., nubaudė pagrįstai ir teisėtai.

Apeliaciniame skunde R. Š. prašė jam administracinio arešto vykdymą atidėti (ATPK 338¹ str.).

Asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, jeigu pažeidėjas sutinka, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių (ATPK 338¹ str.).

Taigi sąlyginis administracinio arešto vykdymo atidėjimas gali būti taikomas esant tam tikrom sąlygoms ir to paties apylinkės teismo nutarimu.

Apylinkės teismas administracinio arešto vykdymo atidėjimo klausimo nesvarstė, o R. Š., žinodamas, kad jam gresia arešto nuobauda, atidėti administracinio arešto vykdymą neprašė. R. Š. prašė taikyti jam ATPK 338¹ str. nuostatas tik apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas tuo klausimu galėtų priimti sprendimą tik tuo atveju, jei šį klausimą jau būtų svarstęs skundžiamą nutarimą priėmęs teismas.

R. Š. savo kaltę dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų neigė, savo elgesio kritiškai nevertina, administracine tvarka baustas daug kartų, iš kurių ir už vairavimą būnant neblaiviam (b. l. 12–16). Už padarytus administracinius teisės pažeidimus paskirtos piniginės nuobaudos ir net teisės vairuoti atėmimas R. Š. elgesiui įtakos nedaro, jis vairavo automobilį neturėdamas ir vairuotojo pažymėjimo, už tai 2011-10-28, 2012-01-23 nutarimais buvo nubaustas 1500 ir 2000 litų baudomis, o praėjus vos dviem mėnesiams po paskutinio pažeidimo, jis, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, ne tik kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus, bet ir vairavo chuliganiškai, taip sukeldamas pavojų eismo saugumui, pačiam sau ir kitiems asmenims. Ši aplinkybė parodo, kad R. Š. linkęs daryti labai šiurkščius administracinius teisės pažeidimus, išvadų iš anksčiau paskirtų nuobaudų nedaro, paskirtos baudos jokio poveikio jam nepadarė, todėl apylinkės teismas areštą jam paskyrė pagrįstai. Paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus (ATPK 20 str.).

Apeliaciniame skunde R. Š. prašė nekonfiskuoti jo motinai priklausančio automobilio „Peugeot 206“.

Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmoje, ketvirtoje ir penktoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims užtraukia administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Daiktas, kuris buvo ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuotinas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso (ATPK 26 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 5(15), 2008 m., 44–54 psl.) konstatavo, jog pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Be to, ATPK 130² straipsnyje galimybė neskirti papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo – nenumatyta, o taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą. Prevencinių priemonių taikymu ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

R. Š. padarė du labai šiurkščius ir pavojingus administracinius teisės pažeidimus, jis jau ne kartą vairavo automobilius, būdamas neblaivus ir neturėdamas tam teisės. Būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, tačiau po to, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vėl du kartus vairavo automobilį, o netrukus padarė administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos nubaustas skundžiamu nutarimu. Šios aplinkybės parodo, kad R. Š. jokios atsakomybės nejaučia, žinodamas, kad motina yra neįgali, jai reikalinga transporto priemonė, svetimą nuosavybę naudojo itin šiurkštiems visuomenės saugumui didelį pavojų keliantiems administracinės teisės pažeidimams daryti, todėl teismas priverstas administracinės teisės pažeidimų darymo priemonę konfiskuoti. Teismo posėdžio metu automobilio savininkė E. Š. parodė, kad transporto priemonę turi ir jos vyras (b. l. 76–77).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-12-11 nutarimą palikti nepakeistą, R. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.