Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, anksčiau teistas du kartus:

2010-10-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, bei 187 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 1 metams;2012-02-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. Š. 2011 m. kovo 14 d., apie 13 val. 30 min., viešoje vietoje, prekybos centre UAB „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“, esančioje Konstitucijos pr. 16, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais ir vandališkais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad jis, susipykęs su mama, koja spyrė į prekybos centro ketvirtajame aukšte esančią stiklinę pertvarą, nuo ko ji sudužo ir sužalojo pirmajame prekybos centro aukšte buvusią nukentėjusiąją D. Ž., po to, priėjus prie jo prekybos centro apsaugos darbuotojui G. Š. ir bandant jį sulaikyti, kaltinamasis pradėjo priešintis ir mėgino ištrūkti, galva suduodamas smūgį G. Š. per lūpą, tokiu būdu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. Š., dėl neatsargumo sužalojo žmogų, kai būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir susipykęs su mama, koja spyrė į prekybos centro ketvirtajame aukšte esančią stiklinę pertvarą, nuo ko ji sudužo ir sužalojo pirmajame prekybos centro aukšte buvusią nukentėjusiąją D. Ž., padarydamas jai žaizdas momeninėje srityje, galvos kairėje pusėje, dešinio dilbio apatiniame trečdalyje, odos nubrozdinimus dešinio peties srityje, dešinės rankos vidurinio nervo dalinį pažeidimą, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamasis A. Š. 2012 m. vasario 24 d., apie 00 val. 30 min., viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais ir vandališkais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad suteikus jam medicininę pagalbą dėl sužalotos rankos ir atvedus jį į VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties automobilį „Renault Master“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusį (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turint tikslą vežti jį į ligoninę, kruvina ranka tepliojo automobilyje buvusią įrangą, o vairuotojui paprašius, kad taip nedarytų, koja spyrė į automobilio salone esančią spintelę ir sulaužė jos dureles, sugadindamas 585 litų vertės svetimą turtą ir taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. Š. savo kaltę jam inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis, 2011 m. kovo 14 d., būdamas Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje ir norėdamas atkreipti ten dirbusios motinos, su kuria susikivirčijo, dėmesį, koja spyrė į prekybos centro ketvirtajame aukšte esančią stiklinę pertvarą, kuri sudužo, o stiklo šukės nukrito žemyn. Prekybos centro apsaugos darbuotojui bandant jį sulaikyti, jis kakta sudavė apsaugos darbuotojui į veidą, tačiau jo sužaloti jis nenorėjo, o tik siekė išlaisvinti rankas nuo antrankių. Nukentėjusiosios D. Ž. sužaloti jis nenorėjo ir nepagalvojo, kad nuo nestipraus smūgio koja stiklinė pertvara gali sudužti. Taip pat pripažino, kad būdamas neblaivus, jis priešinosi Greitosios medicinos pagalbos darbuotojams ir sulaužė Greitosios medicinos pagalbos automobilyje buvusią spintelę, tačiau šio savo poelgio motyvų paaiškinti negalėjo, kadangi įvykio metu buvo neblaivus.

Be kaltinamojo A. Š. visiško prisipažinimo jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, jo kaltė viešosios tvarkos pažeidimais (dvi nusikalstamos veikos) ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl neatsargumo, įrodoma šiais įrodymais.

Viešosios tvarkos pažeidimas, padarytas Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje, ir nesunkus nukentėjusiosios D. Ž. sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo

Nukentėjusioji D. Ž. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2011 m. kovo 14 d. ji buvo Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės pirmame aukšte, kai išgirdo dūžtančio stiklo garsą ir stiklo šukės pradėjo kristi jai ant galvos. Ji pajuto smūgį ir pamatė bėgantį kraują, tačiau kas buvo vėliau neprisimena, nes ją ištiko šokas. Iki šiol ji pilnai nejaučia dešinės rankos, jai sunku dirbti kompiuteriu, nes buvo pažeistas rankos nervas, todėl jaučia nepatogumus darbe, be to, ant rankos riešo išliko randas, todėl ji jaučia nepilnavertiškumo kompleksą, bendraudama su kitais žmonėmis ir ypač vyrais. Nusikaltimu jai buvo padaryta 1026 litų 20 centų turtinė ir 35 000 litų neturtinė žala, kurią prašo išieškoti iš kaltinamojo A. Š..

Specialistų išvadose (b.l. 23-24, 29-31) konstatuota, kad nukentėjusiajai D. Ž. įvykio metu buvo padarytos žaizdos dešinėje momeninėje srityje, galvos kairėje pusėje, dešinio dilbio apatiniame trečdalyje, galimai pjaunančiais daiktais, odos nubrozdinimai dešinio peties srityje. Taip pat nustatytas dešinės rankos vidurinio nervo dalinis pažeidimas, kuris komplikavosi dešinės rankos vidurinio nervo neuropatija ir šis pažeidimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl dešinės rankos vidurinio nervo pažeidimo nukentėjusiosios sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kad 2011 m. kovo 14 d. buvo sudaužyta Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje esanti stiklinė pertvara, patvirtinama byloje esančiu įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 13-16).

Taigi, kaltinamojo A. Š. prisipažinimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, nukentėjusiosios D. Ž. parodymais ir specialistų išvadomis nustatyta, kad kaltinamasis A. Š. spyriu koja sudaužė Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės ketvirtajame aukšte buvusią stiklinę pertvarą, kurios stiklo šukės, krisdamos iš ketvirto aukšto, nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją D. Ž..

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas asmuo, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė yra vieša vieta, kadangi joje įprasta lankytis žmonėms, o kaltinamojo veiksmai – spyris koja į stiklinę pertvarą, esančią viešoje vietoje – kvalifikuotini kaip akivaizdžiai agresyvus, aplinkinius šokiruojantis elgesys (įžūlūs veiksmai), kuriais buvo gadinamas svetimas turtas (vandališki veiksmai), ir kuriais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, ir kurie sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, todėl atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje.

BK 16 straipsnyje nustatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas kvalifikuojamas kaip padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaltinamasis A. Š. nesuvokė pavojingo savo veikos pobūdžio ir nenumatė, kad dužusio stiklo šukės gali sužaloti nukentėjusiąją D. Ž., tačiau būdamas daugelio žmonių susibūrimo vietoje ir spirdamas koja į stiklinę pertvarą, pagal veikos aplinkybes, galėjo ir turėjo numatyti, kad nuo spyrio koja stiklinė pertvara gali sudužti, o pažirusios stiklo šukės gali sužaloti aplinkinius, todėl jo veika dėl nukentėjusiosios D. Ž. nesunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikuotina kaip padaryta dėl neatsargumo, pasireiškusio nusikalstamu nerūpestingumu, ir atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi kaltinamasis A. Š. viena veika padarė dvi nusikalstamas veikas, kvalifikuojamas pagal skirtingus BK straipsnius, teismas kaltinamojo A. Š. veiksmus Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje kvalifikuoja kaip dviejų nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 139 straipsnio 1 dalyje, sutaptį.

Nukentėjusioji D. Ž. pareiškė (b.l. 32-48) 36 026 litų 20 centų dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo išieškoti iš kaltinamojo A. Š. 1026 litų 20 centų turtinės ir 35 000 litų neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusiosios D. Ž. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintina visiškai, o ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies. Nustatyta, kad gydymosi laikotarpiu nukentėjusioji D. Ž. pirko būtinus jai vaistus – 157 litų 37 centų vertės, buvo visiškai sugadinti jos rūbai, kuriuos ji vilkėjo įvykio metu, kurių bendra vertė 600 Lt, taip pat nukentėjusioji patyrė nuostolius, susijusius su nedarbingumo laikotarpiu, kadangi valstybinio socialinio draudimo išmokos buvo mažesnės už jos faktiškai gaunamą darbo užmokestį, kuris sudarė 268 litus 80 centų. Nukentėjusiosios D. Ž. ieškinyje nurodytas turtinės žalos dydis yra pagrįstas prie ieškinio pridėtais dokumentais, todėl civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintina visiškai.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio reikalavimais, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., kuri įvertinama pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. Š. nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, ilgą laiką buvo gydoma, vėliau jai buvo taikoma ilgalaikė reabilitacija. Be to, nukentėjusioji patyrė didelių moralinių išgyvenimų, padaryta žala jos sveikatai ir gyvenimo kokybei, kadangi dėl kaltinamojo A. Š. padarytos nusikalstamos veikos ir jai padaryto dešinės rankos vidurinio nervo dalinio pažeidimo, kuris komplikavosi dešinės rankos vidurinio nervo neuropatija, ji patyrė didelių nepatogumų darbo ir mokymosi procese. Nukentėjusiosios D. Ž. patirti kūno sužalojimai ir dvasinis sukrėtimas neabejotinai neigiamai atsilieps jos tolimesniam gyvenimui, todėl teismas mano, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau atsižvelgdamas į kaltinamojo A. Š. turtinę padėtį, kuris niekur nedirba ir neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, taip pat atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad neturtinės žalos dalis išieškotina iš kaltinamojo, turi būti sumažinta. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į neturtinės žalos pobūdį ir mano, kad iš kaltinamojo A. Š. nukentėjusiosios D. Ž. naudai priteistinas 5000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 454 litų 55 centų civilinį ieškinį (T.1., b.l. 70-73), kuriuo prašo išieškoti iš kaltinamojo A. Š. civilinio ieškovo turėtas nukentėjusiosios D. Ž. gydymo išlaidas. Nors civilinio ieškovo atstovas į teisiamąjį posėdį neatvyko, tačiau buvo gautas civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant, todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys buvo nagrinėjamas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant (BPK 252 straipsnio 2 dalis).

Sutinkamai su CK 6.283 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Visas nukentėjusiosios D. Ž. gydymo išlaidas padengė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš civilinio ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusiosios D. Ž. gydymo išlaidos sudarė 454 litus 55 centus, todėl ši suma ir turi būti išieškota civilinio ieškovo naudai iš kaltinamojo A. Š..

Viešosios tvarkos pažeidimas, padarytas Greitosios medicinos pagalbos automobilyje

Teisiamojo posėdžio metu liudytojai – Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai - M. M. ir J. Č. paaiškino, kad 2012 m. vasario 23 d. buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra vaikinas su sužalota ranka, kuriam reikalinga skubi medicinos pagalba. Atvykę nurodytu adresu, jie rado neblaivų kaltinamąjį A. Š., kurio dešinioji ranka dviejose vietose buvo sužalota pjautinių žaizdų. Sutvarsčius ranką, buvo nuspręsta vežti kaltinamąjį į ligoninę, kad būtų susiūtos žaizdos, tačiau kaltinamajam atėjus į automobilį, jis tapo agresyvus, pradėjo triukšmauti, keiktis necenzūriniais žodžiais, krauju teplioti automobilyje buvusius daiktus ir įrangą. Kaltinamojo paprašius apsiraminti, jis pradėjo spardyti automobilio inventorių ir sugadino automobilyje buvusią spintelę, sulaužydamas spintelės dureles.

Kad įvykio metu buvo ištepliota krauju ir sugadinta Greitosios medicinos pagalbos automobilio įranga, patvirtinama byloje esančiu įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 99-100).

Teismas mano, kad kaltinamojo A. Š. kaltė viešosios tvarkos pažeidimu įrodyta jo prisipažinimu, liudytojų parodymais ir įvykio vietos apžiūros protokolu, o jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis, viešoje vietoje (gatvėje prie gyvenamojo namo) įžūliais (neleistinais, akivaizdžiai agresyviais ir moralės požiūriu nepriimtinais) ir vandališkais (gadinančiais svetimą turtą) veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis pareiškė 585 Lt dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašoma atlyginti civiliniam ieškovui A. Š. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Civilinio ieškovo prašoma išieškoti turtinė žala yra pagrįsta civilinio ieškovo atstovo pateiktais dokumentais (PVM sąskaita faktūra), todėl ieškinys tenkintinas.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei į kaltinamojo asmenybę, kuris jau vykstant ikiteisminiam tyrimui šioje baudžiamojoje byloje dėl viešosios tvarkos pažeidimo, padaryto Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje, buvo nuteistas 2012-02-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą, o praėjus labai trumpam laikui po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, 2012-02-24 vėl padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, taip pat į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba ir mano, kad kaltinamajam skirtina BK 284 straipsnio 1 dalies ir 139 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis A. Š. supranta priežastis, paskatinusias jį padaryti nusikalstamas veikas, ir žada atsisakyti alkoholinių gėrimų vartojimo, taip pat rengiasi keisti savo gyvenimo būdą ir įsidarbinti, teismas mano, kad šios aplinkybės duoda pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga A. Š. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 139 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, už viešosios tvarkos pažeidimą, padarytą Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje, - laisvės atėmimą vieneriems metams;pagal BK 139 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimais, paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, A. Š. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, už viešosios tvarkos pažeidimą, padarytą Greitosios medicinos pagalbos stoties automobilyje, - laisvės atėmimą keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, galutinę subendrintą bausmę A. Š. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir dviems mėnesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio reikalavimais, A. Š. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 bei 10 punktais, įpareigoti jį iki 2012 m. lapkričio 1d. pradėti dirbti ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Išieškoti iš A. Š. nukentėjusiosios D. Ž. naudai 1026 (vieną tūkstantį dvidešimt šešis) litus 20 centų turtinės žalos atlyginimo ir 5000 (penkis tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo, o Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 454 (keturis šimtus penkiasdešimt keturis) litus 55 centus nukentėjusiosios D. Ž. gydymo išlaidų, bei VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties naudai 585 (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis) litus turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.