- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-16
- Bylos Nr.
- 1S-90-870/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Virginija Liudvinavičienė, Aušra Bielskė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Linas Belevičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka būdu išnagrinėjusi kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 18 d., panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. A. K. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), padarymu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant šios kardomosios priemonės taikymo termino. 2021 m. kovo 30 d. A. K. atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis. Lietuvos Respublikoje A. K. sulaikytas 2023 m. sausio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 19 d. nutartimi A. K. 3 (trims) mėnesiams palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas, šios kardomosios priemonės terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 18 d.
3. Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla gauta 2023 m. balandžio 6 d. 2023 m. balandžio 18 d. apygardos teismas sprendė šios kardomosios priemonės – suėmimo klausimas. Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi nutarta kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsti 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 18 d.
II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Kaltinamojo A. K. gynėjas advokatas Linas Belevičius prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir skirti kaltinamajam užstatą, esant būtinumui, kitas kardomąsias priemones.
4.1. Skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi pratęsiant A. K. suėmimo taikymą nebuvo laikomasi skunde aptartų imperatyvių reikalavimų, išplėtotų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teismų praktikoje, buvo pažeistas proporcingumo principas. Apygardos teismas nepateikė įtikinamų ir pakankamų motyvų kodėl kaltinamajam ir toliau turi būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė. Taikant suėmimą ilgą laiką, kiekvieną kartą siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neišvengiamumą, būtina nustatyti visus reikšmingesnius pagrindus. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo, negali apsiriboti ankstesniais procesiniais sprendimais, o turi vertinti realią būtinybę ir realų suėmimo pagrindų egzistavimą konkretaus sprendimo priėmimo metu, tačiau apygardos teismas šių reikalavimų nesilaikė.
4.2. Skundžiamoje nutartyje kardomosios priemonės termino pratęsimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu grindžiamas inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumu bei gresiančios bausmės griežtumu. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta, tuo tarpu sprendžiant ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, pirmiausia būtina atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje išvardintas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai šia aplinkybe remiantis galima padaryti išvadą, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, t. y. tokią išvadą turi patvirtinti ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintos aplinkybės.
4.3. Apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepaisė BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto imperatyvo. Teismo prielaidos, kad A. K. gali turėti ryšių su užsienio valstybių piliečiais, kurių pagalba galėtų bandyti bėgti bei slėptis, yra nepagrįstos. Nenurodžius konkrečių duomenų, vien A. K. pareikštų kaltinimų pobūdis, t. y. faktas, kad jam inkriminuoti nusikaltimai yra tarptautinio pobūdžio, nepagrindžia fakto, jog A. K. gali turėti ryšių su užsienio piliečiais, kurių pagalba galėtų bandyti bėgti bei slėptis. A. K. apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą sužinojo tik sulaikymo (duomenys neskelbtini) Karalystėje metu. Kaltinamasis į užsienį išvyko, nes užsienyje turi darbo santykių, kurį laiką gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini) Karalystėje, (duomenys neskelbtini) Respublikoje ir (duomenys neskelbtini) Federacinėje Respublikoje, tačiau šiose valstybėse užmegztų socialiai pozityvių ryšių negalima prilyginti nusikalstamiems ryšiams. Byloje nėra duomenų, kad užsienio valstybėse gali egzistuoti ryšiai, galintys padėti A. K. bėgti ar slėptis nuo teismo. Tokių ryšių šiuolaikiniame pasaulyje turi beveik visi visuomenės nariai, tačiau tai savaime nėra pagrindas taikyti suėmimą. Asmens polinkis pasislėpti nuo baudžiamojo proceso turi būti pagrįstas realiais duomenimis, o ne prielaidomis. Teismas nenurodė pagrįstų motyvų, kodėl kaltinamasis turėtų slapstytis. Be to, A. K. pilnai pripažino savo kaltę ir davė išsamius parodymus, kas rodo, kad jis nevengia prisiimti atsakomybės dėl savo netinkamų veiksmų, suvokia gręsiančios bausmės neišvengiamumą ir yra pasiruošęs ją atlikti ir neturi jokio intereso vengti baudžiamojo proceso.
4.4. Nors skundžiamoje nutartyje teismas ir pripažino egzistuojant duomenis, kurie patvirtina, kad A. K. su Lietuvos Respublika susaistytas socialiniais ryšiais, tačiau tinkamai šių duomenų neįvertino ir apsiribojo formaliu jų įvardijimu skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje. Kaltinamojo gynėjo teigimu, jo ginamasis su Lietuvos Respublika susaistytas pakankamai stipriais pozityviais socialiniais ir šeiminiais ryšiais. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su savo partnere (faktine sutuoktine), su kuria veda bendrą ūkį ir augina mažametį sūnų, kuriam šiuo metu 4 metai. N. T. išreiškė sutikimą leisti A. K. apsigyventi jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Paleidimo iš suėmimo atveju A. K. turėtų ir nuolatinę darbo vietą – VšĮ (duomenys neskelbtini) centro direktorė įsipareigojo įdarbinti kaltinamąjį pagalbinio darbuotojo pareigose ir mokėti jam nustatyto dydžio atlyginimą. Būtina atsižvelgti į tai, kad A. K. su savo partnere augina mažametį sūnų, todėl jo buvimas su savo šeima ir pagalba partnerei yra ypatingai reikalinga. Ilgalaikis tėvo nematymas ir ženklus tiesioginio tarpusavio bendravimo apribojimas tokio amžiaus vaikams sukelia itin dideles neigiamas pasekmes, kurios ateityje neabejotinai gali turėti labai didelę įtaką jų asmenybės vystymuisi ir tolimesniam gyvenimui. Teismo abejingumas aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste tik parodo, kad šioje byloje tiesiog suabsoliutinama viena aplinkybė – nusikaltimų sunkumas ir iš to sekantis gręsiančios bausmės griežtumas.
4.5. Apygardos teismas net nesvarstė galimybės A. K. taikyti kitas kardomąsias priemones. Skundžiamoje nutartyje nepateikta jokių faktinių aplinkybių ir išsamesnių motyvų, kurie patvirtintų, jog A. K. šiuo metu negali būti skiriamos švelnesnės kardomosios priemonės, siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Tokiu būdu nebuvo įvykdytas BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas reikalavimas. Už A. K. buvo sumokėtas 20 000 Eur užstatas, tačiau apygardos teismas šios aplinkybės nevertino, vien tik deklaratyviai nurodydamas, kad tokio dydžio užstatas nėra pakankamas siekiant užtikrinti A. K. dalyvavimą procese, be to, teismas taip ir nenurodė, kokio dydžio užstatas būtų pakankamas. Kaltinamojo gynėjo teigimu, sumokėto užstato suma, atsižvelgiant į A. K. šeimos turtinę padėtį, yra didelė pinigų suma. Kartu su užstatu gali būti taikoma ir kita itin efektyvi kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. Ši kardomoji priemonė itin reikšmingai apriboja asmens laisvę ir leidžia jį pilnai kontroliuoti. Skunde taip pat pažymima, kad įsiteisėjus skundžiamai nutarčiai kardomoji priemonė – suėmimas – A. K. būtų taikoma jau 6 mėnesius.
5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo A. K. gynėjo advokato L. Belevičiaus skundas atmestinas.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo A. K. gynėjo skundą bei įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, BPK nuostatų, susijusių su aplinkybėmis, kurių pagrindu skiriama kardomoji priemonė ar pratęsiamas jos terminas bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė.
7. Suėmimo, taip pat kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje duomenų, leidžiančių manyti, kad A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, yra pakankamai. Tokiais duomenimis laikytini: paties kaltinamojo A. K. parodymai, liudytojo M. M. parodymai, parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, 2018 m. lapkričio 27 d. kratos protokolas, 2018 m. specialisto išvada, sekimo protokolai. Būtina pažymėti, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jos pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, o galutinės išvados dėl aplinkybių, susijusių su inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis ir šias aplinkybes patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais, bus padarytos išnagrinėjus bylą. Aptartų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo gynėjas skunde ypatingai akcentuoja aplinkybę, jog jo ginamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl ko, jo teigimu, asmuo nesiruošia nei bėgti, nei slėptis nuo teismo. Atmetant šiuos skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo klausimą asmens kaltės klausimas nėra sprendžiamas, o yra vertinami visai kiti duomenys, priklausomai nuo to, kokiu pagrindu yra skiriama kardomoji priemonė ar pratęsiamas jos terminas.
8. Skundžiama nutartimi A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
9. Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas (ar pratęstas šios kardomosios priemonės taikymo terminas), atsižvelgiant į tokias aplinkybes kaip kaltinamojo šeiminė padėtis, nuolatinė gyvenamoji vieta, darbo santykiai, sveikatos būklė, ankstesni teistumai, ryšiai užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju kaltinimai A. K. pareikšti dėl vieno labai sunkaus (BK 260 straipsnio 3 dalis) ir vieno sunkaus (BK 199 straipsnio 3 dalis (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) nusikaltimų apdarymą. Už šių nusikalstamų veikų įvykdymą įstatymas numato išimtinai griežtas terminuoto laisvės atėmimo bausmes. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad kardomosios priemonės terminas A. K. buvo pratęstas išimtinai remiantis tik jam gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme bei jo įvykdytų nusikalstamų veikų sunkumu, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos nutarties turinį, tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas asmuo, sunkumas ir sankcijoje numatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, tačiau apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, tinkamai įvertino bausmės griežtumą ir A. K. galimai įvykdytų nusikalstamų veikų sunkumą kartu su kitomis, suėmimo termino pratęsimui reikšmingomis aplinkybėmis.
11. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad iki suėmimo kaltinamasis keletą metų nuolat gyveno ir dirbo užsienyje, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra tarptautinio pobūdžio, todėl apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad kaltinamasis gali turėti nuolatinių ir ilgalaikių ryšių užsienyje. Nors A. K. gynėjas skunde teigia, kad ta aplinkybė, jog kaltinamasis kurį laiką gyveno ir dirbo užsienyje, neleidžia spręsti, jog jis čia turi ryšių, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad su šia aplinkybe susiję skundo argumentai prieštarauja vieni kitiems. Kaip nurodo ir pats gynėjas, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iki sulaikymo A. K. gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini) Karalystėje, (duomenys neskelbtini) Respublikoje ir (duomenys neskelbtini) Federacinėje Respublikoje. Turimi A. K. ryšiai, nebūtinai privalo būti nusikalstami, kaip kad yra nurodoma skunde. Turėdamas pažįstamų asmenų užsienyje asmuo turėtų kur pabėgti ir pasislėpti užsienio valstybėje, kai tuo metu čia, Lietuvoje, jo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis procesas. Kaip jau aptarta aukščiau, ta aplinkybė, kad kaltinamasis pripažino įvykdęs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, neeliminuoja to fakto, kad net keliose užsienio valstybėse asmuo turi ne tik darbinių, tačiau ir socialinių ryšių, kas tik sustiprina manymą dėl galimybės jam pasislėpti užsienio valstybėje. Skunde taip pat labai akcentuojama aplinkybė, kad A. K. turi sugyventinę, kuri sutinka jį priimti gyventi skunde nurodytu adresu, taip pat, kad kartu su sugyventine jie augina sūnų, kuriam ypatingai reikia tėvo buvimo šalia. Teisėjų kolegija, atmesdama šiuos skundo argumentus pažymi, kad nei sugyventinės turėjimas, nei sūnaus gimimas A. K. nesulaikė nuo galimai nusikalstamų veikų padarymo bei ilgalaikio slapstymosi užsienio valstybėje. Asmuo, galimai vykdydamas labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, suvokė jam galimai grėsiančios bausmės dydį, tačiau nepaisydamas nei savo sugyventinės, nei mažamečio sūnaus interesų, galimai pasirinko elgtis nusikalstamai, todėl nėra pagrindo teigti, jog šios nurodytos aplinkybės jį sulaikytų nuo bėgimo ir slapstymosi nuo teismo. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, kad A. K., turėdamas ryšių užsienyje, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti jam gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
12. Skunde taip pat akcentuojama aplinkybė, kad suėmimas, įsiteisėjus skundžiamai Kauno apygardos teismo nutarčiai, A. K. bus taikomas jau 6 mėnesius. Atmetant šiuos skundo argumentus pažymėtina, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjam byla. Atsižvelgiant į tai, kokių nusikalstamų veikų padarymu yra kaltinamas A. K., darytina išvada, kad taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas.
13. Skundžiamoje nutartyje, priešingai nei teigia A. K. gynėjas, buvo apsvarstyta galimybė kaltinamajam skirti švelnesnes kardomąsias priemones. Įvertinus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus ryšius užsienyje, galimai įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, sunkumą, padarymo aplinkybes darytina išvada, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog švelnesnės kardomosios priemonės ar jų komplekso taikymas nagrinėjamu atveju būtų neefektyvus. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padarytų nusikaltimų pavojingumui, sunkumui, o kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant ir BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam A. K. pratęstas pagrįstai, todėl naikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartį nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi kaltinamajam A. K. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.