- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-20
- Bylos Nr.
- N-444-19-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 42.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūros apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūros (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. liepos 24 d. surašė A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2008 m. liepos 21 d. medžiojo neturėdamas medžioklės lapo ir svetimuose medžioklės plotuose, taip pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 18.2, 60.2, 60.3, 76.3 ir 76.5 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos įgaliotas pareigūnas 2008 m. liepos 25 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 85 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos padarymą skyrė A. P. teisės medžioti atėmimą 1 metams su pažeidimo įrankių (medžioklinio graižtvinio šautuvo) konfiskavimu.
II.
A. P. su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad jis ruošėsi medžioti, tačiau medžioklė neįvyko, nes į ją neatvyko Žarėnų medžioklės būrelio medžioklės vadovas M. M., kuris ir turėjo pildyti medžioklės lapus. Pažymi, jog jis buvo sulaikytas prie savo namų, todėl inspektorius negalėjo nurodyti, kieno medžioklės plotuose jis buvo. Teigia, jog M. M. apklaustas nebuvo, jo veika nepagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį, be to, jam pritaikyta griežčiausia sankcija, nors kartu su juo buvęs kitas medžiotojas A. N. už tą pačią veiką nubaustas tik 500 Lt bauda.
III.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimu A. P. skundą tenkino, t. y. panaikino Institucijos 2008 m. liepos 25 d. nutarimą ir priėmė naują nutarimą, kuriuo perkvalifikavo A. P. veiką pagal ATPK 85 straipsnio 2 dalį ir paskyrė nuobaudą – 1000 Lt baudą be medžioklinio graižtvinio ginklo konfiskavimo. Teismas, pažymėdamas, jog pareiškėjas, neginčydamas pažeidimo, prašo jo veiką perkvalifikuoti, nurodė, jog ATPK 85 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už medžiojimą medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymą sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimą uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais. Straipsnyje nenumatyta atsakomybė už medžiojimą svetimuose medžioklės plotuose, o Institucijos atstovo teisme paminėtas kvalifikuojantis požymis, taikytas pareiškėjui - medžiojimas medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius - nėra paminėtas nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei skundžiamame nutarime. Toks leidimas, medžioklės lapai ir licencijos medžiojamiems gyvūnams sumedžioti išduodami medžioklės plotų naudotojams. Kaip matyti iš liudytojo M. M. parodymų, jis, kaip medžioklės vadovas ir medžioklės plotų naudotojas, turėjo išduotus medžioklės lapus ir licenciją medžiojamam žvėriui bei nutarime minimą dieną pakvietė A. N. ir pareiškėją, kaip svečią, medžioti jo būrelio medžioklės plotuose. Pažadėjo vakare atvykti į medžioklės vietą su medžioklės lapu ir licencija, tačiau, dėl pasikeitusių aplinkybių, sutartu laiku į medžioklės vietą neatvyko, o susiskambinti mobiliu telefonu nepavyko. Apie tarimąsi su M. M. pareiškėjas paaiškino jį sulaikiusiems pareigūnams, kartu nuvažiavo pas pastarąjį, bet rado jį užsimiegojusį. Tai patvirtino ir teisme apklausti liudytojais pareigūnai S. R. bei A. S.. Teismas pabrėžė, jog kadangi medžioklės lapas į medžioklės vietą taip ir nebuvo atvežtas bei užpildytas ir pažymėtas medžioklės plotų naudotojo antspaudu, todėl A. P. vaidmuo planuojamoje medžioklėje nėra visiškai aiškus, o teismas tiki M. M. parodymais, kad pareiškėjas į medžioklę buvo pakviestas svečio teisėmis, kas medžioklės taisyklėmis nedraudžiama. Tačiau, iš kitos pusės, pareiškėjas padarė pažeidimą, nes medžioklė buvo pradėta pažeidžiant nustatytą medžioklės tvarką: neužpildžius medžioklės lapo, jo faktiškai medžioklės plotuose neturint, t. y. be galiojančio medžioklės lapo, kas atitinka pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 2 dalyje. Parinkdamas nuobaudą, teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes bei į tai, kad joks žvėris nebuvo sumedžiotas, pareiškėjo turimas šautuvas nepanaudotas.
IV.
Nesutikdama su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimu, Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog, priimdamas ginčijamą nutarimą, teismas rėmėsi tik M. M. parodymais, be to, A. P. svečio teisėmis būtų galėjęs dalyvauti medžioklėje tik tuo atveju, jei būtų užpildyti visi medžioklei reikalingi dokumentai, o to nesant reiškia, kad asmuo Žarėnų medžioklės plotuose medžiojo neteisėtai, kas atitinka ATPK 85 straipsnio 4 dalį. Atkreipia dėmesį į tai, jog A. P. ryte pats skambino M. M. ir prašėsi pamedžioti, kas įrodo, jog medžioklę organizavo būtent jis (b. l. 51 – 52).
Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, A. P. prašo jį atmesti palaikydamas Šiaulių apygardos administracinio teismo nutarimo motyvus. Papildomai nurodo, jog medžiokles organizuoja ir dokumento tvarko medžioklės plotų savininkai, bet ne svečio teisėmis dalyvaujantys medžiotojai, o jo skambinimas M. M. tik įrodo, jog jis neketino nelegaliai medžioti svetimuose medžioklės plotuose
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, fiksuojantis duomenis apie pažeidimą, kas matyti iš ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimų, keliamų jo turiniui, kur pasakyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė (ja laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma), šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Tinkamas pažeidimo esmės nurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole yra svarbus administracinio teisės pažeidimo bylą ar skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo nagrinėjančiai institucijai, kadangi apibrėžia įrodinėjimo dalyką byloje.
Tiek iš administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto administracinio kaltinimo matyti, tiek iš Institucijos nutarimo turinio matyti, jog asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, jog: pirma, medžiojo neturėdamas medžioklės lapo ir antra, medžiojo svetimuose medžioklės plotuose. Minėtuose procesiniuose dokumentuose nurodyti pažeisti Medžioklės taisyklių punktai (18.2, 60.2, 60.3, 76.3 ir 76.5 p.), iš kurių tik šie formuluoja elgesio taisykles, t. y. 18.2 p. - medžioklės metu privaloma turėti galiojantį medžioklės lapą; 60.2 p. – draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu šautuvu, kitais medžioklės įrankiais, medžiokliniais paukščiais ar palaidais šunimis, ar medžioklės produkcija vienam arba keliems turintiems teisę medžioti asmenims be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų; 60.3 p. – draudžiama medžioti svetimuose medžioklės plotuose <...>.
ATPK 85 straipsnio 4 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia medžiojimas medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais.
Iš pasakyto matyti, jog administracinis kaltinimas dalyje dėl medžiojimo neturint medžioklės lapo visiškai neatitinka įstatymo, pagal kurį asmuo Institucijos nutarimu nubaustas. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, teismui, nagrinėjančiam bylą, suteikta teisė pakeisti veikos kvalifikaciją pritaikant tinkamą ATPK straipsnį (jo dalį), jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą (ATPK 284 str. 2 d., ABTĮ 124 str. 1 d. 3 p.). Iš bylos medžiagos matyti, jog A. P. dar 2008 m. liepos 21 d. pasiaiškinime Institucijai nurodė, jog medžioklės lape jo pavardė nebuvo įrašyta, kas pagal Medžioklės taisyklių 22 punktą laikytina negaliojančiu medžioklės lapu, tokia aplinkybė patvirtinta ir liudytojų parodymais (b. l. 36 – 37), todėl Šiaulių apygardos administracinis teismas, atsižvelgęs į kitas bylos aplinkybes, pagrįstai asmens veiką perkvalifikavo pagal ATPK 85 straipsnio 2 dalį, kur įtvirtinta atsakomybė už medžiojimą be galiojančio medžioklės lapo.
Apeliantas teigia, jog šiuo atveju A. P. medžiojo svetimuose medžioklės plotuose, kas yra tas pats kaip medžiojimas medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Šis teiginys visiškai nepagrįstas ir iš esmės neteisingas, be to, asmeniui už tai (neturint minėto leidimo) administracinis kaltinimas ir nebuvo pareikštas. Medžiojimas svetimuose medžioklės plotuose galėtų būti baudžiamas pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį vertinant tai kaip medžiojimą uždraustose vietose, nes Medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog medžioti draudžiama kapinėse, urbanizuotose teritorijose, valstybiniuose rezervatuose, esančiuose valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose, rezervatinėse apyrubėse ir kitose teritorijose, kuriose šią veiklą draudžia įstatymai ir kiti teisės aktai. Kaip jau buvo minėta, Medžioklės taisyklių 60.3 punktas draudžia medžioti svetimuose medžioklės plotuose, tačiau Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 2 punktas leidžia medžiotojui medžioklės plotų naudotojams leidus ar pakvietus, jų ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka medžioti šių naudotojų naudojamuose medžioklės plotuose. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog A. P. medžiojo Žarėnų medžioklės ploto vienete, o tai, kad jis buvo pakviestas to medžioklės plotų naudotojo, bylos medžiaga nepaneigta.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Šiaulių apygardos administracinio teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūros apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.