- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-04
- Bylos Nr.
- A-442-203-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- K. P.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui ir valstybės įmonei Registrų centrui
- Kategorijos
- 12.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2008 m. sausio 9 d. sprendimą, įpareigojant išregistruoti žymą „apribojimas keisti daikto pagrindinę tikslinę paskirtį“; taip pat prašė panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2008 m. vasario 28 d. sprendimą, kuriuo buvo paliktas galioti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2008 m. sausio 9 d. sprendimas.
Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. lapkričio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr.0085/07/01712 jis per antstolį iš M. A. L. įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Mastaičių kaime, Alšėnų seniūnijoje, Kauno rajone. Gavęs pažymėjimą apie šio žemės sklypo įregistravimą nekilnojamojo turto registre, jis pamatė, kad pažymėjimo 8 punkte yra padaryta žyma „apribojimas keisti daikto pagrindinę tikslinę paskirtį. Juridinis pagrindas - valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo 2007 m. spalio 2 d. sutartis Nr.2-6287“. Kadangi žemės sklypą pareiškėjas įsigijo ne šios pirkimo - pardavimo sutarties, bet 2007 m. lapkričio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu, todėl jis kreipėsi į atsakovą, prašydamas panaikinti minėtą žymą, tačiau jo prašymas ginčijamais sprendimais nebuvo patenkintas. Pareiškėjas nurodė, kad M. A. L. įregistruojant valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, buvo įrašytas apribojimas keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo žemės sklypo perdavimo dienos. Pareiškėjui šis apribojimas negali būti taikomas, nes jis žemę įsigijo ne lengvatine tvarka, o pagal teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą ir kitokio pobūdžio sutartinius teisinius santykius. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte toks apribojimas nebuvo nurodytas.
Atsiliepimas
Atsakovai su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovai nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą su prašymu išregistruoti ginčo žemės sklypui nustatytą apribojimą keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir savo prašymą motyvavo tuo, kad apribojimas 5 metus keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį buvo nustatytas M. A. L., kuri įsigijo žemės sklypą iš valstybės, ir šis apribojimas negali būti taikomas pareiškėjui. Tačiau draudimas keisti 5 metus žemės paskirtį yra nukreiptas ne į subjektą, o į objektą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas įstatyme nuostatą, leidžiančią parduoti tam tikrai asmenų grupei valstybinę žemę be aukciono (lengvatinėmis sąlygomis), siekė užtikrinti, kad žemė bus parduota tiems asmenims, kurie ją dirba ir kuri yra jų pragyvenimo šaltinis, ir kad parduota žemė bus naudojama konkrečiai paskirčiai - žemės ūkio veiklai.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad valstybinės žemės pardavimo tvarka, subjektai, galintys įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, valstybės parama bei specialūs apribojimai yra nustatyti Žemės įstatyme, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme bei Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarime Nr.236 “Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Vadovaudamasi šių teisės aktų nuostatomis, valstybė pardavė M. A. L. ginčo 1,9000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Šis sandoris buvo įformintas 2007 m. spalio 2 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi, kurios 12 punkte yra nustatytas apribojimas keisti pagrindinę tikslinę žemės sklypo žemės ūkio naudojimo paskirtį 5 metus nuo žemės sklypo perdavimo dienos. Teismas nurodė, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, jog šio įstatymo tikslas yra užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas - žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojamas racionaliai, būtų skatinama žemės rinka ir konkurencingas žemės ūkis, sudarytos sąlygos racionalių ūkių žemėvaldų suformavimui bei žemės konsolidacijai. Taigi įstatymų leidėjas nustatė, jog esant tam tikroms įstatymo nustatytoms sąlygoms, valstybinę žemės ūkio paskirties žemę galima parduoti privatiems asmenims, tačiau motyvacija tokiam sklypui įsigyti turi būti žemės ūkio veikla. Įstatyme buvo nustatyti tam tikri saugikliai, siekiant, kad teisinė bazė, suteikianti galimybę įsigyti privatiems asmenims žemės ūkio paskirties žemę lengvatine tvarka, atitiktų siekiamus tikslus. Vienas iš tokių saugiklių yra draudimas asmenims, pagal šį įstatymą pasinaudojusiems pirmumo teise įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, keisti pagrindinę tikslinę šios žemės naudojimo paskirtį ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo šios žemės įsigijimo dienos. Tokia reglamentacija neprieštarauja ir bendroms Civilinio kodekso 6.312 straipsnio 1 dalies nuostatoms, pagal kurias asmuo, parduodamas daiktą, gali nustatyti sąlygą, kad tas daiktas turi būti naudojamas tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Teismas nurodė, kad šiuo atveju valstybė, kaip žemės savininkė, nustatė sąlygą - įsigytos žemės paskirtį keisti ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo šios žemės įsigijimo dienos. 2007 m. spalio 2 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties prasmė turi būti aiškinama atsižvelgiant į Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo paskirtį (racionaliai naudoti žemės ūkio žemę nekeičiant žemės ūkio paskirties), o pareiškėjo teiginys, jog apribojimai buvo nustatyti tik asmeniui, iš kurio jis nusipirko žemės ūkio paskirties žemę, yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas žymą „apribojimas keisti daikto pagrindinę tikslinę paskirtį“ įrašė juridinio fakto (2007 m. spalio 2 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr.2-6287) pagrindu ir tai neprieštarauja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio nuostatoms. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas taip pat pagrįstai atsisakė išregistruoti minėtą žymą. Teismas nurodė, kad ginčijami atsakovų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti.
Pareiškėjas nurodo, kad apribojimai keisti žemės sklypo tikslinę paskirtį gali būti taikomi tik asmeniui, įsigijusiam žemės ūkio paskirties žemės sklypą remiantis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinuoju įstatymu bei pasinaudojant lengvata, ir tik tais atvejais, kai įsigijimo pagrindas yra valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis. Tuo tarpu pareiškėjas ginčo žemės sklypą įsigijo ne iš valstybės, o iš fizinio asmens varžytinių metu, jokios lengvatos perkant žemes sklypą pareiškėjui nebuvo taikytos, todėl draudimas keisti žemės sklypo tikslinę paskirtį jam negali būti taikomas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovai nurodo, kad draudimas 5 metus keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį yra nukreiptas ne į subjektą (žemės ūkio paskirties žemės pirkėją), o į objektą (žemės ūkio paskirties žemę), siekiant užtikrinti, kad lengvatinėmis sąlygomis įsigyta iš valstybės žemė būtų naudojama žemės ūkio, o ne kitai veiklai. Šis apribojimas taikytinas tiek asmeniui, kuris pasinaudodamas pirmumo teise iš valstybės įsigijo žemės ūkio paskirties žemę, tiek ir iš jo šią žemę įsigijusiam naujam pirkėjui. Atsakovai nurodo, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas buvo keičiamas atsižvelgiant į Europos Komisijos pateiktas pastabas. Europos Komisija nurodė, jog norėdama suteikti paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, Lietuva privalo užtikrinti, kad paramos gavėjai, įsigiję žemę lengvatinėmis sąlygomis, nesiektų pasipelnyti iš pradžių nupirkdami žemę be aukciono, o vėliau pakeisdami pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Atsakovai nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 30 d. nutarime konstatavo, jog įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad žemės sklypai, jeigu jie yra priskirti žemės ūkio paskirties žemei, savininkų ir (arba) naudotojų būtų naudojami būtent žemės ūkio veiklai, kad žemės ūkio paskirties žemės pobūdis, kol jos paskirtis pagal įstatymo nustatytus kriterijus nebus pakeista, būtų išsaugotas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašė panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2008 m. sausio 9 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta panaikinti nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypo, esančio Mastaičių kaime, Alšėnų seniūnijoje, Kauno rajone, apribojimą keisti daikto pagrindinę tikslinę paskirtį, įpareigojant išregistruoti apribojimą keisti daikto pagrindinę tikslinę paskirtį; taip pat prašė panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2008 m. vasario 28 d. sprendimą, kuriuo buvo paliktas galioti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2008 m. sausio 9 d. sprendimas.
Apeliacinės instancijos teismui atsakovų atstovė pateikė 2009 m. birželio 23 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pareiškėjas ginčo žemės sklypą, esantį Mastaičių kaime, Alšėnų seniūnijoje, Kauno rajone, pardavė O. K..
Iš atsakovų atstovės apeliacinės instancijos teismui pateikto nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, jog O. K. nekilnojamojo turto registre yra įregistravęs nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl jo teisių pažeidimo, teismas įvertina skundo (prašymo) pagrįstumą, t.y. ar pareiškėjo teisės ar interesai buvo pažeisti, ar jie pažeisti viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu), ar pažeidimas padarytas viešojo administravimo srityje. Taigi būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi naujai pateiktus įrodymus (pirkimo-pardavimo sutartį ir nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą), konstatuoja, kad pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų skundžiami viešojo administravimo subjektų aktai šiuo metu nepažeidžia ir negali pažeisti, nes pareiškėjas nėra ginčo žemės sklypo savininkas.
Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjo apeliacinis skundas negali būti tenkinamas.
Kadangi skundžiami administraciniai aktai šiuo metu neturi jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, todėl teisėjų kolegija nevertina apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų bei pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų dėl skundžiamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.