Kauno apygardos teismo nutartis

2015-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-346-478/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-03
Bylos Nr.
1S-346-478/2015
Teisminio proceso Nr.
1-45-1-00623-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Nuteistasis
L. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-346-478/2015Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00623-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo L. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties, kuria netvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 95-568 taikyti nuteistajam L. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-02-14 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-06-25 ir 2009-08-06 nuosprendžiais paskirtomis ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-09-10 nutartimi subendrintomis bausmėmis, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013-01-16, pabaiga – 2016-04-12, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 4 mėn. 1 d. (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2014-12-11).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 95-568 taikyti nuteistajam L. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis L. L. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis L. L. skundu prašo panaikinti šią nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Skunde nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino jo elgesio ir įvykusių esminių pokyčių atliekant bausmę. Atlikdamas bausmę, jis nesivadovavo kriminalinės subkultūros elementais, dirbo, už nepriekaištingus darbo rezultatus skirtos nevienkartinės paskatinimo priemonės. Noriai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, už ką du kartus skatintas, taip pat mokėsi ir įgijo avalynės gamintojo ir taisytojo specialybę, šiuo metu mokosi baldų apmušėjo specialybės, mokslus tęstų ir laisvėje. Nuolat dalyvauja pataisos namų administracijos organizuojamuose renginiuose. Yra sumokėjęs visas skolas pagal vykdomuosius raštus. Pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai yra gyvenimo sąlygos, teigiama darbinė motyvacija, artimi santykiai su šeima ir kitos aplinkybės. Nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinta kaip vidutinė. Jis yra susipažinęs su Komisijos nustatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis ir besąlygiškai sutinka jas vykdyti, dėl to yra davęs rašytinį pasižadėjimą.

Dėl šių aplinkybių, nuteistojo nuomone, teismo išvados, kad paleidus jį lygtinai, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, yra nepagrįstos. Jo rodomos pastangos ir noras taisytis rodo, kad jis susilaikys nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje.

Anot skundo, teismo nurodomi veiksniai iš esmės susiję su jo nusikalstama praeitimi. Jo kaltės klausimas jau yra išnagrinėtas Panevėžio miesto apylinkės teismo, dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltę pripažįsta ir prisiima atsakomybę. Visi praeityje padaryti nusikaltimai neturi grįžtamųjų pasekmių. Nuteistasis pažymi, kad pirmą nusikaltimą padarė dar būdamas 16 metų, nors tai nėra pateisinamas elgesys, tačiau tam didelę įtaką turėjo tai, kad anksti neteko tėvo ir jį auklėjo tik motina.

Atlikdamas bausmę jis apgalvojo, kokį gyvenimo kelią pasirinkti ir savo tikslų siekti pasiryžęs tik teisėtais būdais, kaip numato ir probacijos bei civilinės teisės įstatymai. Su praeities gyvenimu jo niekas nesieja, jis padarė atitinkamas išvadas ir savo ateitį sieja su savo šeima ir artimaisiais. Teismo išvada, kad jis gali pasiduoti kitų asmenų įtakai, neapsvarstydamas neigiamų pasekmių, yra nemotyvuota ir nepagrįsta. Nuteistasis pabrėžia, kad pastaruoju metu labai psichologiškai sustiprėjo, pradėjo suprasti, kaip pasidavimas kitų asmenų įtakai gali jam atsiliepti.

Nuteistasis pabrėžia, kad laisvėje niekam nebūtų našta, nes planuoja užsiimti individualia veikla pagal verslo liudijimą. Jis supranta, kad padoriu ir pavyzdingu elgesiu ir veiksmais privalo įrodyti, kad gali keisti gyvenimą, ir kad su praeitimi jo niekas nesieja.

Nors nuteistasis pažymi, kad supranta, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, tačiau Probacijos įstatymo paskirtis yra ta, kad nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis, ir jo taikymo kriterijus jis atitinka. Tačiau visos aplinkybės – atlikta bausmės dalis, elgesys bausmės atlikimo metu, jo požiūris į nusikaltimą ir ryžtas nenusikalsti ateityje, sudaro prielaidas, jog neatliktą bausmės dalį jis gali atlikti būdamas neizoliuotas nuo visuomenės ir savo šeimos.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į L. L. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. L. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nors L. L. jau yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo klausimą pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, taip pat yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju, trejus metus tris mėnesius laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustas ilgalaikiu laisvės atėmimu. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. O teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.

Nors L. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau nuteisiamas jau trečią kartą. Paskutiniuoju nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Nusikalstamos veikos padarytos esant nepanaikintam ir neišnykusiam teistumui. Be to, jis anksčiau teistas du kartus, visi jo padaryti nusikaltimai tyčiniai, vyrauja nusikaltimai nuosavybei. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad dabartinis teisės pažeidimas yra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Pažymėtina, kad nuteistajam anksčiau buvo taikyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, taip pat ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, kurio sąlygų jis nesugebėjo laikytis, jo metu jis padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Taigi, teismo parodytas pasitikėjimas teigiamo efekto nuteistojo elgesiui nepadarė, bausmės paskirties – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė – L. L. ir toliau ignoravo įstatymus bei darė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, ankstesni teistumai rodo, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų ir daryti nusikalstamas veikas, todėl leidžia pagrįstai abejoti sėkmingos probacijos galimybėmis. O nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys rezultatas, kuris yra vidutinis – 63 balai, ankstesni teisės pažeidimai, jam būdingas nusikaltimų modelis, Socialinio tyrimo ir Psichologinio tyrimo išvadose pažymėti išliekantys kriminogeniniai veiksniai, nors nuteistasis su tuo ir nesutinka, apylinkės teismui leido teisingai įvertinti nuteistojo pavojingumą visuomenei kaip pakankamai didelį, neleidžiantį daryti išvados, kad L. L. jau atliko pakankamą laisvės atėmimo bausmės dalį ir jam gali būti taikoma probacija.

Nors nuteistasis itin pabrėžia jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kurios be abejonės yra reikšmingos vertinant nuteistojo elgesio korekciją teigiama linkme, tačiau jos dar nesudaro absoliutaus pagrindo sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas. Bausmę atlikti tinkamai bei sąžiningai, laikytis nustatytų elgesio taisyklių, yra kiekvieno nuteistojo pareiga, tačiau negalima sutikti su nuteistuoju, kad jo elgesys rodo šią pareigą vykdžius tinkamai – L. L. net tris kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklėmis nustatytus režimo reikalavimus, du kartus baustas drausmine tvarka, ir, nors nuobaudos jau negaliojančios, tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų. Taigi, tokį nuteistojo elgesį vertinti kaip išskirtinai pozityvų ir daryti išvadą, kad jis pasitaisė tiek, kad ateityje daugiau nebenusikals, kad jį jau šiuo metu galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, net atsižvelgiant į L. L. palankias aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad priešingai nei Komisija, kuri savo nutarime per daug sureikšmino teigiamai L. L. charakterizuojančias aplinkybes, apylinkės teismas objektyviai ir nešališkai įvertino visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius, įstatyme numatytus kriterijus ir pakankamai išsamiai motyvavo savo sprendimą. Komisija ignoravo bausmės tikslus ir prasilenkė su visuomenės interesu gyventi saugioje aplinkoje bei neužtikrino teisingumo principo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad nuosprendžiu nuteistajam skirta individualizuota bausmė, todėl pernelyg ankstyvas paskirtos griežtos bausmės sušvelninimas gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų, nes bausme siekiama ir prevencijos tikslų.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padarytos veikos, jų pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai, nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai šiuo metu dar nesuteikia pagrindo spręsti, jog L. L. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo taikyti L. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo L. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė