- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-14
- Bylos Nr.
- A-39-1339-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Stasys Gagys, Stasys Gudynas (pran.)
- Pareiškėjas
- Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- A. K.
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Stasio Gagio, sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos skundą atsakovui Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl viešojo intereso gynimo (tretysis suinteresuotas asmuo A. K. ).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjas Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos miesto VPK) viršininko 2007 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 30-AK-299 „Dėl tarnybinės komandiruotės“ 1 punkto 2 pastraipą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamu įsakymu Klaipėdos miesto VPK pareigūnai buvo komandiruoti į Neringos miestą viešajai tvarkai užtikrinti nuo 2007 m. gegužės 19 d. (šeštadienis) 17 val. iki 2007 m. gegužės 20 d. (sekmadienis) 05 val. Pareiškėjo nuomone, minėtas įsakymas prieštarauja įstatymams ir pažeidžia pareigūnų teises bei teisėtus interesus. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1, 2 dalimis, Darbo kodekso 144 straipsnio 3 dalimi, 147 straipsnio 4 dalimi, 161 straipsnio 5 dalimi ir Klaipėdos miesto VPK vidaus tvarkos taisyklių 31 punktu, pareigūnų pamainos trukmė poilsio dienomis negali viršyti 8 valandų. Tačiau skundžiamu įsakymu pareigūnai buvo komandiruoti į kitą miestą užtikrinti viešąją tvarką poilsio dienomis ir nakties metu, jų viršvalandinio darbo trukmė viršijo Vidaus tarnybos statute nustatytų viršvalandžių trukmę, pareigūnai buvo įpareigoti dirbti dvi pamainas iš eilės, jiems nebuvo suteiktas savaitinis poilsis, darbo laikas per septynias dienas viršijo 48 valandas. Įsakyme neminima apie viršvalandžius, naktinį darbą ir darbą poilsio dienomis bei apmokėjimo tvarką ir būdą. Be to, pareigūnų darbo vieta yra Klaipėdos miesto VPK, todėl atsakovas negalėjo komandiruoti pareigūnų į kitą miestą ir pavesti jiems vykdyti Klaipėdos miesto VPK nepriskirtų funkcijų. Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnis numato, kad profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises, o darbdavys šiuos reikalavimus turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų, dalyvaujant juos pateikusios profesinės sąjungos atstovams. Jeigu darbdavys laiku neišnagrinėja profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimą arba atsisako jį patenkinti, įstatymas numato profesinei sąjungai teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjas 2007 m. birželio 4 d. raštu Nr. PS56 kreipėsi į atsakovą, prašydamas panaikinti skundžiamo įsakymo 1 punkto 2 pastraipą, tačiau atsakovas į šį prašymą neatsakė. Todėl pareiškėjas, tokius atsakovo veiksmus įvertinęs kaip atsisakymą patenkinti prašymą, kreipėsi į teismą. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju jis, vadovaudamasis Profesinių sąjungų įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio nuostatomis, gina viešąjį interesą.
Atsakovas Klaipėdos miesto VPK prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 2 dalis suteikia Klaipėdos miesto VPK viršininkui teisę pavesti pavaldiems pareigūnams dirbti poilsio bei švenčių dienomis. Skundžiamu įsakymu 2007 metų gegužės 18-20 dienomis į Neringą buvo komandiruoti Klaipėdos miesto VPK pareigūnai, kurie vykdė teisės aktais policijai priskirtas funkcijas. Pareigūnų D. B., V. Š. , S. P. ir A. K. dirbtas laikas buvo pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Už darbą su šiais pareigūnais atsiskaityta. Iš pačių pareigūnų atsakovas pretenzijų negavo. Be to, atsakovo nuomone, skundžiamas įsakymas yra vidaus administravimo veiklai priskiriamas aktas, kuris sukelia pasekmes tik jame nurodytiems pareigūnams, ir jokio viešojo intereso nagrinėjamu atveju nėra.
Tretysis suinteresuotas asmuo A. K. prašė skundo netenkinti, nes darbdaviui pretenzijų neturi, kadangi už darbą skunde nurodytu laikotarpiu jam buvo suteikta poilsio diena.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 dalis numato vidaus reikalų įstaigos vadovui galimybę sprendimu pavesti pareigūnui dirbti ilgiau nei nustatyta savaitės darbo laiko trukmė. Vidaus tarnybos statuto 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas privalo vykdyti vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymą ar nurodymą dirbti viršvalandinį darbą, kai būtina užtikrinti viešąją tvarką masinių renginių metu. Vidaus tarnybos statuto 30 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad Statuto 30 straipsnio 1 dalyje išvardintais atvejais pareigūnams galima pavesti dirbti poilsio ir švenčių dienomis. Skundžiamu įsakymu pareigūnai 2007 m. gegužės 19 d. – 2007 m. gegužės 20 d. laikotarpiui buvo komandiruoti į Neringos miestą viešosios tvarkos užtikrinimui, daromų nusikaltimų išaiškinimui ir užkardymui Neringos vasaros sezono atidarymo šventės renginių metu. Byloje nenustatyta, jog pareigūnų pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais viršijo Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 4 dalyje reglamentuotą pareigūnų darbo laiko trukmę. Pareigūnų D. B., V. Š. , S. P. , A. K. dirbtas laikas pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (b.l. 19-28). Su pareigūnais buvo visiškai atsiskaityta ir iš jų pretenzijų negauta. Tretysis suinteresuotas asmuo A. K. patvirtino, jog už viršvalandinį darbą jam ir kitiems pareigūnams buvo suteikta poilsio diena. Todėl teismas padarė išvadą, kad skundžiamas 2007 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. 30-AK-299 yra teisėtas. Teismas sprendime taip pat nurodė, kad taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, viešasis interesas turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Paprastai viešųjų interesų gynimas nėra susijęs su konkrečių asmenų teisių ar interesų pažeidimu, o yra susijęs su neindividualizuotu visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių teisių bei interesų pažeidimu. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog skundžiamas įsakymas susijęs tik su vieno Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos nario A. K. interesais. Esant nustatytoms aplinkybėms laikytina, kad pareiškėjo skundas yra susijęs su A. K. teisių bei interesų gynimu, o ne su viešųjų interesų gynimu. Teismo posėdžio metu A. K. patvirtino, kad jis atsakovui jokių pretenzijų nereiškia. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamas įsakymas jau yra įvykdytas, taip pat į tai, kad reikalavimas pareikštas neturinčio reikalavimo teisės asmens, padarė išvadą, kad tenkinti skundą nėra pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 26 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo nuomone, teismas, konstatuodamas, jog byloje nenustatyta, kad pareigūnų pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais viršijo Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 4 dalyje reglamentuotą pareigūnų darbo laiko trukmę, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Pareiškėjas nurodo, kad Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos tik nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis. Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašas ir jų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumai buvo patvirtinti Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150. Klaipėdos miesto VPK viršininkas, įgyvendindamas šį Vyriausybės nutarimą, 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 30-V-209 „Dėl nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių statutinių pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo pradžios ir pabaigos nustatymo“ nustatė pamaininį darbą vykdančių Klaipėdos miesto VPK padalinių sąrašą (1.1 punktas) ir padalinių, išvardintų 1.1 punkte, pareigūnų, dirbančių pamainomis, sąrašą (1.2 punktas). Nei kriminalinės policijos pareigūnai, nei viešosios policijos apylinkės inspektoriai nėra įtraukti į minėtą sąrašą. Todėl jiems negali būti taikomos Statuto 29 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas turėjo teisę pakeisti netinkamą pareiškėją tinkamu tik proceso metu, ir tik pradinio pareiškėjo sutikimu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnis). Teismas posėdžio metu trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje patraukė Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos narį A. K. . Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2002 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-739/2002 pažymėjo, kad kreipiantis į teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio pagrindu, asmuo, kurio interesais paduotas skundas, laikomas pareiškėju, kadangi būtent jis yra ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektas, teismo sprendimas tiesiogiai nustatys jo teises ir pareigas. Konstatavęs, kad pareiškėjas Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga neturi reikalavimo teisės, o A. K. atsakovui pretenzijų neturi, teismas turėjo nutraukti bylą, o ne atmesti skundą. Be to, suinteresuoti asmenis nebuvo supažindinti su Klaipėdos miesto VPK viršininko 2007 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 30-AK-299, todėl neturėjo galimybės per įstatymo nustatytą terminą laiku kreiptis į teismą. Skundžiamu įsakymu atsakovas pavedė pareigūnams dirbti daugiau negu leidžia Darbo kodeksas bei Vidaus tarnybos statutas, neinformavo jų apie viršvalandinį darbą ir nesuteikė jiems galimybės apsispręsti dėl kompensavimo būdo. Todėl, pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad teismas netenkino jo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl pareiškėjo atstovo kasmetinių atostogų ir ligos, tuo pažeisdamas pareiškėjo teisę dalyvauti teismo posėdyje.
Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas Klaipėdos miesto VPK prašo palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 26 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo nuomone, teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Įstatymo 56 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi bylos šalies procesines teises ir pareigas.
Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises. Vadovaujantis Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalimis, šiuos reikalavimus darbdavys turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 10 dienų, dalyvaujant juos pateikusios profesinės sąjungos atstovams, o jeigu darbdavys laiku neišnagrinėja profesinių sąjungų reikalavimo panaikinti tokį sprendimą arba atsisako jį patenkinti, profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į teismą.
Vadovaujantis aukščiau nurodytomis Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Profesinių sąjungų įstatymo nuostatomis, profesinės sąjungos turi teisę savarankiškai kreiptis į teismą, kad būtų apgintos profesinių sąjungų narių darbo, ekonominės ir socialinės teisės bei įstatymų saugomi interesai.
Iš pareiškėjo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos skundo ir jo priedų matyti, kad nagrinėjamu atveju profesinė sąjunga kreipėsi į Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininką su reikalavimu panaikinti jo 2007 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 30-AK-299 „Dėl tarnybinės komandiruotės“ dalį, kuria profesinės sąjungos narys A. K. kartu su kitais pareigūnais buvo komandiruotas į Neringos miestą viešosios tvarkos užtikrinimui Neringos vasaros sezono atidarymo šventės renginių metu nuo 2007 m. gegužės 19 d. (šeštadienis) 17.00 val. iki 2007 m. gegužės 20 d. (sekmadienis) 05.00 val. Negavusi jokio Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko atsakymo, Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą pareikšdama analogišką reikalavimą. Todėl laikytina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, vadovaudamasis Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, iš esmės siekia apginti savo nario A. K. teises, kurios, pareiškėjo nuomone, buvo pažeistos aukščiau nurodytu Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu.
Pirmosios instancijos teismas savo sprendime pagrįstai nurodė, kad viešasis interesas yra tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, ir kad viešojo intereso gynimas paprastai nėra susijęs su konkrečių asmenų teisių ar interesų pažeidimu, o yra susijęs su neindividualizuotu visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių teisių bei interesų pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo paduotas skundas yra susijęs ne su viešųjų interesų gynimu (kaip yra nurodyta pareiškėjo skunde), o su profesinės sąjungos nario A. K. teisių gynimu. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo skundžiamas įsakymas jau yra įvykdytas. A. K. , kurio teises iš esmės ir buvo siekiama apginti, už skundžiamu įsakymu pavestą atlikti poilsio dienomis darbą buvo suteikta papildoma poilsio diena, kaip ir kitiems įsakyme nurodytiems pareigūnams. Šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pats A. K. , kuris buvo įtrauktas į administracinės bylos procesą kaip tretysis suinteresuotas asmuo, nelaiko, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos kokios nors jo teisės ar įstatymų saugomi interesai ir jokių pretenzijų atsakovui nereiškia. Todėl, atsižvelgiant į visus aukščiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, taip pažeisdamas pareiškėjo teisę dalyvauti teismo posėdyje. Pareiškėjas prašė atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi jo atstovui V. Ž. buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. iki 2007 m. spalio 17 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pranešimas apie teismo 2007 m. spalio 17 d. posėdį pareiškėjui buvo įteiktas dar 2007 m. rugsėjo 10 d. (b. l. 45). Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga turėjo galimybę paskirti kitą atstovą, kuris galėtų jai atstovauti teismo posėdyje. Todėl pareiškėjo atstovo V. Ž. atostogos nebuvo pagrindas bylos nagrinėjimui atidėti.
Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinė sąjungos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.