Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Danutė Matiukienė Baudž. bylos Nr. 1A-187-154/2008

2.4.; 1.2.4.8.; 1.2.14.5.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. birželio 18 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Klavdijos Kruminienės ir Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. D., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo P. D. nuteistas:

- pagal LR BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė bausmė P. D. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir M. B. bei T. B., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

P. D. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 17 d., apie 20 val., vienkiemyje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių pas J. P. N. metu tyčia sudavė nukentėjusiajam R. N. vieną smūgį kumščiu į smakrą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam R. N. fizinį skausmą.

Be to, P. D. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 17 d. apie 20 val., vienkiemyje, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje su M. B. bei T. B., išvedė nukentėjusįjį R. N. iš namo į lauką, taip sudarydamas galimybę bendrininkams įvykdyti plėšimą, tuo metu M. B. užgulė nukentėjusįjį J. P. N., taip atimdamas jam galimybę priešintis, o T. B., panaudodamas nukentėjusiojo J. P. N. atžvilgiu psichologinį smurtą, pagrobė iš nukentėjusiojo J. P. N. 876 Lt, iš jų - 606 Lt priklausančius J. P. Narkui ir 270 Lt priklausančius R. N., tuo padarydamas nukentėjusiajam J. P. Narkui 606 Lt turtinę žalą, o R. N. – 270 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. D. prašė išteisinti jį pagal LR BK 180 str. 1 dalį. Nuosprendžio dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 140 str.1 dalį neskundė.

Apeliantas skunde nurodė, kad nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 1 dalyje jis nepadarė. Teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, neatsižvelgė į nukentėjusiųjų J. P. N. ir R. N. parodymus, kad pinigus iš J. P. N. atėmė M. B., o šalia pastarojo tuo metu stovėjo T. B.. Po apiplėšimo einant į namus M. B. pinigų jam nedavė. Mano, kad net ir tuo atveju, jei būtų gavęs iš pastarojo pinigų, tai nebūtų galima laikyti įrodymu, jog ir jis (P. D.) įvykdė plėšimą. Nurodė, kad jis su M. B. ir T. B. nesitarė įvykdyti plėšimą ir apie jų padarytą nusikaltimą nieko nežino.

Nuteistasis taip pat nurodė, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą: nebuvo atliktos jo ir nukentėjusiųjų akistatos, jis nebuvo vežamas į įvykio vietą. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendį surašė per dvidešimt penkias minutes, kas leidžia manyti, jog nuosprendis buvo surašytas iš anksto, t.y. teismas turėjo jo atžvilgiu išankstinę nuomonę. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad jis turi žmoną bei tris nepilnamečius vaikus.

Teismo posėdyje nuteistasis P. D. ir jo gynėjas adv. R.Ralys prašė nuteistojo P. D. apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė M.Visockienė prašė nuteistojo P. D. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo P. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nuteistojo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Dėl P. D. kaltės apiplėšus J. P. N.

Spręsdamas nuteistojo P. D. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų, liudytojų, pačių kaltinamųjų parodymais, kitais ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, motyvuotai įvertino įrodymų visumą, kaip to reikalauja LR BPK 20 str. 5 dalies nuostatos.

Iš nuteistojo T. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b.l. 69-72), kurie buvo ištirti pirmosios instancijos teisme, matyti, kad 2007-10-17, prieš eidami apiplėšti nukentėjusįjį J.P. N., T. B., M. B. ir P.D. (duomenys neskelbtini) esančiame alaus bare „Karčema“ gėrė alų (kartu buvo ir D. B.), kur, būdami alaus bare, T. B. ir M. B. pokalbio metu susitarė nueiti į pušyną pas ten gyvenantį „senelį“ (J. P. N.) bei jo sūnus A. ir R. ir iš jų pavogti pinigus, nes žinojo, kad „senelis“ mėnesio viduryje gauna pensiją. T. B. šioje apklausoje patvirtino, kad pokalbį apie susitarimą apvogti „senelį“ ir jo sūnus girdėjo kartu gėręs alų P. D.. Apklausiamas įtariamuoju P. D. patvirtino, kad 2007-10-17 nuo pat ryto su T. B. ir M. B. gėrę alų pas M. B. namuose ir Šeduvos alaus bare „Karčema“, kur M. B. pasiūlė nueiti pas jo pažįstamus, gyvenančius (duomenys neskelbtini) vienkiemyje. Tai, kad žinodamas, kokiu tikslu T. B. ir M. B. eina pas nukentėjusįjį J.P. N., P. D. prisijungė prie jų ir ėjo kartu su jais, patvirtina, jog jis turėjo tą patį tikslą, t.y. kartu su T. B. ir M. B. apiplėšti nukentėjusįjį J.P. N.. Byloje nėra jokių duomenų, kad P. D., eidamas pas J.P. N. ar jo sūnus į namus, būtų turėjęs kitų tikslų, nes pats patvirtino, jog N. pažinojo tik „iš matymo“, žinojo tik A. ir R. vardus, bei tai, kad jie gyvena su savo tėvu (t.1, b.l. 86-87). Visi tolimesni T. B., M. B. ir P. D. faktiniai veiksmai, t.y. visiškai neįgalaus (nevaikštančio) J.P. N. ir jo mėgstančių išgerti sūnų A. ir R. girdymas atsineštu alumi, J.P. N. namuose buvusios Z. S. išvarymas iš J.P. N. namų siekiant atsikratyti nereikalinga liudininke (t.1, b.l. 54-55, t.2, b.l. 195), P. D. smūgio sudavimas R. N. ir M. B. smūgio sudavimas A. N. siekiant juos įbauginti, juolab, kad T. B. ir M. B. neseniai jau buvo pavogę iš J.P. N. pinigus, galimo pavogti turto ieškojimas apžiūrint namo patalpas, patvirtina bendrą visų trijų nuteistųjų tikslą apiplėšti nukentėjusiuosius. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs R. N. patvirtino, kad visų nuteistųjų jis bijo (t.2, b.l. 194), todėl P. D. aiškinimas, kad pas J.P. N. 2007-10-17 jis su savo draugais ėjo tik išgerti alaus, laikytinas neįtikinamu ir vertintinas kaip siekimas išvengti atsakomybės.

Nuteistasis T. B. savo paaiškinime nurodė (t.2, b.l. 65), kad dar prieš pagrobiant nukentėjusiojo J.P. N. pinigus, M. B. pasišaukė jį (T. B.) ir P. D. į kambarį ir pasakė, kad žino, kur yra „senelio“ piniginė, kas patvirtina, jog P. D. savo bendrininkų buvo informuojamas apie nusikaltimo eigą. Apklausiamas įtariamuoju (dalyvaujant jo advokatui) T. B. taip pat nurodė (t.2, b.l. 70-71), kad jie su P. D. dar prieš apiplėšimą abu nusprendė nueiti į kitą namo galą, ten esantį kambarį, tikslu apžiūrėti, ko yra. Spintelėje rado rūkytų lašinių, kuriuos susidėjo į maišelį ir pasidėjo prie spintelės. Nors nuteistasis P. D. neigė žinojęs apie lašinių ir pinigų vagystę, tačiau liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (patvirtindama anksčiau savo duotus parodymus) patvirtino mačiusi, kad P. D., išeidamas iš J.P. N. namo, nešėsi maišelį, kurį padėjo prie vartų, kad vėliau, einant į (duomenys neskelbtini), maišelį nešė visi trys pasikeisdami, t.y. P. D., M. B. ir T. B.. Maišeliui suplyšus, ji pamatė rūkytus lašinius. Liudytoja taip pat patvirtino mačiusi, kaip M. B. padalino pinigus į tris dalis. Ji suprato, kad pinigai buvo pavogti iš senuko J.P. N. (t.1, b.l.75-78, t.2, b.l. 195-196).

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad bendrininkų sumanytas ir M. B. įvykdytas pinigų (100 litų) pakeitimas smulkesnėmis kupiūromis tebuvo priemonė išsiaiškinti, kur J.P. N. laiko savo pinigus.

Nuteistasis T. B. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad M. B. prašymą iškeisti 100 Lt jis suprato kaip pastarojo tikslą sužinoti, kur „senukas“ laiko pinigus, nes praėjus kelioms minutėms po pinigų iškeitimo, M. B. pakvietė juos į kambarį ir pasakė, kad senukas jam pakeitė pinigus 10 Lt kupiūromis. Jiems vėl geriant alų, tuo metu, kai D. B. išėjo į lauką, M. B. liepė P. D. išsivesti į lauką R., o pats, sėdėdamas ant lovos prie senuko, pradėjo neva ieškoti pamesto A. N. mobiliojo ryšio telefono, tačiau jis (T. B.) suprato, kad pastarasis lovoje ieško piniginės. M.B. parodžius, kad piniginę rado, jie išėjo į lauką. Išėjus iš kiemo, prie vartų, M. B. jam ir P. D. davė po 270 Lt, tiek pat pasiliko sau. Maišelį su lašiniais, kuriuos buvo paėmę iš nukentėjusiųjų namų, nešė visi trys pasikeisdami. Netikėti T. B. parodymais nėra pagrindo, nes iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes jis nurodė parodymų patikrinimo vietoje metu (t.2, b.l. 73-79). T. B. taip pat nurodė, kad D. B. išėjus į lauką, o P. D. išsivedus į lauką R., jis liko kambaryje su M. B. ir „seneliu“, nes suprato, kad M. nori pagrobti senelio pinigus ir buvo kartu, kad M.B. jo neapgautų (t.2, b.l. 93-95). T. B. parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti jais nėra pagrindo.

Iš nuteistojo M. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 181-184), kurie buvo ištirti pirmosios instancijos teisme, matyti, kad 2007-10-17, jam, P. D. ir T. B. geriant alų N. namuose, jis, A. N. užmigus, iš galinės pastarojo kelnių kišenės ištraukė du banknotus po 20 Lt ir vieną 10 Lt banknotą. Grįžęs į kambarį, kur buvo geriamas alus, pinigus parodė P. D.. Vėliau jis paprašė senuko iškeisti 100 Lt. Senukas liepė visiems išeiti į lauką, kambaryje liko jis ir R. N., o A. N. tuo metu miegojo. Jis matė, kad senukas turi pinigų. Visiems grįžus į kambarį, o po kurio laiko, D. B. vėl išėjus į lauką, jis (M. B.) pasakė P. D., kad pastarasis išsivestų į lauką R.N.. Povilui su R. išėjus, jis, pasakęs „seneliui“, kad paieškos lovoje A. telefono, vienu metu užsigulė senelį ir paėmė jo piniginę. Paėjus toliau nuo namo, prie vartų, jis (M. B.) padalino pagrobtus pinigus į tris dalis. Šiuos parodymus M. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1, b.l. 190-191).

Kolegijai nekyla abejonių, kad P. D., išvesdamas iš namo R. N., suprato, kad jis tiesiogiai padeda savo bendrininkams įvykdyti name likusio neįgalaus J.P. N. apiplėšimą, nes tuo metu A. N. miegojo ir nebeliko jokių asmenų, kurie realiai galėtų sutrukdyti įvykdyti apiplėšimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegijai nekyla abejonių dėl nuteistojo P. D. kaltės kartu su M. B. ir T. B. apiplėšus J. P. N..

Byloje nėra nustatyta, kad nuteistieji T. B. ir M. B. turėjo kokį nors pagrindą apkalbėti P. D.. Apklausiamas įtariamuoju, P. D. nurodė, kad jo ir T. B. bei M. B. santykiai geri (t.1, b.l. 88-89). Iš akistatos protokolo matyti, kad tiek T. B., tiek P. D. nurodė, jog jų tarpusavio santykiai geri, jie nesusipykę (t.2, b.l. 80-82).

Dėl kaltės sukėlus fizinį skausmą nukentėjusiajam R. N. ir dėl už šį nusikaltimą paskirtos bausmės P. D. nesiskundė.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant P. D. įtariamuoju, dalyvavo advokatas V. V. (t.1, b.l. 85-87, 91-93, 96-97, 98-99), šis advokatas P. D. gynė ir pirmosios instancijos teisme (t.2, b.l. 189-200), todėl nuteistojo skundo argumentas, jog iš jo buvo atimta teisė į gynybą, yra nepagrįstas. Tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktos P. D. ir nukentėjusiųjų akistatos, jis nebuvo vežamas į įvykio vietą, nelaikytina jo teisės į gynybą atėmimu. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad klausimą, kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikti, sprendžia šį tyrimą atliekantis pareigūnas. Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai neįpareigoja ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną daryti akistatą bei tikrinti įtariamojo parodymus įvykio vietoje. Minėtų procesinių veiksmų atlikimas yra ikiteisminio tyrimo pareigūno teisė, o ne pareiga (LR BPK 190 str., 196 str.).

Apelianto skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį surašė per dvidešimt penkias minutes ir tai leidžia manyti, jog nuosprendis buvo surašytas iš anksto, t.y. teismas turėjo jo atžvilgiu išankstinę nuomonę, yra deklaratyvus, jo nepatvirtina jokie bylos duomenys, todėl atmestinas. Be to, baudžiamojo proceso įstatymas nenustato minimalaus termino, per kurį turi būti surašytas ir paskelbtas nuosprendis. Vadovaujantis LR BPK 302 str. 4 dalimi, nuosprendis turi būti paskelbtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo apie jo paskelbimo laiką ir vietą dienos, o jei byla sudėtinga ir didelės apimties, per teismo nustatytą įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo P. D. apeliacinį skundą atmesti.