Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-93/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-10
Bylos Nr.
1S-93/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Ražinskaitė
Kaltinamasis
M. Ž.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-93/2009
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 10 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Songailai,gynėjui V. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. Ž. gynėjo advokato V. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. nutarties, kuria M. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams nuo 2009 m. birželio 20 d.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 203 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, o būtent:

jis laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 10 d. iki 2008 m. kovo 18 d., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą ir veikdamas bendrininkų grupe keliems nusikaltimams, taip pat vienam sunkiam nusikaltimui daryti, būdamas bendrininkų grupės, susidedančios iš jo, I. A. ir R. M., narys, vykdydamas išankstinį susitarimą apgaule panaikinti UAB „xxx“ didelės vertės turtinę prievolę – gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimą į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą bei įgyti savo ir kitų naudai didelės vertės svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, duodamas nurodymus bendrininkų grupės nariams atlikti paskirtas užduotis ir funkcijas, apgaule panaikino UAB „xxx“ didelės vertės turtinę prievolę ir įgijo 144 637 Lt gyventojų pajamų mokesčio, mokėtino į valstybės biudžetą;

be to, jis organizavo netikrų dokumentų – sutarties tarp UAB „xxx“ ir A&N Resources (UK) Ltd bei UAB „xxx“ metalo laužo ir atliekų įgijimo aktų Nr. 02, 03, 04, 05, 06, 07, 08, 09, 10, 11, 12, 13 pagaminimą, pasirašymą ir panaudojimą;

be to, jis organizavo įsteigimą ir faktiškai vadovavo juridiniam asmeniui – UAB „xxx“, skirtam neteisėtai veikai nuslėpti;

be to, jis nurodė organizuoti apgaulingą UAB „xxx“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „xxx“ veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 18 d. nutartimi M. Ž. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Teismas nurodė, kad jis įtariamas kaip organizatorius padaręs vieną nesunkų, du apysunkius ir vieną sunkų nusikaltimus. Pastarasis nusikaltimas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 4 dalyje. Anksčiau M. Ž. penkis kartus teistas už nusikaltimus, susijusius su apgaule, klastojimu, sukčiavimu, iš jų ir už sunkų nusikaltimą, numatytą BPK 122 straipsnio 4 dalyje; nedirba, nors teismui pateikta duomenų, jog jis bus įdarbintas, tačiau tai nėra lemiamas klausimas sprendžiant dėl suėmimo pratęsimo. Šios aplinkybės teismui leido pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje M. Ž. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Byla yra ypatingai sudėtinga ir didelės apimties, joje buvo tiriama daugiau kaip 90 nusikalstamų veikų.

Šalies argumentai

Kaltinamojo M. Ž. gynėjas skundu prašo nutartį panaikinti. Nurodo, jog nutartis nepagrįsta, nes joje išdėstyti tik deklaratyvūs motyvai. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad suėmimas M. Ž. taikomas jau 15 mėnesių. Pagal BPK 127 straipsnį suėmimas negali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius ir tik dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties šio straipsnio 1 dalyje numatytą suėmimo terminą apygardos teismo teisėjas gali pratęsti. Susipažinus su visa bylos medžiaga nėra pagrindo daryti išvados, jog ši byla yra ypatingai sudėtinga, išskyrus didelę bylos apimtį, tačiau tai nelaikytina pakankamu pagrindu įtariamajam toliau taikyti maksimalų suėmimo terminą. Šioje bylos stadijoje nėra teisinio pagrindo tęsti M. Ž. suėmimo termino iki įstatyme numatytos maksimalios ribos vien tik formaliais pagrindais.

Nutarties motyvai yra prieštaringi, kadangi M. Ž. įtariamas padaręs ne sunkius, o vieną sunkų nusikaltimą ir kelis apysunkius nusikaltimus. Be to, teismas neįvertino, kad ankstesnės M. Ž. veikos padarytos 1997-1998 metais, už jas jis atliko bausmes, o dėl dalies tais metais padarytų veikų ikiteisminiai tyrimai išskirti į atskirus tyrimus, todėl šiose bylose tyrimas užsitęsė dėl nuo M. Ž. valios nepriklausančių aplinkybių.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 10 d. (matyt, gynėjas turi galvoje 2008 m.) nutartyje nurodė, jog nėra pagrindo M. Ž. taikyti suėmimo, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Dėl to netinkamas skundžiamos teismo nutarties motyvas, jog jis gali daryti sunkius nusikaltimus, nes vien tai, kad asmuo įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, neduoda pagrindo manyti, jog jis gali daryti naujus nusikaltimus.

Kai asmuo laikomas suimtas daugiau nei vienerius metus, privalu atsižvelgti į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnio 1 dalies bei BPK 44 straipsnio nuostatas, kurios reglamentuoja asmens teisių apsaugą baudžiamojo proceso metu ir kur numatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tai reiškia, jog nekaltumo prezumpcija įpareigoja itin atidžiai taikyti procesines prievartos priemones, iš jų ir suėmimą, kurį taikant suvaržoma Konstitucijos garantuota prigimtinė teisė bei laisvė. Kiekvienu atveju svarstant klausimą dėl šios kardomosios priemonės tolesnio taikymo tikslingumo ši aplinkybė turi būti tinkamai įvertinta, privalo būti atsižvelgta į Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje numatytą asmens teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Teismas, pratęsdamas M. Ž. suėmimo terminą iki 18 mėnesių, šias nuostatas pažeidė.

Teismas neatsižvelgė bei neįvertino aplinkybės, kad M. Ž. gera valia davė parodymus ir tuo padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išaiškinti nusikaltimo, kurį padarę įtariami jis bei kiti asmenys, aplinkybes, iki suėmimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, nepažeidinėjo buvusios kardomosios priemonės – namų arešto sąlygų ir laiku atvykdavo į Vilniaus m. 2 apylinkės teisme nagrinėjamos bylos posėdžius. Be to, nors teismas vertino byloje esančią UAB „xxx“ 2009 m. vasario 24 d. pažymą, kurioje nurodoma, jog tuo atveju, jeigu M. Ž. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas būtų panaikinta arba pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę, bendrovės direktorius sutinka jį įdarbinti ir garantuoja darbo vietą vadybininko pareigose, tačiau, gynėjo nuomone, teismas padarė šališką bei nepagrįstą išvadą, kad tai nėra lemiama, sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą.

Teismo posėdyje gynėjas prašo jo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Suimtojo M. Ž. gynėjo skundas atmetamas.

BPK 122 straipsnyje detaliai nurodyta, kada gali būti skiriama kardomoji priemonė – suėmimas. 2008 m. kovo 20 d. skiriant M. Ž. suėmimą bei vėliau jį pratęsiant įstatymas nepažeistas.

Suėmimas M. Ž. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

M. Ž. inkriminuota organizavus ir padarius keturis nusikaltimus, iš jų vienas priskiriamas prie nesunkių, du – prie apysunkių, o vienas – prie sunkių (BK 11 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys). Už pastarąjį nusikaltimą pagal galiojančius įstatymus numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, už kitus – ilgesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, todėl suėmimas kaip kardomoji priemonė jam galėjo būti paskirtas (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Beje, gynėjas skunde nepagrįstai nurodo, jog teismo nutartis prieštaringa, nes joje pavartota frazė daugiskaitoje ,,sunkių nusikaltimų“. Nutartyje to nėra, teismas įrašė: ,,<...> M. Ž. įtariamas, kaip organizatorius, padaręs 1 nesunkų <...>, 2 apysunkius <...> ir 1 sunkų <...> nusikaltimą“ (teismo nutarties 5 lapas).

Iš M. Ž. inkriminuojamų veikų aprašymo matyti, kad jis kaltinamas padaręs nusikaltimus, veikdamas su kitais asmenimis. Viena iš nusikalstamų veikų, kurią padaręs kaltinamas M. Ž., numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Nusikaltimai, kuriais jis kaltinamas, padaryti per gana neilgą laikotarpį. Jo vaidmuo darant inkriminuojamus nusikaltimus yra pagrindinis ir lemiamas nusikalstamiems padariniams atsirasti. Dalis veikų, kurias padaręs kaltinamas M. Ž., kvalifikuojamos kaip nusikaltimai nuosavybei. M. Ž. anksčiau ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei. 2007 m. lapkričio 30 d. paleistas į laisvę atlikęs bausmę, jis vėl kaltinamas laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio mėnesio iki 2008 m. kovo mėnesio padaręs analogiškus nusikaltimus nuosavybei. Jis niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, be to, veiksmų mastas bei versliškas pobūdis rodo, jog analogiškų nusikaltimų darymas gali būti kaltinamojo pragyvenimo šaltinis. Šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Skunde gynėjas nurodo argumentą, jog vien tai, kad asmuo įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, neduoda pagrindo manyti, jog jis gali daryti naujus nusikaltimus. Toks argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Jį paneigia aplinkybė, kad M. Ž. du kartus teistas už sukčiavimą ir vieną kartą už padėjimą sukčiauti, esant kvalifikuojamiesiems požymiams, o šis nusikaltimas priskiriamas prie sunkių. Taigi nauji kaltinimai rodo, kad jis nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo.

Dėl išdėstytų motyvų apygardos teismo išvada esant nurodytą suėmimo taikymo pagrindą yra teisinga.

Byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog M. Ž. gali būti padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 125 straipsnis), o įrodymų vertinimas yra ne šio teismo posėdžio uždavinys.

Kaltinamojo gynėjas skunde teigia, kad suėmimas trunka ilgą laiką, o teismo nurodytos priežastys nėra pagrindas pratęsti jam griežčiausią kardomąją priemonę.

Atkreipiamas dėmesys, jog maksimalus leistinas kaltinamojo buvimo suimto terminas teisminio bylos tyrimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatymuose, nei Konvencijos laikymosi bei taikymo praktikoje nėra konkrečiai apibrėžtas. Jis priklauso nuo kiekvienos bylos aplinkybių: bylos sudėtingumo, kaltinimų rimtumo, kaltinamojo elgesio ir pan.

Ši byla yra neabejotinai didelės apimties, todėl ikiteisminio tyrimo metu atliekami procesiniai veiksmai truko ilgą laiką.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Viešasis interesas šioje byloje yra netrukdomai ištirti ir teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas, kuriomis kaltinamas suimtasis bei dar keli asmenys. Šiuo atveju net ir ilgai trunkantis M. Ž. suėmimas neviršija pagrįsto suėmimo termino sampratos.

Aukštesniojo teismo teisėja taip pat neįžvelgia, kad apygardos teismas būtų neteisingai vertinęs aplinkybes, kurios reikšmingos nustatant būtinumą pratęsti suėmimo terminą, arba ikiteisminio tyrimo metu būtų pažeisti gynėjo skunde minimi Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimai bei BPK numatytos griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo taisyklės.

Motyvuojant suėmimo trukmės nepagrįstumą, nesuprantama gynėjo skundo nuoroda į Konvencijos 5 straipsnio 3 dalį, numatančią asmens teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, kadangi kaltinamasis aktas surašytas tik 2009 m. birželio 30 d. ir nėra jokio pagrindo įžiūrėti pažeidimų teisme.

Iš skundžiamos nutarties matyti, jog suėmimo pratęsimu siekiama užtikrinti suimtojo dalyvavimą procese, persekiojant už inkriminuojamus nusikaltimus. Suimtasis turi teisę į bylos tyrimą ir nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, kuris suprantamas kaip pagrįstas, pateisintinas bylos aplinkybėmis laiko terminas. Jeigu teisminio bylos nagrinėjimo per tokį terminą pasiekti nepavyksta, suimtasis turi teisę būti paleistas proceso metu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byla jau perduota pirmosios instancijos teismui, kur bus pradėtas įrodymų tyrimas. Šie duomenys pateisina suėmimo laiko trukmę ir atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant proceso (taip pat ir procesinių prievartos priemonių) trukmės pagrįstumą.

Dėl to šioje proceso stadijoje pratęstas suėmimo terminas vis dar patenka į pateisinamą tokio laiko tarpo sampratą, nes ikiteisminis tyrimas vyko gana intensyviai.

Tai, kad M. Ž. kardomoji priemonė pakeista kitoje byloje priėmus sprendimą, nėra pagrindas naikinti ją aptariamoje byloje, nes kardomosios priemonės skyrimo ar naikinimo pagrindai svarstomi kiekvienu atveju individualiai.

Skunde nurodytos aplinkybės, jog M. Ž. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, būdamas laisvėje galėtų įsidarbinti ir pan., dėl siekio užtikrinti viešojo intereso apsaugą šioje byloje negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės keistinumą.

Išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad M. Ž. suėmimas pratęstas pagrįstai. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Iš bylos medžiagos matyti, jog M. Ž. kitose bylose buvo taikytos švelnesnės nei suėmimas kardomosios priemonės, tačiau BPK 119 straipsnyje numatyto vieno iš tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms daryti, nebuvo pasiekta.

Dėl to aukštesniojo teismo teisėja konstatuoja, kad švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šioje proceso stadijoje pratęsiant suėmimą, siekiama užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

suimtojo M. Ž. gynėjo advokato V. B. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Violeta Ražinskaitė