- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-24
- Bylos Nr.
- 2A-201-273/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-13989-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nostra sanum“
- Ieškovas
- V. R.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nostra sanum“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nostra sanum“ dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas pareiškė atsakovui ieškinį prašydamas priteisti iš atsakovės 1999,00 Lt turtinės žalos, 33,70 Lt patirtų išlaidų, 1000,00 Lt neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ir dublike nurodė, kad 2008 m. birželio mėnesį ieškovas iš APB „Apranga“ už 1999 Lt įsigijo „JOOP“ firmos, MEL BAKER 53223/101 modelio kostiumą. Ruošiantis vienintelės dukros abiturientų brandos atestatų iškilmingai įteikimo ceremonijai, ieškovas pateikė išvalyti kostiumą cheminio valymo paslaugų tiekėjui atsakovo UAB „Nostra sanum“ Kauno filialui. Už kostiumo išvalymo paslaugą ieškovas sumokėjo atsakovui 30,00 Lt. 2012 m. liepos 14 d. ieškovas, atsiėmęs iš atsakovo kostiumą, pastebėjo, kad kostiumas yra nepataisomai sugadintas. Vadovaudamasis „Cheminio valymo ir skalbimo paslaugų taisyklėmis“, patvirtintomis LR Ūkio ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. Dl-287, 26 p., ieškovas, 2012 m. liepos 14 d. - 17 d. telefonu bandė susisiekti su atsakovo atstove, direktoriaus pavaduotoja G. Š., tačiau į ieškovo skambučius nebuvo nei atsakoma, nei kitaip reaguojama. Vadovaujantis taisyklių 27 p. ieškovas liepos 17 d. išsiuntė registruotu laišku pretenziją atsakovei. Per taisyklių nustatytą terminą negavęs iš atsakovės jokio atsakymo, vadovaudamasis taisyklių 29 p. ieškovas pateikė skundą Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Kauno skyriui. Inspekcija nustatė, kad ieškovo skundas yra pagrįstas, nes dėl atsakovės kaltės kostiumas nepataisomai sugadintas, kuo ieškovui padaryta žala, o atsakovui atsirado prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakovas 2012-09-11 Rašte savo kaltės neginčija, sutinka atlyginti žalą, tačiau formaliai reikalauja iš atsakovo, kad šis pateiktų kostiumo įsigijimą patvirtinantį dokumentą. Ieškovo manymu, atsakovės formalus reikalavimas pateikti kostiumo įsigijimo dokumentą yra visiškai nepagrįstas, nes vadovaujantis LR CK 6.251 str. 1 d. nuostata, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, t. y. ieškovui turi būti perduotas ne tik tokios pat rūšies neprastesnės kokybės daiktas, bet ir visiškai atlyginti padaryti turtiniai bei neturtiniai nuostoliai. Kadangi atsakovė tokios pat rūšies kostiumo perduoti neketina, pageidauja atlyginti žalą pinigais. Aplinkybė, kad prekės importuotojas, reklamos, marketingo ar kitais tikslais, keletą tokių kostiumų yra pardavęs su nuolaidomis, niekaip negali mažinti tokio kostiumo vertės. Daikto vertė nesikeičia nuo jo įsigijimo kainos. Iš atsakovės priteistina kostiumo vertė 1999,00 Lt, taip pat priteistinos visos su žalos padarymu patirtos išlaidos – 30 Lt. Ieškovas pažymėjo, kad kostiumą į valyklą nešė tam, kad jis būtų išvalytas ir galėtų jį dėvėti per dukros brandos atestatų įteikimo ceremoniją ir išleistuvių šventę VŠĮ VDU „Rasos“ gimnazijoje. Kadangi kostiumas buvo sugadintas, o naujo kostiumo ieškovas įsigyti nespėjo, todėl dėl atsakovės kaltės patyrė daug nepatogumų ir šventėje turėjo dalyvauti apsivilkęs aprangą neatitinkančią etiketo reikalavimų. Dėl šių aplinkybių ieškovas patyrė emocinę depresiją, įtampą, jautėsi nejaukiai tarp kitų šventėje dalyvavusių asmenų, kas sumažino bendravimo su kitais šventės dalyviais galimybės, pablogino ieškovo reputaciją, buvo sugadinta šventinė nuotaika jam bei jo šeimos nariams. Ieškovas patirtus išgyvenimus vertina 1000,00 Lt neturtine žala.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Nostra sanum“ 1633, 70 Lt nuostolių ir 200,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, viso 1833, 70 Lt ieškovo V. R. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės UAB „Nostra sanum“ 55,00 Lt žyminio mokesčio, 11,76 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Gražino ieškovui V. R., 2012-10-16 ir 2012-11-29 mokėjimo kvitais sumokėtą 91,00 Lt žyminį mokestį.
Teismas nustatė, kad ieškovas, kaip vartotojas, pateikė atsakovei, kaip paslaugos teikėjai, išvalyti „JOOP“ prekės ženklo vyrišką kostiumą. Už paslaugą ieškovas atsakovui sumokėjo 30 Lt. Pasiimdamas kostiumą 2012-07-14 ieškovas pastebėjo, kad valymo metu kostiumas buvo nepataisomai sugadintas. Vartotojas (ieškovas) dėl to kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos, kuri 2012-09-11 nustatė, kad kostiumas po išvalymo neatitinka kokybės reikalavimų, jis nebeturi savybių, kurių vartotojas galėjo protingai tikėtis, t.y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę paskirtį, kaip numatyta CK 6.333 straipsnio 6 punkte. Atsakovės atlikta paslauga neatitinka kokybinių rodiklių, kurių būtų galima tikėtis atsižvelgiant į paslaugos prigimtį ir atsakomybė dėl pasekmių po atliktos paslaugos tenka paslaugos teikėjui (atsakovui) (b.l. 30). Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos ieškovo pretenziją pripažino pagrįsta ir pasiūlė atsakovui atlyginti vartotojo patirtus nuostolius. Teismas nustatė, kad ieškovas atsakovo atžvilgiu yra vartotojas, ieškovas patyrė nuostolius, nuostolius ieškovas patyrė dėl jam atsakovo suteiktos netinkamos kokybės kostiumo valymo paslaugos. Atsakovė ieškovui nuostolių nėra atlyginusi. Teismas, priteisdamas nuostolių atlyginimą atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad pats vartotojas pirminiame pareiškime (b.l. 3 ) buvo pripažinęs, jog ginčo kostiumas, iki jį pateikiant atsakovei išvalyti, buvo nusidėvėjęs ir šis nusidėvėjimas sudarė 20 procentų. Teismas sprendė, kad ieškovui iš atsakovės priteistinas 1600,00 Lt nuostolių už sugadintą kostiumą atlyginimas, 30,00 Lt nuostolių už suteiktą netinkamos kokybės valymo paslaugą bei 3,70 Lt nuostolių už pretenzijos išsiuntimą atlyginimas. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovas dėl atsakovės sugadinto kostiumo nepatogumus patyrė- turėjo skubiai ieškoti kitos aprangos, su kuria galėtų eiti į iškilmingą brandos atestato savo dukteriai įteikimo gimnazijoje ceremoniją, ir šioje iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo apsirengęs ne vientisu kostiumu. Įvertinęs bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į aukštesnių teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendė, kad ieškovui iš atsakovo priteistinas 200,00 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Nostra sanum“ prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti dalyje, kuria teismas priteisė iš atsakovės UAB „Nostra sanum“ 1633, 70 Lt nuostolių ir 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovo V. R. naudai ir šioje dalyje ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, kai kurių įrodymų nevertino visai ir dėl jų įrodomosios reikšmės nepasisakė, iškraipė kai kurių rašytinių įrodymų turinį ir esmę, nepagrįstai jiems suteikdamas išskirtinę įrodomąją reikšmę (gaminio etiketė, b.l. 25), tendencingai ir itin šališkai vertino liudytojos S. R. paaiškinimus (b.l. 77-78). Sprendimą grįsdamas ieškovui palankių liudytojos teiktų paaiškinimų dalimi ir ignoruodamas informaciją, paneigiančią ieškovo teiginius dėl ieškinio dalyko. Teismas pažeidė įrodymų tikėtinumo taisyklę, dėl ko priėjo išvados, kurios nepatvirtina bylos medžiaga. Remiantis gaminio etikete (b.l. 25), kaip tokia, negalima objektyviai patvirtinti, kad būtent ja buvo pažymėtas ginčo kostiumas ir juo labiau šiuo įrodymu grįsti ginčo kostiumo įsigijimo faktą bei ginčo kostiumo pirkimą ABP „Apranga“ parduotuvėje už etiketėje nurodytą kainą – 1999,00 Lt. Ieškovui nepateikus kitų įrodymų ar fiskalinio kvito ir nepaneigus bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų (b.l 77-78, 7, 52), teismas neturėjo objektyvaus pagrindo pripažinti ieškovo teiginius, kad ginčo kostiumas ieškovo buvo įsigytas 2008 m. birželio mėn. APB „Apranga“ parduotuvėje už 1999,00 Lt, pagrįstais. Ieškovas nepateikė į bylą objektyvių duomenų ir neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų - žalos fakto ir jos dydžio. Gaminio etiketė (b.l. 25) nelaikytina tinkamu ir objektyviu įrodymu patirtai žalai pagrįsti. Be to, atsakovas į bylą pateikė ir papildomus įrodymus (APB „Apranga“ 2012-10-09 raštas (b.l. 7), 2012-12-28 raštas (b.l. 52), liudytojos S. R. paaiškinimai (b.l. 77-78), kurie paneigė ieškovo ieškinyje išdėstytus argumentus dėl tariamai patirtų 1999,00 Lt nuostolių ir ginčo kostiumo įsigijimo aplinkybių.
Teismas, netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, konstatavęs, kad tarp šalių kilusiam ginčui spręsti yra taikytinos teisės normos, reglamentuojančios sutartinę teisinę atsakomybę - vartotojo teisių apsaugą įsigijus netinkamos kokybės daiktą. Teismas nepagrįstai taikė įstatymą (CK 6.363 str. 5d.), kurio, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą dalyje dėl ieškovo reikalavimo atlyginti turtinę žalą, neturėjo pagrindo taikyti. Reikalavimas atlyginti 1999,00 Lt nuostolių nepatenka į vartotojų teisių įsigijus netinkamos kokybės daiktą reglamentaciją, nes civiliniai teisiniai santykiai dėl 1999,00 Lt patirtos žalos priteisimo yra kildinami iš delikto. Todėl teismas skundžiamą sprendimą grįsti CK 6.363 str. 5 d. nuostatomis neturėjo nei teisinių prielaidų, nei juridinio pagrindo. Reikalavimo dėl to, kad ieškovui atsakovas pardavė netinkamos kokybės daiktą, ieškovas apskritai nereiškė. Akivaizdu, kad dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo teismas išėjo už ieškinio ribų ir pasisakė sprendime dėl to, ko pats ieškovas neprašė, be to, taikė įstatymą, kurio neturėjo pagrindo taikyti. Teismo išvada priteisti ieškovui 1600,00 Lt nuostolių, apskaičiuotų taikant 20 procentų nusidėvėjimą yra nepagrįsta ir neteisėta, grindžiamai netinkamu materialinės teisės normų aiškinimu ir taikymu. Ginčo kostiumas ieškovo buvo įsigytas nukainotas (b.l. 7, 52, 77-78), be to, pateikimo jį išvalyti atsakovui metu buvo morališkai nusidėvėjęs ir nusidėvėjimas sudarė 60 procentų jo vertės/įsigijimo kainos.
Teismas netinkamai taikė neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir nesivadovavo suformuota teismų praktika tokiose bylose. Ieškovo į bylą pateiktas vienintelis įrodymas neturtinei žalai pagrįsti - foto nuotrauka (b.l. 72, 73), kaip tokia, neturi ryšio su byla ir nepatvirtina jokių reikšmingų bylai aplinkybių, be to šiuo įrodymu grįsti aplinkybes dėl neturtinės žalos dydžio ir patirtų išgyvenimų, nėra teisinių prielaidų. Ieškovas į bylą nepateikė ir nurodė, jog negali pateikti jokių objektyvių įrodymų aplinkybėms dėl emocines depresijos, įtampos, sumažėjusiu bendravimu su kitais dukters brandos įteikimo šventės dalyviais, pablogėjusios ieškovo reputacijos, sugadintos šventinės nuotaikos pagrįsti, o ir posėdžio metu negalėjo konkretizuoti ir paaiškinti, kaip objektyviai šie išgyvenimai pasireiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimo išlaidų paskirstymo klausimą, neteisingai vertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir netinkamai taikė CPK 93 str. nuostatas. Teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t.y. priteisė 1833,70 Lt, kas sudaro 59 proc. nuo bendros ieškinio sumos. Tai reiškia, jog atsakovas turi teisę į 41 procentinę dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų (mokėjimo nurodymas 2013-05-29 Nr. 1917, b.l. 66) atlyginimą. Be to, teismo išvada, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo fakto - nepagrįsta. Kadangi advokato išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės (b.l. 66), šios išlaidos turi būti priteisiamos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas V. R. prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiąsias bei procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Teismas, nustatydamas atsakovės kaltę, vadovavosi bylos medžiaga, tame tarpe ir byloje esančiu oficialiu rašytiniu įrodymu - Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Kauno skyriaus 2012-09-11 raštu Nr. 3KS-495, kur konstatuota kad ieškovo skundas yra pagrįstas, nes dėl atsakovės kaltės kostiumas nepataisomai sugadintas, dėl to ieškovui padaryta žala, o atsakovei atsirado prievolė atlyginti padarytą žalą, ir atsakovės pozicija teismo procese, kur atsakovė savo kaltę pripažino ir sutiko atlyginti žalą (b.l. 69, 80). Tiek bendraujant iki bylos iškėlimo teisme tiek vykstant bylos nagrinėjimui atsiliepime į ieškinį, triplike abi šalys pripažino, kad ieškovo kostiumo nusidėvėjimas sudarė 20% todėl atsakovės, apeliaciniame skunde nurodyti, argumentai, jog kostiumas yra nusidėvėjęs 60%, vertintini kaip apeliantės dvejopa pozicija ir yra atmestini kaip nesąžiningi bei nepagrįsti. Apeliantės argumentai dėl neturtinės žalos, nurodyti apeliaciniame skunde, yra atmestini kaip nepagrįsti, nes LR CPK 177 str. 2 d. numatyta, kad faktiniai duomenys gali būti nustatomi ir šalių bei trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais. Teismas tinkamai vertino ieškovo paaiškinimus, tai laikė tinkamu įrodinėjimu, nes niekas kitas tik pats ieškovas gali vertinti savo paties patirtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Taip pat, teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, jog įrodymų, kurie tinkamai patvirtintų, kad atsakovė yra sumokėjusi už jam suteiktas advokato paslaugas, atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė ir tinkamai taikė LR CPK 98 str. 1 d. numatytą teisės normą. Apeliantės argumentai, apeliaciniame skunde, jog nuorašas (b.l. 66) pilnai atitiko LR CPK 114 str. reikalavimus, niekaip negali pakeisti pateikto dokumento turinio, kuriame nėra jokios informacijos ar duomenų apie pinigų sumokėjimo faktą ar mokėjimo operacijos įvykdymą. Pateiktame dokumente nurodyta data yra 2013-05-29, darytina pagrįsta išvada, jog atsakovė ir jos atstovė turėjo tris mėnesius pasirūpinti tinkamo įrodymo pateikimu t.y. galėjo teismui pateikti mokėjimo nurodymą su banko patvirtinimu, ar tinkamai patvirtintą išrašą iš atsiskaitomosios sąskaitos ir t.t.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje nustatyta, kad ieškovas V. R., kaip vartotojas, pateikė atsakovei UAB „Nostra sanum“, kaip paslaugos teikėjai, išvalyti „JOOP“ prekės ženklo vyrišką kostiumą. Už paslaugą ieškovas atsakovui sumokėjo 30 Lt. Pasiimdamas kostiumą 2012-07-14 ieškovas pastebėjo, kad valymo metu kostiumas buvo nepataisomai sugadintas. Ieškovas dėl to kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos, kuri 2012-09-11 nustatė, kad kostiumas po išvalymo neatitinka kokybės reikalavimų, jis nebeturi savybių, kurių vartotojas galėjo protingai tikėtis, t.y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę paskirtį, kaip numatyta CK 6.333 straipsnio 6 punkte. Taip pat buvo nustatyta, kad atsakovės atlikta paslauga neatitinka kokybinių rodiklių, kurių būtų galima tikėtis atsižvelgiant į paslaugos prigimtį ir atsakomybė dėl pasekmių po atliktos paslaugos tenka paslaugos teikėjui (atsakovui) (b.l. 30).
Byloje kilo ginčas dėl ieškovo patirtų nuostolių atlyginimo dydžio.
Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.363 straipsnio 5 dalies nuostata, kurioje nurodyta, kad visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės paslaugos, atlyginimą ir šiuos nuostolius paslaugos teikėjas privalo atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl pagrįstai sprendė, kad atsakovas turi ieškovui sumokėti tokio dydžio nuostolių atlyginimą, už kurį ieškovas šiuo metu galėtų įsigyti tokio paties prekinio ženklo tokios pačios arba panašios kokybės produktą („JOOP“ prekės ženklo vyrišką kostiumą). Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kad jo įsigytas kostiumas be taikytų akcijų anksčiau yra kainavęs 1999 Lt. (b.l. 25). Byloje apklausta liudytoja S. R., dirbanti APB „Apranga“, kuri prekiauja nurodyto prekės ženklo kostiumais, kokybės vadove, patvirtino kostiumo kainą jo įsigijimo metu. Ieškovas ieškinio pareiškime nurodė, kad kostiumą įsigijo 2008 m. birželio mėn. už 1999 Lt. (b.l. 20-22). Iš Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžio protokolo (b.l. 77-78) matosi, kad liudytoja S. R. parodė, jog pradinė kostiumo kaina buvo 1999 Lt ir jais pradėjo prekiauti 2008-06-01, šiuo metu šios firmos kostiumą galimą įsigyti už kainą nuo 1799 Lt iki 2500 Lt. Nors liudytoja parodė, kad nurodytos firmos kostiumai buvo nukainuoti 2008-07-10, o antras nukainavimas buvo 2010-04-07, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šis argumentas negali būti pagrindu sumažinti prašomus priteisti nuostolius. Į bylą nėra patekta jokių duomenų, kad ieškovas kostiumą įsigijo akcijų metu sumažintomis kainomis. Be to, kaip pažymėjo teismas, visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia, kad atsakovas privalo ieškovui sumokėti tokio dydžio nuostolių atlyginimą, už kurį ieškovas galėtų įsigyti to paties prekinio ženklo, tokios pačios arba panašios kokybės produktą šiuo metu, o ne būtų galėjęs įsigyti prieš tris metus. Teismas pagrįstai sumažino 20 procentų ieškovui nuostolių atlyginimą, nes kaip nurodė ieškovas kostiumas buvo nusidėvėjęs 20 procentų. Ir už sugadintą kostiumą teismas pagrįstai priteisė 1600 Lt nuotolių atlyginimą.
Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuotos proceso įstatymo normose, t.y. CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo kostiumą ieškovas galėjo įsigyti tik nukainavimo metu APB „Apranga“ išparduotuvėje, o jo kaina negalėjo būti didesnė kaip 799,60 Lt. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.), išskyrus aplinkybes, nuo kurių įrodinėjimo pagal įstatymą yra atleidžiami (CPK 182 str.). Atsakovas teigdamas, kad ieškovas galėjo ginčo kostiumą įsigyti nukainavimo metu ir jo kaina galėjo būti ne didesnė kaip 799,60 Lt, šių savo teiginių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad šiuo metu aukščiau nurodyto prekinio ženklo kostiumą ieškovas galėtų įsigyti už ne didesnę kaip 799,60 Lt kainą.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, konstatavęs, kad tarp šalių kilusiam ginčui spręsti yra taikytinos teisės normos, reglamentuojančios sutartinę teisinę atsakomybę – vartotojų teisių apsaugą įsigijus netinkamos kokybės daiktą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad teikiant atlygintinas paslaugas vartotojams mutatis mutandis yra taikomi taip pat CK 6.350-6.370 straipsniuose nustatyti reikalavimai (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Ta aplinkybė, kad teismas spręsdamas ginčą dalyje dėl nuostolių atlyginimo už sugadintą kostiumą nenurodė materialinės teisė normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246-6.249 str.) nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas bylą išsprendė neteisingai. Byloje nustatyta, kad valykloje ieškovo kostiumas buvo nepataisomai sugadintas, dėl ko ieškovas patyrė nuostolius dėl netinkamai suteiktos valymo paslaugos, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad yra nustatytos CK 6.295 str. nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ieškovui priteisė nuostolių atlyginimą.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju vartotojas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala yra tame tarpe vartotojo patiriami nepatogumai (CK 6.250 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad ieškovas dėl atsakovo sugadinto kostiumo patyrė nepatogumus – turėjo skubiai ieškoti kitos aprangos, su kuria galėtų eiti į iškilmingą brandos atestato savo dukteriai įteikimo gimnazijoje ceremoniją ir šioje iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo apsirengęs ne vientisu kostiumu, todėl pagrįstai įvertino ir priteisė ieškovui 200 litų neturtinei žalai atlyginti (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
Apeliantas skundžia sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kadangi teismas ieškinio reikalavimą patenkino 59 proc. nuo bendros ieškinio sumos, tai reiškia, kad atsakovas turi teisę į 41 procentinę dalį patirtų dylinėjimosi išlaidų (mokėjimo nurodymas 2013-05-29 Nr. 1917, b.l. 66). Apeliantas nurodo, kad teismo išvada, jog atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo fakto – nepagrįsta. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, kadangi teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo į bylą pateiktas 2013-05-29 mokėjimo nurodymas (b.l. 66) yra pasirašytas tiktai paties atsakovo vadovo, tačiau ant šio mokėjimo nurodymo nėra kredito įstaigos darbuotojo parašo ar kitokio patvirtinimo, kad mokėti ne tiktai buvo ketinama, bet buvo atlikta ir pati bankinė operacija.
CPK 98 str. 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi 2013-05-29 mokėjimo nurodymo kopija, kurioje yra duomenys apie atliktą pinigų sumokėjimo bankinę operaciją buvo pateikta tik apeliacinės instancijos teismui (b.l. 105), todėl šį dokumentą, kaip naują įrodymą yra pagrindas atsisakyti priimti, nes jis galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.).
Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai ištyrė ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus, dėl to priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu. (CPK 326 str. 1d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.