Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui V. V., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas nuomonės teisme nepareiškė, iš jo raštu teismui pateiktų pareiškimų (22, 40 b. l.) matyti, kad jis ieškinį pripažįsta pilnumoje.

Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius – institucija, teikianti išvadą byloje, - teismui pateiktoje išvadoje (36-37 b. l.) nurodė, kad ieškovės pareikštas ieškinys atitinka nepilnamečių vaikų interesams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.194 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas išlaikymą priteisia, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus.

Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, kai jiems gimė du vaikai - K. V. ir M. V.. Nors šiuo metu su atsakovu vėl gyvena kartu, tačiau jie nesusituokę, ji nėra užtikrinta, kad jie ir toliau gyvens kartu, nes buvo atvejis, kai atsakovas metus laiko gyveno su kita moterimi. Be to, atsakovas niekur nedirba, pinigų pragyvenimui užsidirba iš atsitiktinių darbų pas privačius asmeni, vaikų išlaikymui pinigų duoda ne reguliariai. Ji šiuo metu taip pat nedirba, augina vaikus, pragyvena iš socialinių pašalpų, vaikus jai padeda išlaikyti jos tėvai, gyvenantys kaime. Ji prašo priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 80 Eur kas mėnesį, nes viena nepajėgi išlaikyti vaikus.

CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi. Vaiko būstas turi užtikrinti vaiko teisę į saugią ir sveiką aplinką, vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, būtų aprūpintas higienos priemonėmis, vitaminais, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteiktos valstybės laiduojamos, o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant mažamečio vaiko teisę žaisti, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams, žaislų. Atsižvelgiant į ekonominę padėtį šalyje, nuolat augančias maisto produktų ir kitų prekių kainas, darytina išvada, kad ieškovė vieno vaiko išlaikymui iš atsakovo reikalauja nedidelių periodinių išmokų, kas mėnesį vieno vaiko išlaikymui skiriama 160 Eur suma (iš kiekvieno tėvo po 80 Eur) yra būtina vaiko poreikių patenkinimui – maistui, aprangai, lavinimo ir ugdymo priemonėms, žaislams, susirgus – medikamentams.

Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaikų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado darbo, taip pat dėl sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad vaikų išlaikymu rūpinasi ji viena. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo perkelti vaikų išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaikų interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Atsakovas – jaunas, darbingas, duomenų apie kitus išlaikytinius jis nepateikė, kas leidžia daryti išvadą, jog jis privalo rasti galimybių vieno vaiko išlaikymui kas mėnesį skirti po 80 Eur. Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti nepilnamečio vaiko poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką.

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

Kaip matyti iš pažymos apie ieškovės deklaruotą gyvenamąją vietą (11 b. l.) ir pažymos apie jos šeimos sudėtį (10 b. l.), šalių nepilnamečiai vaikai K. V. ir M. V. gyvena su savo mama - ieškove V. M., ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nėra. Iš vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (36-37 b. l.) matyti, kad ieškovės ir atsakovo šeima dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, vaikų nepriežiūros, netvarkos, nešvaros bei vaikų akivaizdoje keliamų barnių, konfliktų, smurtavimo atvejų yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Tačiau teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas nurodė, kad padėtis šeimoje keičiasi gera linkme, ieškovė geranoriškai priima socialinių darbuotojų pastabas ir patarimus, tvarkosi buityje, mažamečių vaikų socialinis, emocinis ir psichologinis ryšys su motina yra stipresnis ir artimesnis neri su tėvu, todėl šiuo metu vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaikų teise ir teisėtus interesus. Įvertinus visumą aplinkybių šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, ieškovei prašant apribojimai bendraujant su vaikais atsakovui nenustatomi.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus visiškai, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 14 punktas), priteistinas iš atsakovo, t. y. 57,60 Eur (80x2x12x3%=57,60) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis ir 41 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškinį patenkinus, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 2,70 Eur (1 b. l.), taip pat priteisiamos iš atsakovo.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą (14-15 b. l.), valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymos (39 b. l.), šioje byloje yra 173,70 Eur. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.175 straipsniu, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, CPK 259, 265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), ir M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kiekvienam vaikui nuo 2017 m. sausio 16 d. iki vaikų pilnametystės.

Nustatyti, kad nepilnamečių vaikų K. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) , gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys vaikų motina V. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečių vaikų K. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina V. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad V. V. turi teisę matytis ir bendrauti su vaikais K. V. ir M. V. bei dalyvauti jų auklėjime bendru vaikų tėvų susitarimu, be atskiro grafiko ar konkrečios aptartos tvarkos, atsižvelgiant į vaikų teises bei teisėtus interesus.

Priteisti iš V. V. 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus), iš jų 173,70 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 70 euro centus) sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.