Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant ieškovei G. K., jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, atsakovei D. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį dėl rankpinigių priteisimo, pareikštą atsakovei D. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė D. Š. prašydama ieškinį tenkinti iš dalies parodė, kad su ieškove sudarė susitarimą, kad šiai parduos žemę. Ir niekada neatsisakė šito susitarimo. Tiesiog dėl asmeninių priežasčių užtruko sutvarkyti dokumentus, kuriuos sutvarkė tik šiemet. Niekada nepasakė ieškovei, kad jai neparduos žemės. Ir niekada nebuvo taip, kad ją „koliojo“ už kažką ar jai neatsakė į telefono skambučius. Taip pat susitarė, kad leis naudotis žeme, neims iš jos jokios nuomos, bet kad tas žemės sklypas visada būtų tvarkingas. Ieškovė žeme naudojasi nuo 2007 metų. Ji žeme naudojosi dar iki jų pasirašyto susitarimo. Pasirašant susitarimą paprašė sumokėti rankpinigius, kad būtų garantuota, jog žemė bus tikrai perkama. Tėvų žemės yra 3 ha ir jie yra „išmėtyti“ po sklypelį. Po 2008-06-06 susitarimo skambino ieškovei ir sakė, kad viskas truputį užtruks, nes jai reikėjo žemės tvarkymui gauti brolio įgaliojimą, o jis buvo išvykęs. Ieškovė jokių pretenzijų dėl vėlavimo jai nepareiškė. Ji šiai leido naudotis ta žeme ir jos niekada nesiūlė kitam klientui. Viskas užtruko nes reikėjo „susidėstyti“ savo žemės sklypus – ji yra paveldėjusi 1/3 dalį 3 ha ploto žemės sklypą, o už tai reiki mokėti. Kadangi buvo bedarbė, tiesiog nebuvo iš ko papildomai tvarkyti tuos dokumentus. Šiais metais, „pavasarop“ – vasario pabaigoje, jai paskambino G. K. ir pasakė, kad ji daugiau karvės nelaikys, nes jai reikia keisti klubo sąnarį. Niekada ieškovės „nekoliojo“, nevijo iš namų. Tik pasakė, kad šiuo metu neturi iš kur grąžinti jos reikalaujamos sumos. Pasakė, kad po truputį taupys ir atiduos. Tuo metu buvo bedarbė ir tiesiog neturėjo lėšų skolai atiduoti. Iš žemės ūkio tarnybos šį pavasarį gavo įspėjimą dėl piktžolių – kad ieškovės naudota žemė yra apleista. Per vieną žiemą piktžolės neužauga. Jeigu žemė buvo tvarkingai nušienauta, tai iš pavasario irgi nepriaugs usnynas. Mano, kad dėl to kalta ieškovė, netinkamai prižiūrėjusi jai naudoti patikėtą žemės sklypą. Įspėjimą gavo šių metų birželio pradžioje. Nebandė bendrauti su ieškove. Tada žinojo, kad ta žeme niekas nesinaudoja. Dėl šių priežasčių mano, kad ieškovei skolinga tik 800 Lt (b.l. 27-28).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Ginčo teisiniai santykiai tarp šalių atsirado 2008-06-06 sudarius susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo. Šio susitarimo metu atsakovė D. Š. įsipareigojo 2008 m. rugsėjo mėnesį parduoti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, o ieškovė G. K. sumokėjo dalį pinigų (1.000 Lt) kaip rankpinigius, likusius įsipareigodama sumokėti pasirašant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį. Ginčo dėl šio susitarimo sudarymo ir 1.000 Lt dydžio pinigų sumokėjimo tarp šalių nekyla.

Ieškovė G. K. prašo priteisti iš atsakovės dvigubą rankpinigių sumą, tai yra 2.000 Lt, kadangi dėl atsakovės susitarime nustatytu terminu nebuvo sudaryta žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovė D. Š. nurodo, kad ieškovė nuo 2007 metų ieškovė naudojosi jai priklausančiu žemės sklypu, mokėti nuomos iš jos neprašė, taip pat ieškovė gavo išmokas iš valstybės šią žemę deklaruodama, todėl laiko, kad ieškovei yra skolinga yra tik 800 Lt.

Dėl ginčo teisinių santykių kvalifikavimo.

Šalys 2008-06-06 susitarė dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo. Iš šio susitarimo turinio nėra aišku už kokią sumą atsakovė įsipareigojo parduoti jai priklausantį žemės sklypą, tačiau iš susitarimo sąlygų matyti, kad ieškovė atsakovei sumokėjo 1.000 Lt dydžio pinigų sumą, kurią įvardina kaip dalį sandorio sumos, o žemės sklypą susitariama parduoti 2008 m. rugsėjo mėnesį (b.l. 6). Iš susitarimo turinio sąlygų – atsakovė įsipareigoja parduoti jai priklausantį žemės sklypą, o ieškovė šį nupirkti, matyti, kad tarp šalių sudarytas susitarimas atitinka preliminariosios sutarties esminį elementą – šalių įsipareigojimą (susitarimą) sudaryti ateityje pirkimo-pardavimo sutartį, todėl susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip ikisutartiniai, atitinkantys preliminarią sutartį.

Lietuvos Respublikos CK 6.98 str. 1 d. pateikiama rankpinigių, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, samprata – rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sutartį jai priklausančių mokėtinų sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos vykdymą. Šio straipsnio 2 dalis numato, rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma. Be užtikrinimo funkcijos, rankpinigiai atlieka dar dvi kitas svarbias funkcijas: apmokėjimo ir įrodomąją. Tik suma, atliekanti šias tris funkcijas, gali būti pripažinta rank­pinigiais. Neatlikdama bent vienos iš šių funkcijų, sumokėta suma ne­gali būti laikoma rankpinigiais. Tokiu atveju ją reikėtų pripažinti avansu.

Preliminariosios sutarties (Lietuvos Respublikos CK 6.165 str.) įvykdymo rankpinigiais negalima užtikrinti todėl, kad ši su­tartis yra organizacinė – tai sutartis dėl sutarties sudarymo ateityje. Todėl pagal preliminariąją sutartį šalių mokėjimo pareiga neatsiranda. Nesant tokios pareigos, sumokėta suma negali atlikti ir rankpinigiams būdin­gos mokėjimo-atsikaitymo funkcijos. Rankpinigiai atlieka ir įrodomąją funkciją – jų sumokėjimas parvirtina šalis sudarius tarpusavio sutartį, iš kurios kilusi prievolė ir yra užtik­rinama. Sutarties, kuriai nustatyta privaloma notarinė forma, nėra, kol ji nėra sudaryta notarine forma. Todėl suma, sumokėta iki notarinės for­mos sutarties sudarymo, negali būti laikoma rankpinigiais, nes ji neat­lieka įrodomosios funkcijos. Tokiu atveju sumokėta suma laikytina avan­su būsimų mokėjimų sąskaita. Jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir turi būti grąžinti pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (Lietuvos Respublikos CK 6.237 str. 2 d.), išskyrus tuos atvejus kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą.

Teismas ištyręs ir įvertinęs šalių paaiškinimus, pateikto susitarimo sąlygas sprendžia, kad 1.000 Lt, kuriuos atsakovei D. Š. sumokėjo ieškovė G. K., yra avansinė įmoka. Tai matyti ne tik iš sutarties sąlygos – „sumokėjau dalį pinigų“, tačiau ir šalių valios. Atsižvelgiant į tai, rankpinigiais šalių susitarime įvardinta 1.000 Lt dydžio suma, sumokėta atsakovei D. Š. grąžintina ieškovei G. K.. Kadangi ieškovė nepagrįstai sumokėtą 1.000 Lt dydžio pinigų sumą laiko rankpinigiais, todėl reikalavimas iš atsakovės priteisti dvigubą jų dydį, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.165 str. 4 d., jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Šiuo atveju šalių 2008-06-06 susitarime nėra numatyta atsakomybė už atsisakymą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, tokio reikalavimo nereiškia nei viena iš šalių, todėl teisiškai nėra reikšminga vertinti dėl kurios iš šalių – ieškovės ar atsakovės, pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl ši kaltė byloje nenustatinėtina. Be to, teismas pažymi tą aplinkybę, kad šalis bet kuriuo momentu turi teisę atsisakyti pirkti nekilnojamąjį turtą.

Atsakovė nurodo, kad prašoma priteisti 1.000 Lt dydžio suma turėtų būti sumažinta dėl to, kad ieškovė nuo 2007 metų naudojosi jai priklausiusiu žemės sklypu be jokio nuomos mokesčio, taip ieškovė žemės sklypą paliko netvarkingą, dėl ko ji gavo įspėjimą dėl netvarkingai laikomo žemės sklypo, taip pat ieškovė šį žemės sklypą deklaravo ir gavo iš valstybės išmoką. Ieškovė neneigia naudojusis atsakovei priklausiusiu žemės sklypu be jokio nuomos mokesčio, tačiau nurodo, kad nebuvo sudariusios nuomos sutarties, o suprastėjus sveikatai nusprendė karvės nelaikyti ir šiuo žemės sklypu nesinaudoti, tačiau pastarąjį paliko tvarkingą. Taip pat nurodo, kad 2 metus deklaravo atsakovei priklausiusį žemės sklypą ir gavo apie 200 Lt dydžio išmoką. Teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės neturi reikšmės šalių ginčo teisiniams santykiams kvalifikuoti, taip pat skolos dydžiui mažinti, kadangi nėra aptartos 2008-06-06 pasirašytame susitarime, taip pat byloje nepatvirtintos jokiais įrodymais, reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo byloje nėra pareikšti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškinį patenkinus iš dalies (50 proc.), iš atsakovės ieškovei priteistina 15 Lt sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 4).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-07-26 sprendimu buvo nuspręsta teikti ieškovei G. K. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl rankpinigių grąžinimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 5). Iš pateiktos pažymos bei ieškovės atstovo advokato O.Radimono paaiškinimo matyti, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų paruošimu ir advokato atstovavimu teisme, sudarė 400 litų (b.l. 20). Šios išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 6 p., priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu ir į valstybės biudžetą išieškotinos šalių, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai – 200 Lt iš atsakovės, o 100 Lt iš ieškovės, kadangi tik 50 procentų ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 259 str., 268-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), vieną tūkstantį litų (1.000 Lt) skolos, penkiolika litų (15 Lt) žyminio mokesčio ieškovei G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), du šimtus litų (200 Lt) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei, į valstybės pajamas (įmokos kodas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 5630).

Priteisti iš ieškovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), vieną šimtą litų (100 Lt) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei, į valstybės pajamas (įmokos kodas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.