Kauno apygardos teismo nutartis

2017-03-10 · Civilinė byla Nr. eB2-1675-221/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-10
Bylos Nr.
eB2-1675-221/2017
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00080-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Ieškovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-1675-221/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00080-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2.1.3; 3.4.3.2.2.1; 3.4.3.4; 3.4.3.5.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Lamantas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

bankroto bylą prašoma iškelti Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu. Ieškovė nurodo, jog 2017 m. sausio 10 d. duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo 24 602,91 Eur, ji turėjo būti sumokėta iki 2016 m. lapkričio 25 d. Pagal įmonės 2015 metais pateiktą balansą jos turtas sudarė 35 263 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 69 232 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, bendrovėje įdarbintas vienas darbuotojas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendrovė neturi nekilnojamojo turto, pagal VĮ „Regitra“ informacinės bazės duomenis bendrovė neturi nuosavybės teise registruotų transporto priemonių. Ieškovė dėl susidariusių įsiskolinimų valstybės biudžetui nuo 2011 metų vykdė priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą iš bendrovės sąskaitų. Nepavykus išieškoti iš bendrovės sąskaitų, ieškovė 2011 metais priėmė sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš atsakovės turto, kuriuos perdavė vykdyti antstoliams. Kadangi įsiskolinimas nėra likviduotas ir šiandien, galima daryti išvadą, kad bendrovei nepakanka lėšų ir turto ieškovės vykdomam priverstiniam išieškojimui įvykdyti. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė mano, kad atsakovė yra nemoki.

2017 m. vasario 1 d. ir 2017 m. vasario 15 d. iš atsakovės gauti duomenys apie bendrovės turtinę padėtį, atsakovė išreiškė nesutikimą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Lamantas“ iškėlimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovė pateikė kaip kreditorė, kuriai, kaip surinkti mokesčius įpareigotai valstybės institucijai, atsakovė nemoka mokesčių (Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 2-759/2009).

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

Iš atsakovės pateikto UAB „Lamantas“ 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, kad atsakovei priklauso 24 Eur balansinės vertės ilgalaikis turtas, jos turimą trumpalaikį turtą sudaro per vienerius metus gautinos sumos (30 097 Eur), kitas trumpalaikis turtas (1 599 Eur), pinigai ir pinigų ekvivalentai (884 Eur). Darytina išvada, kad didžiąją dalį atsakovės turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos. Iš atsakovės pateikto debitorių sąrašo nustatyta, jog 21 779,03 Eur suma yra gautina iš VšĮ „Advilio reklamos miestas“ (dabartinis pavadinimas – VšĮ Pajūrio radijas). Pagal Juridinių asmenų registro duomenis VšĮ Pajūrio radijas yra bankrutavusi įmonė, todėl galimybė atgauti skolą iš šio juridinio asmens yra kvestionuotina.

Siekdamas tinkamai įvertinti atsakovės 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis apie įmonės turimą turtą, Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 8 d. nutartimi atsakovę įpareigojo pateikti teismui įrodymus apie galimybes atgauti atsakovės 2016 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytas debitorines skolas. Atsakovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-530-254/2016 priėmė VšĮ Pajūrio radijas bankroto administratorės prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu ir likvidavus įmonę dėl bankroto, UAB „Lamantas“ turės galimybę reikalauti žalos atlyginimo iš asmens (asmenų), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas (Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalis). Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad ji turi realių galimybių susigrąžinti 21 779,03 Eur sumą iš VšĮ Pajūrio radijas. Atsakovė neginčija, kad VšĮ Pajūrio radijas neturi turto, iš kurio ji galėtų atgauti skolą nurodytos bendrovės bankroto proceso metu. Net pripažinus VšĮ Pajūrio radijas bankrotą tyčiniu (šiuo metu nurodytas klausimas nėra išspręstas, todėl negalima daryti tokios išvados), nėra pagrindo manyti, kad atsakovė atgautų 21 779,03 Eur sumą iš asmenų, atsakingų už tyčinį VšĮ Pajūrio radijas bankrotą, kadangi nėra duomenų, jog šie asmenys turi turto, iš kurio galėtų būti išieškoma 21 779,03 Eur suma, jeigu atsakovės ieškinys dėl žalos atlyginimo būtų patenkintas. Be to, VšĮ Pajūrio radijas turi ir daugiau kreditorių, todėl ir šie kreditoriai turėtų galimybę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingų asmenų. Pažymėtina, kad atsakovės per vienerius metus gautinos sumos sudaro iš viso 30 097 Eur. Atsakovė, pasisakydama dėl galimybės atgauti likusią 8 317,97 Eur sumą, nurodė, kad kiti pirkėjų atsiskaitymai vyksta pagal įprastinę tarp šalių susiklosčiusią praktiką ir debitorių sąraše nurodytais terminais. Taigi atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie jos galimybę atgauti iš debitorių 8 317,97 Eur sumą. Pažymėtina, kad praktiškai tapati nurodytai 2016 m. gruodžio 31 d. balanse per vienerius metus gautina suma buvo nurodyta ir praėjusiais finansiniais metais (31 254 Eur). Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė neatgauna skolų iš debitorių, nėra duomenų, kad ji ėmėsi kokių nors veiksmų skoloms atgauti.

Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015). Atsakovei nepateikus įrodymų apie galimybes atgauti skolas iš debitorių, teismas sprendžia, kad 30 097 Eur per vienerius metus gautinos sumos negali būti įskaitomos į atsakovės turto balansą. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovės turimas turtas sudaro ne didesnę kaip 2 507 Eur sumą. Pažymėtina, kad atsakovė neneigia, kad įmonė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, šią informaciją patvirtina ieškovės pateikti išrašai iš Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „Regitra“.

2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro iš viso 35 091 Eur sumą, iš jų – 22 556 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Atsakovės vadovė pateikė kreditorių sąrašą, iš kurio, įvertinus jo sudarymo duomenų datą (2016 m. gruodžio 31 d.) ir nurodytus atsiskaitymo su kreditoriais terminus, spręstina, kad 2017 m. kovo 10 d. pradelsti atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 20 653,98 Eur sumą.

Nurodytų duomenų pagrindu darytina išvada, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro ne mažesnę nei 20 653,98 Eur sumą, atsakovė turi turto už ne didesnę kaip 2 507 Eur sumą.

Atsakovė pateikė 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurios matyti, kad įmonė veikia pelningai (2016 metais gavo 31 482 Eur pelną). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal patiektą pelno nuostolių ataskaitą bendrovės pardavimo pajamos yra mažesnės nei veiklos sąnaudos, atsakovės veikla 2016 metais vertintina kaip pelninga tik dėl pagautės, t. y. atsitiktinių pajamų. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė pateikė duomenis, jog ji nuo 2011 metų vykdo mokestinės nepriemokos išieškojimą iš atsakovės, tačiau įsiskolinimas valstybės biudžetui nėra sumokėtas iki šiol. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad yra sudariusi susitarimą su ieškove dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo/išdėstymo. Ši aplinkybė sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra ne laikino, kaip ji teigia, o nuolatinio pobūdžio.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintą aktyvų teismo vaidmenį, nagrinėjant bankroto bylas, tai, kad atsakovė neteikia kitokių duomenų apie savo įmonės kreditorius ir turimą turtą, nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, vadovaujantis CPK 2 straipsniu, 7 straipsnio 2 dalimi, CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, teismas sprendžia, kad nustatytas UAB „Lamantas“ skolų ir turto vertės santykis laikytinas atitinkančiu Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Šios aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti kreditorės pareiškimą ir iškelti UAB „Lamantas“ bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Administruoti įmonės bankroto procedūrą skirtinas bankroto administratorius Rimgaudas Jacevičius, kurio kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsniu, CPK 291 straipsniu,

nutaria:

iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Lamantas“, įmonės kodas 166822780, esančiai Marijampolės m., R. Juknevičiaus g. 74-23.

Įmonės bankroto administratoriumi paskirti Rimgaudą Jacevičių (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-FA058).

Uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui, po nutarties įsiteisėjimo tai padaryti pakartotinai.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti juridinių asmenų registrui, antstoliams, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškovei, atsakovei ir bankroto administratoriui.

Pavesti bankroto administratoriui atlikti kitus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte, 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus.

Nustatyti, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad kreditoriai per 40 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nurodyti, kad administravimo išlaidų sąmatą bankroto administratorius turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Nutartis įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jei ji nebus apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Virginija Lozoraitytė