Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui Ž. Š. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas, nepateikęs atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam tinkamai pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatytu būdu. Byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovei iki santuokos sudarymo 1994 m. liepos 18 d. Agrarinės reformos tarnybos sprendimu buvo suteikta teisė pirkti lengvatinėmis sąlygomis 2 ha ploto žemę. 1996 m. rugpjūčio 6 d. ieškovė sudarė su Šilutės rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos viršininku valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), už kurią ji sumokėjo dar iki santuokos sudarymo, t. y. 1994 m. spalio 3 d.

Ieškovė su atsakovu Ž. Š. susituokė 1995 m. gegužės 20 d., o 2000 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu santuoka buvo nutraukta, tačiau nutraukiant santuoką, aukščiau paminėti žemės sklypai nebuvo padalinti.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokoje iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Šiuo atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kitaip tariant, tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn.

Nustatyta, kad ginčo žemės sklypus ieškovė nusipirko 1996 m. rugpjūčio 6 d., t. y. ieškovei būnant santuokoje su atsakovu. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojo B. V. parodymų, teisę pirkti minimus sklypus ieškovė įgijo dar iki santuokos sudarymo 1994 m. liepos 18 d. Be to nustatyta, kad ieškovė žemės sklypus pirko ne už grynuosius pinigus, bet už valstybės vienkartines išmokas, ieškovei suteiktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 108 „Dėl valstybės vienkartinės išmokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams“ (Vyriausybės žinios, 1991, Nr. 11-303). Pažymėtina, kad vienkartinių išmokų dalį ieškovei padovanojo ir liudytojas, jos tėvas B. V.. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų ginčijęs minėtų žemės sklypų nuosavybės teisę, nutraukiant santuoką jis jokių pretenzijų dėl šių žemės sklypų nereiškė, jis net nežinojo apie šio turto egzistavimą, o šiais žemės sklypais naudojosi tik ieškovė bei jos tėvas.

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad nekilnojamasis turtas, įgytas už asmenines lėšas (vienkartines išmokas), šio turto naudojimosi būdas bei sutuoktinių elgesys suponuoja išvadą, jog šis turtas buvo įgytas asmeninėn S. L. nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Kadangi ieškovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, o pašto išlaidos valstybei neviršija 3 Eur, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (Kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 1500 Eur vertės ir Nr. (duomenys neskelbtini) (Kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 900 Eur vertės, esantys (duomenys neskelbtini), yra asmeninė S. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.