- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-27
- Bylos Nr.
- 2S-697-619/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40636-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Skolininkas
- J. B.
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- I. K., V. C.
- Kreditorius
- Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal skolininko J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys I. K., V. C., išieškotojas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Skolininkas J. B. skundu dėl antstolio I. G. 2013 m. lapkričio 11 d. patvarkymo skirti pakartotinę ekspertizę areštuoto skolininkų turto vertei nustatyti vykdomojoje byloje Nr. 0008/10/02947 prašė panaikinti minėtą antstolio I. G. patvarkymą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio I. G. atliekamus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki šio skundo išnagrinėjimo teisme dienos. Nurodė, kad Vilniaus miesto l apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-09-16 nutartimi Nr. I-440V/2010 buvo nuspręsta antrąja eile parduoti varžytynėse 0,1363 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), įkeistą AB DnB NORD bankui, kurio 6815/13630 dalių asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklauso I. K., o kitos 6815/13630 dalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso J. B. ir V. C.. 2012-05-30 antstolis pavedė atlikti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. 2012-05-31 turto vertintojas pateikė 0,1363 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) ekspertizės išvadą nurodydamas, kad areštuoto turto rinkos vertė yra 255000 Lt. Skolininkų iniciatyva 2012-12-19 buvo paskirta pakartotinė ekspertizė, kuri 2013-02-07 nustatė, jog vertinamo areštuoto turto rinkos vertė vertinimo atlikimo dienai yra 212 000 Lt. Nepaisant to, antstolį I. G. pavaduojančios antstolės V. M. 2012-05-31 patvarkymu nuspręsta paskelbti 0,1363 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) varžytynes, teisinga turto verte laikant 2012-05-31 atliktos ekspertizės metu nustatytą vertę, t.y. 255000 Lt. Pradinė turto pardavimo kaina nustatyta 204 000 Lt, kas sudarė 80 proc. nuo 2012-05-31 ekspertizės akte nustatytos turto vertės. Minėtas antstolį I. G. pavaduojančios antstolės V. M. 2012-05-31 patvarkymas buvo apskųstas, Vilniaus apygardos teismas 2013-09-12 nutartimi civilinėje byloje 2SA-289-160/2013 J. B. atskirąjį skundą patenkino ir panaikino antstolio patvarkymą Nr. 50 8 2013 03 08 2947/10-1V.
Antstolis I. G. 2013-11-11 priėmė patvarkymą Nr. 50 8 2013 11 11 2947/10-1, kuriuo buvo nuspręsta skirti pakartotinę ekspertizę areštuoto skolininkų turto vertei nustatyti. Pareiškėjas mano, kad jokia pakartotinė ekspertizė nėra reikalinga. Pažymėjo, jog antroji ekspertizė nebuvo ginčijama ir yra galiojanti, ji yra naujesnė, aktualesnė ir todėl turėjo būti naudojama, kaip pagrindas nustatyti pradinę turto pardavimo kainą, kuri turėjo sudaryti 80 procentų nuo šia ekspertize nustatytos turto vertės. Mano, kad antstolis, skirdamas trečią ekspertizę, veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą, vietoj to, kad turtą parduotų skolininko pasiūlytam pirkėjui. Antstolis nesilaiko koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, skiria dar vieną ekspertizę, kuri turės būti apmokėta iš skolininko lėšų, todėl skolininkui dėl to yra daroma žala. Be to, CPK nenumato galimybės skirti pakartotiną turto vertinimo ekspertizę antstolio iniciatyva, todėl mano, kad antstolis peržengė savo įgaliojimo ribas.
Antstolis I. G. 2013-12-09 patvarkymu Nr. 50 8 2013 12 09 2947/10-1S atsisakė patenkinti skolininko J. B. skundą. Antstolis šiame patvarkyme nurodė, jog skiriant pakartotinę ekspertizę buvo atsižvelgta į tai, kad nuo antros ekspertizės atlikimo praėjo 8 mėnesiai, o pakartotinė ekspertizė buvo pavesta atlikti ne turto vertinimo įmonei, o būtent teismo ekspertei, kad niekam nekiltų abejonių dėl kompetencijos. Skolininko turto įkainojimas – pirmiausia antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo procese šalys naudojasi savo suteiktomis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybę taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko teises. Pažymėjo, kad 2013-12-03 jis nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Sklype buvo pakabintas skelbimas apie sklypo pardavimą. Paskambinus skelbime nurodytu telefono numeriu, atsiliepęs asmuo informavo, kad sklypas parduodamas už 440 000 Lt. Pasdomėjus, ar galima derėtis, gautas atsakymas, kad labai nedaug. Ši aplinkybė, kad skolininkas pats ieško pirkėjo už 440 000 Lt, leidžia manyti, jog šio turto vertė gali būti ženkliai didesnė nei prieš kurį laiką nustatyta 212 000 Lt. Teigia, kad todėl antstoliui pagrįstai kilo klausimas dėl šio turto vertės realizavimo dienai ir pagrįstai skirta ekspertizė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjo J. B. skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolio veiksmai skiriant pakartotinę (trečią) ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertei, atitinka įstatymo reikalavimus ir yra teisėti. Teismo vertinimu, pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti paskirta laikantis įstatymo nustatytos tvarkos. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė ir pareiškėjas nenurodė, jog antstolio I. G. veiksmai pažeidžia įstatymo reikalavimus (CPK nuostatas, Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus), todėl netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog įstatyminis reglamentavimas bei formuojama teismų praktika siekia užtikrinti, kad išieškojimo proceso metu, skolininkui priklausantis turtas būtų parduodamas kuo efektyviau, t.y. siekiama užkirsti kelią nepagrįstai mažos kainos nustatymui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra sudaromos sąlygos pareiškėjui priklausantį turtą parduoti už didesnę kainą, todėl nėra aišku, kaip galėjo būti pažeistos pareiškėjo teisės. Teismas nurodė, jog atskirose vietovėse nekilnojamojo turto kaina didėja, o areštuotas turtas įkainojamas veiksmo atlikimo metu galiojančiomis rinkos kainomis (CPK 681 str.). Sutiko, kad aplinkybė, jog skolininkas pats ieško pirkėjo už 440 000 Lt, pagrįstai sukėlė antstoliui abejonių dėl realios šio turto vertės realizavimo dienai. Konstatavo, kad jokių įrodymų apie tai, jog antstolis veikė susitaręs su išieškotoju byloje nepateikta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas skolininkas J. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-16 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, panaikinti skundžiamą antstolio I. G. patvarkymą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Mano, kad jokia pakartotinė ekspertizė nėra reikalinga. Pažymėjo, jog antroji ekspertizė nebuvo ginčijama ir yra galiojanti, ji yra naujesnė, aktualesnė ir todėl turėjo būti naudojama kaip pagrindas nustatyti pradinę turto pardavimo kainą, kuri turėjo sudaryti 80 procentų nuo šia ekspertize nustatytos turto vertės. Mano, kad antstolis, skirdamas trečią ekspertizę, veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Atkreipė dėmesį, jog aštuoni mėnesiai praėjo dėl tos priežasties, kad buvo skundžiamas antstolio patvarkymas, kuriuo jis buvo nusprendęs vadovautis pirmąja turto vertinimo ekspertize. Pažymėjo, kad jis buvo radęs pirkėją, kuris sutiko mokėti 212 000 Lt, t.y. tiek, kiek turtas įvertintas pirmosios ekspertizės metu, tačiau pirkėjas nesutiko mokėti 250 000 Lt – tiek, kiek turtas buvo įvertintas pirmosios ekspertizės metu. Mano, kad vertintojams, nustačius mažesnę turto vertę, nei buvo nustatyta, skolininko teisės tapo ignoruojamos. Antstolis pažeidė pareigą išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, nes nesivadovavo jo paskirta papildoma ekspertize. Teigia, kad šis argumentas nebuvo plačiau nagrinėtas pirmosios instancijos teismo. Nesutinka su teismo argumentais, kad byloje nenustatyta ir pareiškėjas nenurodė, jog antstolio I. G. veiksmai pažeidžia įstatymo reikalavimus. Teigia, jog CPK nenumato galimybės skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę antstolio iniciatyva. Todėl mano, kad antstolis peržengė savo įgaliojimų ribas, paskirdamas pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, nesant nei skolininko, nei išieškotojo prašymo ją skirti ir prieštaravimų dėl antrosios UAB „Domus Optima“ atliktos turto vertinimo ekspertizės. Mano, kad tokie antstolio veiksmai vertintini kaip jo veikimas iš esmės pažeidžiant skolininko interesus. Teigia, kad antstolis nesilaikė CPK 634 str. 2 d. numatytos pareigos ir priėmė nepagrįstą skundžiamą patvarkymą. Dėl to pirmosios instancijos teismas plačiau nepasisakė ir tai turėjo įtakos neteisėtos ir nepagrįstos teismo nutarties priėmimui. Nurodė, kad antstolis pagal skelbimą domėjosi telefonu dėl sklypo kainos jau po 2013-11-11 patvarkymo priėmimo, t.y. 2013-12-03, todėl šis argumentas negali būti naudojamas pagrįsti dar vienos ekspertizės skyrimo reikalingumą, kuri buvo paskirta vienu mėnesiu anksčiau. Pažymėjo, kad antroji ekspertizė nebuvo ginčijama nei vieno proceso dalyvio, todėl ji laikytina objektyvia. Atkreipė dėmesį, jog antstolis pats pasirinko UAB „Domus Optima“, kaip turto vertintoją, todėl mano, kad nėra jokio pagrindo nesivadovauti šia ekspertize. Nurodė, jog antstolis įpareigojo skolininką sumokėti už vertinimą, o byloje vertinimu nesivadovauja. Teigia, kad tokie antstolio veiksmai skolininkui kaip itin sunkioje materialinėje padėtyje esančiam asmeniui yra nepateisinami ir nesuvokiami, kadangi jais skolininkui daroma turtinė žala.Teigia, kad antstolis nesivadovaudamas CPK nuostatomis ir nepateikdamas jokių pagrįstų argumentų, nusprendė skirti dar vieną ekspertizę taip didindamas vykdomojoje byloje atsirandančius kaštus. Mano, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą naikinti antstolio priimtą patvarkymą, kaip visiškai neteisėtą ir nepagrįstą. Vilniaus miesto apylinkės teismas plačiau dėl šių argumentų nepasisakė.
Atsiliepimas
Antstolis I. G. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka su atskiruoju skundu, nesutikimą grindė šiais argumentais:
Nurodė, kad skolininko turto įkainojimas yra pirmiausiai antstolio pareiga, kuria vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo procese šalys naudojasi savo suteiktomis teisėmis. Pabrėžė, kad įstatymas ne tik nedraudžia, bet priešingai, kilus abejonių dėl turto vertės įtvirtina pareigą antstoliui skirti pakartotinę ekspertizę. LR CPK normos tik antstoliui suteikia teisę priimti sprendimą skirti ekspertizę skolininko areštuoto turto vertei nustatyti, o vykdymo proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimą antstolio pasirinktam ekspertui. Antstolis atsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2013-09-12 nutartyje Nr. 2SA-289-160/2013 išaiškinimą, kad antstolis turėjo vadovautis ekspertizės aktu, kuris buvo atliktas po 10 mėnesių vėliau ir kuris geriau atspindi turto rinkos vertę tuo metu. Antstolio vertinimu, nuo antros ekspertizės praėjęs 8 mėnesių laikotarpis yra pakankamai ilgas laiko tarpas, o atskirose vietose nekilnojamojo turto rinkos kaina kinta. Todėl ir buvo paskirta trečioji pakartotinė ekspertizė. Antstolio abejones dėl turto vertės sustiprino įkeisto turto apžiūra ir tai, kad sklypas buvo parduodamas už dvigubai didesnę kainą, nei nustatyta prieš 8 mėnesius atlikto turto vertinimo metu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamo teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), todėl byla nagrinėtina vadovaujantis apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžiančiais atskirojo skundo argumentais.
Byloje ginčas kilo dėl antstolio paskirtos pakartotinės (trečios) ekspertizės areštuoto turto vertei nustatyti teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, jog 2010-09-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. I-440V/2010 dėl 229 759,17 EUR, 260 Lt bei 16 proc. sutartinų metinių įsipareigojimo nevykdymo palūkanų nuo visos laiku nesumokėtos sumos, nuo 2010-09-15 iki visiško įvykdymo, išieškojimo, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus, laikantis tvarkos – pirmąja eile parduoti varžytynėse 0,1200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį I. K.; antrąja eile parduoti varžytynėse 0,1363 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio 6815/13630 dalių asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklauso I. K., o kitos 6815/13630 dalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklauso J. B. ir V. C. (v.b.T1 b.l. 1-2). 2010-12-08 antstolis I. G. priėmė šį vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0008/10/02947 (v.b.T1 b.l. 5). Antstolis, pradėjęs priverstinius vykdymo veiksmus, vykdomojoje byloje 2012-12-16 surašė turto arešto aktą, pakeičiantį 2010-12-09 turto arešto aktą, kuriuo apribojo skolininkams disponavimo teisę aukščiau nurodytu nekilnojamuoju turtu (v.b.T1 b.l. 30-32). Turto arešto akte antstolis nenurodė nekilnojamojo turto vertės, pažymėdamas, kad jo vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. 2012-04-27 0,1200 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantis I. K., parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui (v.b.T2 b.l. 124). 2010-12-09 patvarkymu antstolis UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas pavedė atlikti ekspertizę areštuoto nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) rinkos vertei nustatyti (v.b. T1 b.l.42). UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas pateikė ginčo nekilnojamojo turto ekspertizės išvadą, nustatant, jog vertinamo areštuoto turto, t. y. 0,1363 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), vertė sudaro 255 000 Lt (v.b. T3 2012-05-21 UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas ekspertizės akto l. 13). 2012-08-23 skolininkas I. K. antstoliui pateikė motyvuotus prieštaravimus ir prašė paskirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti (v.b. T3 b.l. 2-6). 2012-12-19 patvarkymu areštuoto turto vertei nustatyti antstolis nusprendė paskirti pakartotinę ekspertizę ją pavesdamas atlikti UAB „Domus Optima“ (v.b.T3 b.l. 128). 2013-02-07 UAB „Domus Optima“ pateikė pakartotinės turto ekspertizės išvadą, kuria nustatė, kad vertinamo areštuoto turo vertė vertinimo atlikimo dienai yra 212 000 Lt (v.b.T3 UAB „Domus Optima“ ekspertizės akto l.4). 2013-03-08 patvarkymu buvo nuspręsta paskelbti areštuoto turto varžytynes, nesivadovauti pakartotine turto vertinimo ekspertize, pradinė turto pardavimo kaina nurodyta 204 000 Lt (v.b. T4 b.l. 6). 2013-09-12 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo panaikintas skundžiamas 2013-03-08 patvarkymas (v.b.T4 b.l. 149-150). 2013-11-11 patvarkymu antstolis nusprendė skirti turto vertės nustatymo pakartotinę (trečią) ekspertizę nekilnojamojo turto - žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti (v.b. T4 b.l. 168). Toks patvarkymas buvo grindžiamas tuo, kad nuo antros ekspertizės atlikimo praėjo 8 mėnesiai. Todėl siekiant nustatyti realią areštuoto turto rinkos kainą vykdymo proceso metu, antstolio vertinimu, buvo būtina paskirti pakartotinę ekspertizę areštuoto skolininko turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vertei nustatyti, pavedant ją atlikti teismo ekspertei.
Apeliantas mano, jog jokia pakartotinė ekspertizė nėra reikalinga, o antstolis, skirdamas trečią ekspertizę, veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Antstolis pažeidė pareigą išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, nes nesivadovavo jo paskirta papildoma ekspertize.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais. Pažymėtina, kad viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos LR CPK 681 str., kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuomonės, kad antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia jam abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, jog buvo atliktos dvi ginčo nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės. 2012-05-21 ginčo nekilnojamasis turtas įvertintas 255 000 Lt (v.b. T.3 2012-05-21 UAB „Ober-Haus“ Ekspertizės aktas), 2013-02-07 ginčo nekilnojamasis turtas įvertintas 212 000 Lt (UAB „Domus Optima“ Ekspertizės aktas l. 22). Taigi, praėjus mažiau negu vieneriems metams nuo pirmosios ekspertizės atlikimo, ginčo turtas buvo įvertintas žymiu kainos skirtumu t.y. 43 000 Lt mažiau. Todėl faktas, jog ginčo turto kaina nepraėjus 1 metų laikotarpiui (9 mėnesiams) gali kisti žymiu skirtumu, teismo vertinimu, antstoliui galėjo sukelti abejonių dėl turto vertės objektyvumo ir teisingumo būtent praėjus 8 mėnesiams po 2013-02-07 paskutinės ekspertizės atlikimo datos. Todėl jis ėmėsi papildomų priemonių ginčo turtui įvertinti – skyrė dar vieną (trečią) ekspertizę, paskirdamas ją atlikti teismo ekspertei. Teismas, vykdydamas procesinę antstolio atliekamų vykdymo veiksmų kontrolę, negali toleruoti situacijos, kuri gali sąlygoti vėlesnių antstolio veiksmų neteisėtumą, t.y. pardavus turtą (žemės sklypą) varžytynėse už kainą, kuri galimai neatitinka realios vertės, atiteksiančio jo pirkėjui, gali atsirasti pagrindas panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą, o tai jau reikštų ne tik dabartinių vykdymo proceso dalyvių, bet ir žemės sklypą įsigijusio asmens teisių pažeidimus. Taigi, nagrinėjamu atveju, konstatuotina, jog antstolio paskirta pakartotinė ekspertizė buvo pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek išieškotojas, tiek skolininkas yra suinteresuoti turtą parduoti kuo brangiau. Turto pardavimas už mažesnę nei rinkos kaina, pažeistų abiejų vykdymo proceso šalių teises bei teisėtus interesus. Kaip nustatyta iš atskirojo skundo, nagrinėjamu atveju skolininkas siekia, kad ginčo turtas būtų parduodamas būtent pigiau, t.y. už 212 000 Lt kainą (kai pirminės ekspertizės metu turtas buvo įvertintas 255 000 Lt). Apeliantas teigia, kad buvo suradęs pirkėją, kuris sutiko mokėti 212 000 Lt. Apelianto netenkino tai, kad antstolis ketino parduoti ginčo turtą už didesnę kainą. Tačiau, kaip nustatyta byloje, skolininkas pats ieško pirkėjo už dvigubai didesnę kainą – 440 000 Lt nei ginčo nekilnojamasis turtas buvo įvertintas 2012-05-21 atlikus ekspertizę (212 000 Lt). Aplinkybė, jog antstolis pagal skelbimą domėjosi telefonu dėl sklypo kainos jau po 2013-11-11 patvarkymo priėmimo, t.y. 2013-12-03 nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą patvarkymą. Pažymėtina, kad šiuos veiksmus antstolis atliko jau gavęs 2013-12-02 skolininko skundą (v.b. T4 b.l. 175-180), su kuriuo nematė teisinio pagrindo sutikti. Aplinkybė, jog skolininkas pats ieško pirkėjo už dvigubai didesnę kainą, tik patvirtina faktą, jog antstolis turėjo pagrindą suabejoti ginčo turto vertės teisingumu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažinta, kad turto vertės įkainojimas beveik dvigubai mažesne kaina buvo pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007). Nesutiktina su apelianto argumentais, kad antstolis veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Kaip nustatyta byloje, nekilnojamojo turto vertinimo ekspertas K. K. yra pateikęs raštą (v.b. T4 b.l. 165) dėl sutikimo atlikti ekspertizę, kuriame nurodė, jog ekspertizės atlikimo terminas 15 darbo dienų nuo turto apžiūros ir dokumentų gavimo. Taigi, 15 darbo dienų terminas nėra ilgas laiko tarpas, kuris užvilkintų vykdymo procesą. Atsižvelgiant į išdėstytą, nesutiktina su skolininko atskirojo skundo argumentais, jog antstolis veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir kad nesilaikė CPK 634 str. 2 d. numatytos pareigos.
Nesutiktina su apelianto argumentais, jog CPK nenumato galimybės skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę antstolio iniciatyva.
CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę, o CPK 682 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Šios įstatymo nuostatos aiškintinos sistemiškai su CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostata, jog areštuojamas turtas įkainojamas rinkos kainomis, ir darytina išvada, kad antstolis skiria ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Nagrinėjant antstolio teisę (pareigą) vertinti eksperto nustatytą turto įvertinimą ir savo iniciatyva skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Dėl argumentų, susijusių su antstolio abejonėmis nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje jau pasisakė, todėl išdėstytų motyvų nebekartoja.
Byloje nustačius, jog antstolio veiksmai, skiriant pakartotinę (trečią) ekspertizę atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra teisėti, atmestini apelianto argumentai dėl didinamų vykdomojoje byloje kaštų, kurie daro žalą apeliantui. Apeliantas atskirajame skunde nenurodė pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės ar materialinės teisės norų pažeidimų, galinčių būti pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti (CPK 306 str. 1 d. 4 p., 329 str., 330 str., 338 str.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.