- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-11-19
- Bylos Nr.
- I-304-289/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas, Donatas Daunys
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- Telšių apskrities viršininko administracijos
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialo, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių teritorinio padalinio, Telšių rajono savivaldybės administracijos
dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialo atstovui A. D.,
dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių teritorinio padalinio atstovui A. E.,
dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovei E. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos atstovo advokato S. S. patikslintą skundą, kuriuo prašoma Telšių apskrities viršininko 2008 m. vasario 22 d. raštu pateiktą atsisakymą panaikinti 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. 1789, 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr.1782, 2002 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. 795, kuriais žemės sklypuose Nr. 7823-0003-0189, Nr.7823-0003-0190, Nr.7823-0003-0191, Nr.7823-0003-0194 nustatytos specialiosios nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos naudojimo sąlygos, pripažinti neteisėtu ir įpareigoti Telšių apskrities viršininką šiuos įsakymus panaikinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjos atstovas advokatas S. S. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas Telšių apskrities viršininko 2008 m. vasario 22 d. raštu pateiktą atsisakymą panaikinti 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. 1789, 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr.1782, 2002 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. 795, kuriais žemės sklypuose Nr. 7823-0003-0189, Nr.7823-0003-0190, Nr.7823-0003-0191, Nr.7823-0003-0194 nustatytos specialiosios nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos naudojimo sąlygos, pripažinti neteisėtu ir įpareigoti Telšių apskrities viršininką šiuos įsakymus panaikinti.
Šalies argumentai
Pareiškėja V. R. teismo posėdžio metu prašė tenkinti skundą ir patikslintą skundą. Pažymėjo, jog neprieštarauja, kad skundžiami įsakymai būtų panaikinti tik toje dalyje, kur nustatomos naudojimo sąlygos.
Pareiškėjos atstovas advokatas S. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog skundo dalykas tiesiogiai susijęs su nekilnojamųjų kultūros vertybių, tai yra kultūros paveldo objektų, buvimu ar nebuvimu nurodytuose žemės sklypuose. Advokatas nurodė, jog nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonų nustatymas pagrįstas ta faktine aplinkybe, kad Janapolės tarybinio ūkio (dabar - Janapolės kadastrinė vietovė) ūkinės veiklos apribojimo plane V. R. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 7823-0003-0194, ribose pažymėtos kapinės. Pareiškėjos atstovas nurodė, jog visos kapinės nėra kultūros paveldo objektai, o tokiu objektu jos tampa tik tada, kai atitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 p. nurodyto kultūros paveldo objekto sąvoką: „... pavieniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t.y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti“. Advokatas S. S. nurodė, jog nei atsakovė, nei tretieji asmenys ar kitos institucijos nepateikė jokių duomenų apie tai, kad Kapinės II yra kultūros paveldo objektas, o priešingai – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2007 m. gegužės 11 d. rašte, adresuotame Telšių apskrities viršininko administracijai, tiesiogiai nurodo, kad Milvydiškių kaimo kapinės nėra Kultūros vertybių registro objektas. Pareiškėjos atstovas pažymėjo, jog aiškinant Kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas, galima daryti išvadą, kad kapinės, kaip nekilnojamojo kultūros paveldo dalis, yra saugomos viešosios pagarbos tikslais (Nekilnojamo turto paveldo apsaugos įstatymo 4 str. 2d. 3 p.). Advokatas teismo posėdžio metu pažymėjo, jog yra neaišku, kokiu pagrindu buvo nustatytos 500 metrų vizualinės apsaugos apie Kapines II zoną, nors šio įstatymo 20 straipsnyje nurodyta, kad kapinių teritorijoms nustatoma pagrindinė konservacinė (saugojimo) žemės naudojimo paskirtis. Atstovas pažymėjo, jog šiame straipsnyje apsauginių zonų nustatymas kapinėms nenumatytas. Pareiškėjos atstovas taip pat pažymėjo, jog pagal to paties įstatymo 10 str. nuostatas savivaldybės paveldosaugos padalinys sprendimą inicijuoti kultūros paveldo objekto paskelbimą saugomu privalo registruoti Kultūros vertybių registre. Atstovas pažymėjo, jog sprendime apie tokio objekto saugojimą nurodomi apsaugos tikslai, reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdis ar jų derinys, patvirtinamos teritorijos ir apsaugos zonos ribos. Advokatas S. S. nurodė, jog bet kuriuo atveju – yra ar nėra Kapinės II kultūros paveldo objektas, ūkinės veiklos apribojimų plane padarytas įrašas apie Kapines II yra vienintelis šaltinis, pagrindas, įrodymas ir priežastis, dėl ko skundžiamais Telšių apskrities viršininko įsakymais V. R. priklausančiuose žemės sklypuose buvo nustatyti ūkinės veiklos apribojimai ir dėl to yra svarbu nustatyti, ar pagrįstai šios kapinės yra pažymėtos plane ir ar yra būtinybė atlikti papildomus ardomuosius, archeologinius ar kitokius tyrimus, kad būtų patvirtinta ar paneigta faktinė aplinkybė, jog žemės sklype Nr. 7823-0003-0194 kada nors buvo ar yra neveikiančios kapinės. Pareiškėjos atstovas pažymėjo, jog galima būtų manyti, kad byloje yra du šaltiniai, kurie patvirtina Kapinių II egzistavimą, o visi kiti dokumentai, įskaitant ir skundžiamus Telšių apskrities viršininko įsakymus, atsakovės ir trečiųjų asmenų raštus, nėra papildomi Kapinių II egzistavimą patvirtinantys šaltiniai, nes yra išvestiniai iš nurodytų pirmųjų dviejų. Pareiškėjos atstovas nurodė, jog laiko atžvilgiu pirmuoju šaltiniu laikytinas grafitiniu pieštuku nežinomo asmens, neaišku kada, Janapolės tarybinio ūkio ūkinės veiklos apribojimo plane padarytas įrašas „Milvydiškių kaimo kapinės“ (b.l. 16). Advokatas nurodė manąs, jog šis įrašas ant Janapolės tarybinio ūkio ūkinės veiklos apribojimo plano atsirado iki 1993-03-31, kai šį planą suderino Telšių apygardos KPI vyresnysis valstybinis inspektorius V. S.. Plano apačioje yra V. S. parašas, taip pat jo pastabos apie nustatytus kitus kultūros paveldo objektus, tačiau nieko neparašyta apie Kapines II. Pareiškėjos atstovas nurodo, jog antru šaltiniu arba net ne šaltiniu, o rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu, kad egzistuoja Kapinės II, yra Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vedėjos V. J. 2006 m. gegužės 16 d. raštas Nr. 2Te-144, adresuotas Lietuvos Respublikos Seimo nariui J. R.. Šiame rašte V. J. teigia: „LTSR Telšių rajono Kultūros ir gamtos paminklų katalogo Varnių apylinkėje buvo įtrauktos vienerios Milvydiškių kaimo kapinės. 1986 m. Lietuvos TSR Kultūros ministerijos Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos ekspedicijos Telšių rajone metu saugotinų objektų sąrašas buvo papildytas Milvydiškių kaimo kapinėmis, kurios ir buvo pažymėtos Lietuvos TSR Telšių rajono gamtos, istorijos ir kultūros paminklų planuose“ (b.l. 28). Advokato manymu, iš šio rašto turinio akivaizdu, kad, V. J. nuomone, 1986 m. mokslinės ekspedicijos metu buvo nustatytos ir lokalizuotos būtent Kapinės II. Atstovas nurodė, jog minėtos ekspedicijos Telšių rajono archeologijos paminklų žvalgymo ir kartografavimo darbų akte bei ataskaitoje 1986 m. spalio 26 d. akto VI skirsnio 10 p. pažymėtos Milvydiškų kaimo kapinės ir nurodoma, jog: „Kaimo kapinės yra 70 m į šiaurės rytus nuo Gušros (Milvydiškių) ežero šiaurės rytų kranto, 70 m į vakarus nuo kelio Lenkaliai - Milvydiškiai, 150 metrų į pietus nuo Drujos upės kairiojo kranto. Kaimo kapinės yra nežymioje kalvelėje. Jos apima apie 25 m skersmens netaisyklingą ovalo formos plotą, aptvertą iš akmenų krauta tvora. Kapinių viduryje stovi kryžius, auga pavieniai krūmai. Aplink kapines - dirbami laukai. Juose jokių radinių randama nebuvo“ (b.l.19). Advokato nuomone, akivaizdu, kad ekspedicijos aprašytosios kapinės yra tos, kurios inventorizuotos, kurios iš tikrųjų egzistuoja ir dėl kurių nėra ginčo ir šios Milvydiškių kaimo kapinės nėra Kapinės II, kurios nuo aprašomosios vietos yra maždaug už 1000 metrų į šiaurę. Pasak advokato, tikrosios neveikiančios Milvydiškių kaimo kapinės, o ne Kapinės II žemėlapiuose žymimos jau seniai, tai patvirtina ir 1939 metų Karo topografijos skyriaus leidinys (b.l.40). Advokatas nurodė, jog galima daryti išvadą, kad vienintelis Kapinių II egzistavimo šaltinis yra anoniminis, nežinia kada ir dėl kokių priežasčių grafitiniu pieštuku Janapolės tarybinio ūkio ūkinės veiklos apribojimų plane padarytas įrašas „Milvydiškių kaimo kapinės“. Advokatas S. S. pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Kapinės II teritorija tikrai buvo suarta, tačiau tolimesnio tyrimo metu, kaip teigiama nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmusio prokuroro A. L. nutarime, „...medžiagoje nėra jokių patvirtinančių duomenų, kad suartame plote tikrai buvo kapai ar kapinės...“. (b.l.52). Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu taip pat pažymėjo, jog LR Vyriausybės 2006 m. vasario 13 d. nutarimu Nr.144 patvirtintose „Kapinių tvarkymo taisyklėse“ nurodyta, kad neveikiančių, riboto laidojimo arba veikiančių kapinių statusas suteikiamas ir keičiamas savivaldybės tarybos sprendimu, apie kapinių priskyrimą neveikiančioms savivaldybė praneša vietinėje spaudoje, informacija iškabinama kapinių informacinėje lentoje. Atstovas pažymėjo, jog nagrinėjamos administracinės bylos medžiagoje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių aukščiau nurodytų veiksmų atlikimą. Advokato manymu, jeigu teigiama, kad Kapinės II yra neveikiančios dabar, tai jos kada nors anksčiau turėjo būti veikiančios. Atstovas pažymėjo, jog nei atsakovė, nei tretieji suinteresuotieji asmenys į bylą nepateikė jokių duomenų apie tai, kad Kapinių II teritorijoje tikrai buvo žmonių palaikų laidojimo vieta, kada buvo laidojama, kokiai konfesijai priklausė kapinės, ar tai buvo I -jo ar II -jo pasaulinio karo aukos, ar jose buvo laidojami rezistentų ar kitų nužudytų okupacinių režimų asmenų palaikai. Pareiškėjos V. R. advokatas pažymėjo, jog dar viena faktinė aplinkybė, leidžianti teigti, kad nurodytoje vietoje nebuvo ir nėra neveikiančių Kapinių II, yra šioje vietovėje 1979 metais atlikti melioravimo darbai, o melioruojamuose žemės sklypuose iškasamos iki 2,5 m gylio tranšėjos 25 - 30 m atstumu. Advokatas nurodė, jog Telšių apskrities laikinai einančio viršininko pareigas R. A. 2006 m. gegužės 29 d. rašte (b.l. 31) nurodoma, jog vykdant Janapolės tarybinio ūkio melioraciją, apie kapinaičių buvimą neužsiminta. Advokatas nurodo, jog analizuojant ir tiriant dokumentus, pateiktus byloje, įrašas apie Kapines II Janapolės ūkinės veiklos apribojimų plane ir visi kiti po to sekę veiksmai (Telšių apskrities viršininko įsakymų ruošimas ir įforminimas, duomenų Registrų centrui teikimas, apsauginių zonų atskiriems ūkininko J. R., o vėliau V. R. žemės sklypuose nustatymas) yra žmogaus klaidos pasekmė. Atstovas pažymėjo, jog Milvydiškių kaimas buvo dviejų tarybinių ūkių - Janapolės ir Pavandenės, o dabar yra tų pačių pavadinimų kadastrinių vietovių teritorijoje. Didesnioji kaimo dalis liko Janapolėje, o mažesnioji kaimo dalis, taip pat ir kaimo kapinės, yra Pavandenėje. Pareiškėjos V. R. atstovas nurodė, jog galbūt tas, kas padarė įrašą Janapolės tarybinio ūkio ūkinės veiklos apribojimų plane „Milvydiškių kaimo kapinės“, vadovavosi logika, kad Milvydiškių kaimo kapinės gali būti tik Milvydiškių kaimo ribose, o ne kur nors kitur. Atstovas nurodė, jog tikriausiai dėl to šių kapinių pavadinimas buvo parašytas ne rašalu, ne tušiniu pieštuku, o grafitiniu pieštuku tiesiog padarytas juodraštinis variantas. Advokatas nurodė, jog baudžiamojoje byloje viena buvusi žemėtvarkos instituto darbuotoja pažymi, kad jokie įrašai pieštuku negalėjo būti daromi, nes buvo daromi tik tušu. Pasak advokato, įtarimą, kad su Kapinių II lokalizavimu buvo padaryta klaida, patvirtina ir tai, kad žemės sklypuose, esančiuose 500 metrų spinduliu nuo sklypo, kuriame yra tikrosios inventorizuotos Milvydiškių kaimo kapinės, 500 metrų vizualinės apsaugos zona nenustatyta. Pažymėjo, jog vieninteliam žemės sklypui, nuosavybės teise priklausančiam A. B., kurio ribose yra tikrosios Milvydiškių kaimo kapinės, nustatyta Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona. Kitiems žemės sklypams, nors ir esantiems iki 500 metrų nuotoliu nuo kapinių, tokia teritorija ir apsaugos zonos nenustatytos. Pareiškėjos atstovas nurodė, jog kyla abejonių dėl to, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių teritorinio padalinio vedėjos V. J., Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus K. T. ir administracijos direktoriaus pavaduotojo J. L. teigimu, įrašas Janapolės tarybinio ūkio ūkinės veiklos apribojimų plane atsirado 1993 m. kovo 31 d. (b. l. 41). Advokatas pažymi, jog tokiu atveju daugiau kaip aštuonerius metus nebuvo daroma nieko, kad V. R. (tuo metu J. R.) sklypuose būtų padaryti apribojimai, susiję su Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos bei apsaugos zonų nustatymu. Pareiškėjos V. R. advokatas mano, jog žemės sklype, kurio unikalus Nr. 7823-0003-0194, Kapinės II pažymėtos ne per klaidą, o sąmoningai ir šį faktą patvirtina tai, kad pagal šio sklypo pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre 2 p. (nekilnojamieji daiktai) viso sklypo plotas yra 13,390 ha, kurį be ariamos žemės ploto sudaro 0,25 ha pelkių ir 0,03 ha nenaudojamos žemės, tačiau nėra 0,96 ha Kapinių II ploto. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad nepateikta jokių įrodymų apie tai, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. 7823-0003-0194, yra ar kada nors buvo kapinės, prašo skundą tenkinti, pripažinti neteisėtu Telšių apskrities viršininko 2008 m. vasario 22 d. raštu Nr. G.2-39R pateiktą atsisakymą panaikinti 2001 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr.1789, 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr.1782, 2002 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. 795, kuriais žemės sklypuose Nr.7823-0003-0189, Nr.7823-0003-0190, Nr.7823-0003-0191, Nr.7823-0003-0194 nustatytos specialios nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos naudojimo sąlygos, ir įpareigoti Telšių apskrities viršininką šiuos įsakymus panaikinti. Pareiškėjos atstovas pažymėjo, jog sutiktų, kad būtų sumažintas reikalavimas ir panaikinti įsakymai toje dalyje, kur numatyti ribojimai tuose žemės sklypuose.
Atsiliepimas
Atsakovės Telšių apskrities viršininko administracijos atstovas V. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog su pareiškėjos skundu sutinka ir pažymėjo, jog ūkinės veiklos apribojimo planas buvo pradinis dokumentas, kuriame buvo žymimi kultūros paveldo objektai ir jų buvimas tuo metu buvo derinamas su Kultūros paveldo inspekcija. Vėliau planus rengė „Hidroprojektas“ ir ta pati „Hidroprojekto“ specialistė vėliau tuos apribojimus dėl saugomų teritorijų perkeldavo į rengiamus vienos ar kitos kadastro vietovės žemėtvarkos projektus. Atstovas nurodė, jog kada pateikiamas parengtas projektas, jis yra svarstomas, tikrinamas, tvirtinamas ir juo remiantis yra atkuriamos nuosavybės teisės į žemę piliečiams. Atkūrimo procesas yra įforminamas dviem apskrities viršininko dokumentais – sprendimu ir įsakymu. Tiek sprendimas, tiek įsakymas yra pateikiami Nekilnojamo turto registrui dėl konkretaus žemės sklypo įregistravimo ir nuosavybės teisų nustatymo ir Registrų centras įregistruoja įsakyme bei sprendime nustatytus apribojimus. Atstovas nurodė, jog prasidėjus istorijai dėl šių kapinių, V. R. ne kartą kreipėsi į apskrities viršininką pagrįstai motyvuodama, nes jau turėjo medžiagos, pagrindžiančios jos išvadas, kad tie apribojimai yra neteisėti. Atsakovės atstovas nurodė, jog buvo kalbama su specialistu, kuris parengė įsakymus, dėl kurių šiandien vyksta šita byla. Pasak atsakovės atstovo, šis specialistas nurodė, jog tiek iš 1993 m. apribojimo plano, tiek iš vėliau rengtų žemėtvarkos projektų vienu ar kitu būdu bus panaikinti padaryti įrašai, tada bus keičiamas ir įsakymas dėl apribojimų nustatymo. Atsakovės atstovas nurodė, jog 2008 m. vasario 22 d. V. R. buvo atsakyta, jog Telšių apskrities viršininko administracija neturi galimybės savarankiškai nustatyti, kad ginčytame sklype nieko nėra ir kad reikalavimas panaikinti apribojimus būtų patenkintas. Telšių apskrities viršininko administracijos atstovas pažymėjo, jog jeigu vykstant bylos nagrinėjimui tretieji asmenys pateiks išsamius paaiškinimus, įtikins kolegiją, kad apribojimai nustatyti nepagrįstai, kad tos įsakymo dalys neteisėtos, Telšių apskrities viršininko administracija sutinka, kad būtų priimtas toks sprendimas. Tokiu būdu atsakovė vykdys teismo sprendimą ir įsakyme esantys apribojimai bus kitu įsakymu panaikinti. Atstovas V. B. nurodė, jog pareiškėjai ir jos atstovui kilo abejonių, ar iš tikrųjų pradiniame apribojimų plane padarytas įrašas su data „1993 m.“ atitinka tikrovę ir yra originalas, ar įrašas nėra darytas vėliau. Atstovas pažymėjo, jog esmė ta, kad Kultūros paveldo inspekcija atsirado po 1990 m. ir neturėjo jokių duomenų apie egzistuojančius kultūros paveldo objektus ar saugomas teritorijas bei apsaugos zonas. Atstovas nurodė, jog visą šią medžiagą turėjo tuometinio rajono vykdomojo komiteto paminklosaugos specialistai ir jie visą šitą medžiagą perdavė Kultūros paveldo inspekcijai. Atstovas nurodė, jog derinant apribojimų planus, buvo žiūrima į sąrašą tų objektų, kurie saugomi ar nesaugomi ir ar jie buvo įtraukti į sąrašus, ar buvo patvirtinti, tada niekas nesigilino. Atstovas nurodė, jog tuo metu pakako, kad tokie sąrašai buvo sudaromi remiantis ekspedicijomis pagal žmonių pasakojimus. Atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko pareiškėjos atstovo skundo reikalavimą siūlydamas jį sukonkretinti dėl įsakymo dalies panaikinimo, kurioje nustatyti apribojimai.
Trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialo atstovas A. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog kadastriniai duomenys įregistruojami, kai gaunami sprendimai ir įsakymai. Atstovas nurodė, jog kapinių plotas yra privačioje žemėje. Pažymėjo, jog duomenis apie nekilnojamų kultūros vertybių teritorijas ir saugomas zonas valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialui teikia Kultūros paveldo departamentas. Pažymėjo, jog registruojant sklypus šie dokumentai atsiunčiami kartu su Telšių apskrities viršininko įsakymu, o kai Kultūros paveldo departamentas nustato, valstybės įmonei Registrų centrui atsiunčiami raštai ir registruojama valstybės įmonėje Registrų centras. Pažymėjo, jog yra vertinami tik dokumentai – įsakymai, sprendimai, planai, o į vietą nenuvažiuojama. Registrų centro Telšių filialo atstovas nurodė, jog su pareiškėjos atstovo advokato S. S. skundu sutinka.
Trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių teritorinio padalinio atstovas A. E. teismo posėdžio metu nurodė, jog apribojimus nustatinėja savivaldybė ir Telšių apskrities viršininko administracija. Kultūros departamentas jokių apribojimų nenustatinėjo ir neturi įgaliojimų juos nustatyti. Kultūros paveldo departamento atstovas pažymėjo, jog plane, kur atlikti derinimai, galima pastebėti du įrašus. Vieną įrašą daro savivaldybės paveldosaugos specialistai, kitą – Kultūros paveldo departamentas. Kultūros paveldo departamentas atsako už objektus, kurie yra saugomi valstybės arba įregistruoti registre, o šitų ir kitų kapinaičių registre nėra. Atstovas nurodė, jog tam, kad būtų įsitikinta, kad tos kapinaitės yra, galbūt reikėtų atlikti tyrimus, bet tą turėtų spręsti savivaldybės administracija ir nustatyti apribojimus. Atstovas A. E. nurodė, jog archeologiniai tyrinėjimai nebuvo atlikti, pareiškėjai prašė juos atlikti ir savivaldybė buvo pažadėjusi tai padaryti. Atstovas nurodė, jog neatlikus tyrimo, negalima konstatuoti, ar yra toje vietoje kapinės, ar jų nėra. Atstovas nurodė, jog jeigu teismas mano, kad nereikia tyrimo, tai galima neatlikti tyrinėjimų. Pažymėjo, jog departamentas neturi duomenų apie kokius nors radinius žemės paviršiuje, taip pat apie kapinaites departamento padalinyje nerasta jokių duomenų. Kaip nurodė atstovas, kapinės prižiūrimos ir jų zonos nustatomos Kapinių tvarkymo taisyklėmis ir ši priežiūra yra savivaldybės administracijos kompetencija. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nurodė, jog vieni iš juridiškai įgaliojančių departamento dokumentų yra veiklos apribojimo planai, kurie daugiau su niekuo neturėtų būti derinami. Yra daromi du derinimai – savivaldybė atsako už savivaldybės objektus, o departamento specialistai – už registre esančių vertybių sąrašą. Atstovas nurodė, jog Kultūros paveldo departamentas neatsako už derinimą, kuris yra susijęs su kapinaitėmis. Atstovas pažymėjo, jog V. S. derino visą registre esančių objektų sąrašą ir negalėjo išrinkti objektų, nes tuomet būtų reikėję daryti sąrašą. Atstovas nurodė, jog su pareiškėjos atstovo advokato S. S. skundu sutinka.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovė E. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog Telšių rajono savivaldybės administracija neturi kitų duomenų, išskyrus posėdyje paminėtus dokumentus – Janapolės kadastrinės vietovės apribojimo plane pažymėtus duomenis. Atstovė nurodė, jog Kultūros paveldo departamentas, vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklėmis, savivaldybei rekomendavo atlikti archeologinius tyrimus. Šiuo metu archeologiniai tyrimai nėra atlikti ir vis dėlto savivaldybės pozicija yra tokia, kad tyrimus ten reikia atlikti, t.y. faktiškai nustatyti yra ten kapinaitės, ar ne. Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovė nurodė, jog savivaldybė planavo atlikti tyrimus, buvo numatytas finansavimas, tačiau dėl specialistų stokos ir 2008 m., ir 2007 m. nebuvo galima įvykdyti šių planų. Atstovė pažymėjo, jog Telšių rajono savivaldybė kiekvienais metais yra numačiusi tam tikrų lėšų kultūros paveldo išsaugojimui ir visada būdavo sprendžiamas ir Milvydiškių kaimo kapinių klausimas, t.y. ar reikia, ar nereikia jas išsaugoti. Tiek 2007 m., tiek 2008 m. planai pasikeisdavo dėl specialistų stokos, dėl atsiradusių kitų prioritetų. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė nurodė, jog konkrečiai nebuvo numatyta lėšų skirti Milvydiškių kaimo kapinių tyrimui, o yra „bendra eilutė“. Atstovė nurodė, jog pagal dokumentus nėra įrodymų, kad kapinės ten buvo. Pažymėjo, jog tyrimas galimai užtruktų nuo pavasario iki rudens ir kainuotų apie 80 000 litų. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė nurodė, jog tuo metu savivaldybėje dirbęs specialistas, suderindamas žemės sklypo planą, vadovavosi Janapolės kadastrinės vietovės planu. Atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su skundu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos V. R. atstovo advokato S. S. skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Telšių apskrities viršininko atsisakymo panaikinti 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. 1789, 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr.1782, 2002 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. 795, kuriais žemės sklypuose Nr. 7823-0003-0189, Nr.7823-0003-0190, Nr.7823-0003-0191, Nr.7823-0003-0194 nustatytos specialiosios nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos naudojimo sąlygos.
Pažymėtina, jog 13,39 ha žemės sklypas Nr.7823-0003-0194 asmenine nuosavybės teise priklauso A. S. (b.l.15). 2005 m. kovo 22 d. sutartyje nurodoma, jog V. R. dovanoja asmeninėn nuosavybėn A. S. 13,39 ha žemės sklypą (unikalus Nr.:7823-0003-0194) Milvydiškių k., Telšių r.sav. (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.86-2-058-05 tomo Nr. 1 l.66). 2005 m. rugpjūčio 25 d. įgaliojimu A. S. įgaliojo V. R. sudaryti teisinės pagalbos sutartį dėl jos interesų atstovavimo visose civilinėse ir administracinių teisės pažeidimų bylose, suteikiant atstovui visas dalyvaujančių šiose bylose asmenų teises, suteikiant teisę atlikti jos vardu visus procesinius veiksmus, taip pat padidinti ar sumažinti ieškininius reikalavimus, pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, sudaryti taikos sutartį, apskųsti tesimo sprendimą ir nutartį apeliacine, o taip pat kasacine tvarka (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.86-2-058-05 tomo Nr. 1 l.47). Taigi darytina išvada, jog pareiškėja V. R. nebuvo įgaliota sudaryti 2007 m. liepos 19 d. teisinės pagalbos sutartį su advokatu S. S. (b.l.56) dėl A. S. interesų atstovavimo administracinėse bylose dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. LR ABTĮ 103 str. 3 d. numatyta, jog tuo atveju, jei skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, skundas paliekamas nenagrinėtu. Taigi ginčas dalyje dėl atsakovės įpareigojimo panaikinti 2002 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. 795 antroje dalyje dėl nustatytų specialių nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos naudojimo sąlygų 13,39 ha žemės sklype Nr.7823-0003-0194 nenagrinėtinas.
Priimdamas 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr.1782 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo Telšių rajone“, 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr.1789 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo Telšių rajone“ Telšių apskrities viršininkas nurodė žemės ir miško sklypams taikyti 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr.343, 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr.1640 specialiąsias sąlygas bei servitutus, nurodytus Telšių apskrities viršininko administracijos priimtuose sprendimuose dėl nuosavybės teisės į mišką, žemę ir vandens telkinius.
Pažymėtina, jog priimant minėtus įsakymus buvo taikytos LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.343 ir LR Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr.1640 patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 83 p. nurodoma, jog pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą nustatomos nekilnojamųjų kultūros vertybių individualios apsaugos zonos: apsaugos nuo fizinio poveikio ir vizualinės apsaugos. Sąlygų 84 p. nurodoma, jog kol nenustatytos nekilnojamųjų kultūros vertybių individualios apsaugos zonos, taikomos laikinosios zonos: apsaugos nuo fizinio poveikio – 50 metrų; vizualinės apsaugos - 500 metrų. LR nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (1994 m. gruodžio 22 d. Nr.I-733 redakcija) 17 str. 2 d. ir 3 d. buvo numatyta, jog apsaugos nuo fizinio poveikio zonos - tai plotai už nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijų, kuriuose atliekami darbai gali fiziškai pakenkti šioms vertybėms ar jų teritorijoms, o vizualinės apsaugos zonos - tai plotai už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos nuo fizinio poveikio zonų ar teritorijų, kuriuose aplinkos pakeitimai gali pakenkti šių vertybių kraštovaizdžiui ar optimaliam jų apžvelgimui.
Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (1994 m. gruodžio 22 d. Nr.I-733 redakcija) 17 str. 6 d. buvo nurodyta, jog prieš skelbiant nekilnojamąsias kultūros vertybes kultūros paminklais, turi būti nustatytos individualios apsaugos zonos. To paties įstatymo, galiojusio 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr.1789, 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr.1782 priėmimo metu, 1 str. nurodoma, jog nekilnojamosios kultūros vertybės – kultūrinės vertės ir visuomeninės reikšmės statiniai, jų priklausiniai bei kompleksai, ansambliai ir vietovės, įregistruoti šio įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamųjų kultūros vertybių registravimo tvarka numatoma 9 str.: „Šio įstatymo 3 straipsnio antrojoje dalyje išvardyti objektai registruojami nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis.“ Minėto įstatymo 3 str. 2 d. nurodoma, jog „..kapinynai ir kitos senovės laidojimo vietos, neveikiančios kapinės ir karių kapinės turi kultūrinę vertę bei visuomeninę reikšmę ir registruojami kaip nekilnojamosios kultūros vertybės“. Taigi darytina išvada, jog nekilnojamųjų kultūros vertybių individualios apsaugos zonos gali būti nustatomos tik turint duomenų, jog objektas (šiuo atveju Milvydiškių kapinaitės II) yra įregistruotas kaip nekilnojamoji kultūros vertybė.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2007 m. gegužės 11 d. Nr.(14.18)2-1077 rašte (b.l.190) Telšių apskrities viršininko administracijai nurodoma, jog Milvydiškių kaimo kapinės nėra Kultūros vertybių registro objektas ir pažymima, jog remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 20 straipsniu, neveikiančios kapinės prižiūrimos pagal kapinių tvarkymo taisykles, kurios numato, kad savivaldybės teritorijoje esančių kapinių priežiūrą organizuoja ir lėšas priežiūrai skiria savivaldybė. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2007 m. birželio 1 d. rašte „Dėl Milvydiškių senųjų kapinių“ (b.l.33-34) pažymima, jog 2005 metais įsigaliojus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui, departamentui teisės aktų nustatyta tvarka suteiktos teisės priimti administracinius sprendimus tik tuo atveju, kai kapinės ar jų dalys yra įrašytos į Kultūros vertybių registrą. Kadangi nė vienos Milvydiškių senosios kaimo kapinės nėra įrašytos į Kultūros vertybių registrą, departamentas nėra kompetentinga institucija nei identifikuoti kapines, nei jas įteisinti kaip žemės sklypus su apribojimais, nei tokias kapines ar joms taikomus apribojimus panaikinti. Rašte pabrėžiama, kad ši pozicija jau buvo išsakyta ir departamento 2007 m. vasario 26 d. rašte Nr.(7.12)2-361“Dėl žemės sklypų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų“ (kapinės šiuo metu nėra nekilnojamosios kultūros vertybės, todėl taikyti Nekilnojamojo turto registre įrašus dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių apribojimo nėra pagrindo). Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2007 m. rugsėjo 26 d. rašte „Dėl Milvydiškių senųjų kaimo kapinių II“ (b.l.48) nurodoma, jog Milvydiškių senosios kaimo kapinės II nėra nekilnojamos kultūros vertybės bei jose nėra registruotų kitų tokių vertybių. Kultūros paveldo departamentas šias aplinkybes dar kartą patvirtina ir 2008 m. spalio 2 d. atsiliepime Šiaulių apygardos administraciniam teismui (b.l.143), kuriame nurodo, jog pareiškėjos skunde minimos neveikiančios Milvydiškių senosios kaimo kapinės II, šių kapinių kapai ar statiniai nėra registruoti Kultūros vertybių registre.
Įvertinus byloje esančią medžiagą, darytina išvada, jog nėra duomenų, kad Milvydiškių kaimo kapinaitės II buvo registruotos kaip nekilnojamoji kultūros vertybė, kuriai reikalinga teisinė apsauga. Taigi darytina išvada, jog 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr.1789, 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr.1782 žemės sklypuose Nr.7823-003-0189, Nr.7823-003-0190, Nr.7823-0003-0191 nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona yra nustatyta nepagrįstai.
2008 m. sausio 17 d. pareiškėja V. R. kreipėsi į Telšių apskrities viršininko administraciją su prašymu panaikinti Telšių apskrities viršininko įsakymus. Pareiškėjos prašyme nurodoma, jog Kultūros vertybių apsaugos departamento Telšių teritorinis padalinys keturiuose žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr.7823-003-0189, Nr.7823-003-0190, Nr.7823-0003-0191, Nr.7823-003-0194, nustatė ūkinės veiklos apribojimus dėl viename iš sklypų tariamai esančių neveikiančių kapinių.
Atsakovės 2008 m. vasario 22 d. rašte „Dėl prašymo panaikinti Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymus“ (b.l.67) nurodoma, jog ūkinės veiklos apribojimai konkretizuojami apskrities viršininko įsakymuose dėl žemės suteikimo atsižvelgiant į kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkų projektų rengimo metu nustatytas saugomas teritorijas ir apsaugos zonas. Taip pat nurodoma, jog kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2007 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. (7.12)2-2273 patvirtino tą aplinkybę, kad Kultūros paveldo inspekcijos Telšių apygardos specialistai padarė įrašą ūkinės veiklos apribojimo plane dėl Milvydiškių senųjų kapinių II. Rašte taip pat pažymima, jog Telšių rajono savivaldybės administracija informavo Telšių apskrities viršininko administraciją apie tai, kad siekiant nustatyti natūroje kapaviečių buvimo vietą Milvydiškių kaime bus organizuojami archeologiniai tyrimai ir jog atsakovė iki šiol neturi informacijos apie tyrimų atlikimą bei apie jų išvadas. Atsakovė atsisakė tenkinti pareiškėjos 2008 m. sausio 17 d. prašymą teigdama, jog nesant archeologinių tyrimų išvadų Telšių apskrities viršininko administracija neturi galimybės panaikinti nustatytus ūkinės veiklos apribojimus.
Pažymėtina, jog iš pareiškėjos 2008 m. sausio 17 d. prašyme nurodytų aplinkybių ir byloje esančių duomenų (patvirtintų rašto kopijų, kuriose matyti, jog Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos informavo Telšių apskrities viršininko administraciją, jog Milvydikšių kapinaitės II nėra registruotos į Kultūros vertybių sąrašą (b.l.34; b.l.48; b.l.121; b.l.190) galima spręsti, jog 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr.1789, 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr.1782 žemės sklypuose Nr.7823-003-0189, Nr.7823-003-0190, Nr.7823-0003-0191 nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona nustatyta nepagrįstai. Telšių apskrities viršininko administracijos 2008 m. vasario 22 d. atsisakymas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, nes pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės bei turimi faktai iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos galėjo būti vertintini kaip pagrindas panaikinti nustatytus ūkinės veiklos apribojimus neturint archeologinių tyrimų išvadų.
Įvertinus byloje esančią medžiagą bei proceso šalių argumentus, darytina išvada, jog Telšių apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr.1782 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo Telšių rajone“ 2 d., 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr.1789 „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo Telšių rajone“ 2 d. nėra pagrindo taikyti 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr.343, 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr.1640 numatytų specialiųjų nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos naudojimo sąlygų, nurodytų Telšių apskrities viršininko administracijos priimtuose sprendimuose dėl nuosavybės teisės į mišką, žemę ir vandens telkinius žemės sklypuose Nr.7823-0003-0189, Nr.7823-0003-0190, Nr.7823-0003-0191.
Remdamasi protingumo ir teisingumo principais bei atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos V. R. atstovo advokato S. S. skundas yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, todėl Telšių apskrities viršininko 2008 m. vasario 22 d. raštu Nr.G.2-39R pateiktas atsisakymas panaikinti 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr.1789, 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr.1782, 2002 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. 795, kuriais nustatytos specialios nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos naudojimo sąlygos, pripažintinas neteisėtu ir Telšių apskrities viršininko administracija įpareigotina panaikinti 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr.1789 antroje dalyje dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos taikymo žemės sklype Nr. 7823-0003-0191 ir žemės sklype Nr. Nr.7823-003-0190, 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr.1782 antroje dalyje dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos taikymo žemės sklype Nr.7823-003-0189.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjos V. R. atstovo advokato S. S. skundą patenkinti iš dalies.
Pareiškėjos V. R. atstovo advokato S. S. skundą dalyje dėl Telšių apskrities viršininko įpareigojimo panaikinti 2002 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. 795 palikti nenagrinėtą, nes skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
Telšių apskrities viršininko 2008 m. vasario 22 d. raštu Nr.G.2-39R pateiktą atsisakymą panaikinti 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr.1789, 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr.1782, 2002 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. 795, kuriais žemės sklypuose Nr.7823-003-0189, Nr.7823-003-0190, Nr.7823-0003-0191, Nr.7823-003-0194 nustatytos specialios nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos naudojimo sąlygos, pripažinti neteisėtu.
Įpareigoti Telšių apskrities viršininko administraciją panaikinti 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr.1789 antroje dalyje dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos taikymo žemės sklype Nr. 7823-0003-0191 ir žemės sklype Nr.7823-003-0190, 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr.1782 antroje dalyje dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijos ir apsaugos zonos taikymo žemės sklype Nr.7823-003-0189.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.