Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2013-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-100-297/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-10-18
Bylos Nr.
1-100-297/2013
Teisminio proceso Nr.
1-70-1-00241-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Kaltinamasis
I. Z.
Advokatai
Vytas Kantaravičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-100-297/2013Teisminio proceso Nr. 1-70-1-00241-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.2.; 1.1.10.1.; 1.2.4.8.3.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5. (S)
DRUSKININKŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 18 d.Druskininkai
Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė,sekretoriaujant Ingai Gudavičienei,dalyvaujant prokurorui Antanui Baranauskui,nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą Teresei Milčiūtei,gynėjui advokatui Vytui Kantaravičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti profesinį išsilavinimą, išsituokusi, nedirbanti, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji I. Z. 2012 m. rugsėjo 2 d. apie 17 val. prie kavinės „Forto dvaras", esančios M. K. Čiurlionio g. 55, Druskininkuose, mušdama ir kitaip smurtaudama savo mažametės dukros D. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent sugriebusi rankomis dukrai už abiejų rankų (ties pečiais), ją stipriai papurtė, po to sudavė koja ir rankomis ne mažiau du smūgius į įvairias kūno vietas, o D. N. nugriuvus ant žemės, prispaudė ją savo kūno svoriu prie žemės ir ne mažiau kaip tris kartus sudavė ranka į įvairias kūno dalis, tuo padarydama mažametei D. N. paviršinius odos įdrėskimus dešinio žasto viršutiniame trečdalyje šoniniame paviršiuje, viduriniame trečdalyje vidiniame paviršiuje, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji I. Z. kaltę visiškai pripažino, paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo 2 d. kartu su mažamete dukra D. N. buvo Druskininkuose, vaikščiojo po miestą. Paskui nuėjo prie Druskonio ežero, pasėdėjo ant suoliuko. Kaltinamoji norėjo užeiti į netoliese esančią kavinę „Forto dvaras", tačiau dukra D. tam prieštaravo, siūlė važiuoti namo. Kaltinamoji supyko, kad dukra jos neklauso, ji suėmė rankomis dukrai už pečių ir ją stipriai papurtė, nuo ko jos abi pargriuvo ant žemės. Tada sudavė dukrai rankomis kelis smūgius į įvairias kūno vietas, galėjo ir įspirti. Tiksliai suduotų smūgių skaičiaus nurodė neprisimenanti, bet sutiko, kad galėjo suduoti tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime. D. N. garsiai verkė. Tuo metu prie jų priėjo nepažįstami žmonės, kažkokios moterys atitraukė mergaitę nuo kaltinamosios ir ją ramino, o prie kaltinamosios priėjo nepažįstamas vyriškis ir laikė ją, kol atvyko policijos pareigūnai ir pristatė į policijos komisariatą. Dėl to, kad smurtavo mažametės dukros atžvilgiu, kaltinamoji nuoširdžiai gailisi. Bylos ikiteisminio tyrimo metu I. Z. analogiškai aiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes (b. 1. 107, 111-112).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę patvirtina ir kiti bylos įrodymai, kuriuos teismas ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusioji D. N., apklausta bylos ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kaltinamoji - jos motina, su kuria ji gyvena močiutės namuose (duomenys neskelbtini). 2012 m. rugsėjo 2 d. po pietų ji kartu su mama atvažiavo į Druskininkus. Nuėjo prie ežero pažiūrėti fontano, atsisėdo ant suoliuko. Kiek pasėdėjus, ji atsistojo ir pasakė mamai „einam", tada mama be priežasties pradėjo ją mušti, apdraskė rankas, ji buvo nukritusi ant žemės. Nukentėjusioji jautė skausmą, ji labai išsigando, todėl garsiai verkė. Prie jų priėjo pašaliniai žmonės, kurie ją atitraukė nuo mamos ir iškvietė policijos pareigūnus (b. 1. 5, 10).

2012-09-04 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 845/12(06) patvirtina, kad nukentėjusiajai D. N. nustatyti paviršiniai odos įdrėskimai dešinio žasto viršutiniame trečdalyje šoniniame paviršiuje, viduriniame trečdalyje vidiniame paviršiuje, kurie galėjo būti padaryti kieto, turinčio ribotą paviršių daikto poveikyje, ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje, sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. 1. 21-23).

Liudytoja O. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2012 m. rugsėjo 2 d. apie 17 val. ji su V. M. vaikščiojo prie Druskonio ežero. Netoli kavinės „Forto Dvaras" pamatė moterį, tempiančią mažametę mergaitę, kuri verkė ir priešinosi. Moteris, tempdama mergaitę už rankos, ją purtė, rankomis sudavė kelis smūgius į įvairias kūno vietas, spyrė su koja. Mergaitė ir moteris pargriuvo ant žemės, tada moteris prispaudė mergaitę savo kūno svoriu prie žemės. Visą tą laiką mergaitė verkė, rėkė. Liudytoja priėjo prie jų, norėdama apginti mergaitę. Moteris pasakė, kad čia jos dukra, bet ji kalbėjo nerišliai, nebuvo galima suprasti, ką ji kalba. V. M. norėjo atitraukti mergaitę nuo tos moters, bet ši tam priešinosi, spardydamasi kojomis. Tada priėjo vyras, kuris padėjo išlaisvinti mergaitę. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie išsivežė tą mergaitę ir moterį (b. 1. 43).

Analogiškus parodymus davė liudytojai V. M. (b. 1. 44) ir A. P. (b. 1. 42).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2013 m. gegužės 6 d. - birželio 4 d. ekspertizės aktas patvirtina, kad kaltinamoji iki nusikalstamos veikos padarymo ir jos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, jai nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas; kaltinamoji veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, ji nebuvo nei fiziologinio afekto, nei kitoje emocinėje būsenoje, kuri būtų turėjusi įtakos jos elgesiui; kaltinamajai diagnozuojami psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, kas netrukdo jai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, kaltinamajai nereikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas (b. 1. 97-99).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus duomenis visumoje, daro išvadą, kad kaltinamosios I. Z. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikaltimą yra įrodyta. Kaltinamoji, veikdama tyčia, panaudojo fizinį smurtą prieš savo mažametę dukrą D. N., gim. (duomenys neskelbtini). Fizinis smurtas pasireiškė smūgių rankomis ir koja sudavimu, stipriu vaiko purtymu ir jo parvertimu ant žemės. Dėl tyčinių smurtinių kaltinamosios veiksmų atsirado padariniai - nukentėjusiajai D. N. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokie kaltinamosios veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 red.) požymius. Iš kaltinimo pašalinamas veiką kvalifikuojantis požymis - fizinio skausmo sukėlimas, nes šiuo atveju, kai nukentėjusiajai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, minėto požymio nurodymas yra perteklinis.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamoji visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, padarinius, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamoji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, ji teisiama pirmą kartą, administracinėmis nuobaudomis nebausta. Pagal BK 55 str. nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, tai, kad po nusikaltimo padarymo kaltinamoji daugiau nėra padariusi jokių teisės pažeidimų, iš nukentėjusiosios atstovės paaiškinimų seka, kad kaltinamoji rūpinasi savo dukra, daugiau tokių atvejų, kad ji netinkamai elgtųsi vaiko atžvilgiu, nenustatyta, skirtina sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas BK 75 str. 1 d. pagrindu atidėtinas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji dėl padarytos veikos visiškai pripažino kaltę, šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti BK 64¹ str. ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3. Kartu įvertinama tai, kad pagal BK 50 str. 2 d. minimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra trys mėnesiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 303 str. 2 d., 304-307 str.,

nusprendžia:

I. Z. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 red.) ir skirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. ir 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant nuteistajai įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė