Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), teista:1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-05 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-10-24 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas pasiunčiant ją atlikti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose; 2) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017-05-09 nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2017-11-23, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, šią bausmę subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-05 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams, 3) Klaipėdos apylinkės teismo 2018-01-30 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalyje, vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017-05-09 nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2023 m. rugpjūčio 12 d. apie 22.30 val., M. Š., namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,96 promilių neblaivumas), kilusio žodinio konflikto metu tyčia ne mažiau kaip tris kartus kumščiu trenkė ir ne mažiau kaip tris kartus spyrė į galvą savo mamai A. V., savo veiksmais padarydama jai poodinę kraujosruvą aplink dešinę akį, veido odos nubrozdinimus, muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje ir taip mušdama savo mamą A. V. sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo.

Kaltinamoji M. Š. pagal jai pareikštą kaltinimą savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023-08-12 apie 22.10 val. ji grįžo namo iš viešnagės pas savo tetą Klaipėdoje, kur vartojo įvairius alkoholinius gėrimus vyną, šampaną, brendį, degtinę, buvo apsvaigusi. Namuose rado savo neblaivią mamą ir pamatė, kad mamos dešinės pusės žandas yra sumuštas; mama sakė, kad gal virto, gal kiti asmenys ją sumušė. M. Š. pranešė apie tai bendruoju pagalbos telefonu, iškvietė mamai greitąją med. pagalbą. Kol laukė medikų, jai mama vis prikaišiojo, neva kažkokie kaltinamosios "sėbrai" ją sumušė. M. Š. pati buvo neblaivi, o kai būna neblaivi, būna agresyvi, todėl šie mamos priekaištai ją išvedė iš kantrybės ir ji trenkė mamai į veidą. Tuo momentu į butą užėjo medikai, kurie ją atitraukė nuo mamos. Kiek kartų trenkė ar spyrė koja mamai, neatsimena, bet pripažįsta visus kaltinime nurodytus smūgius. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnės; tada M. Š. pripažįsta gąsdinusi visus, kad pasipjaus skutimosi peiliuku, jeigu kas nors ją lies, tačiau rimtų ketinimų neturėjo. Po kiek laiko policininkės ją sulaikė, ji buvo išvežta į ligoninę stebėjimui. Grįžusi atsiprašė mamos, jos susitaikė, toliau kartu gyvena ir augina 11 m. amžiaus kaltinamosios sūnų, kuris parsikraustė pas ją gyventi nuo 2023 m. spalio mėn. M. Š. nurodė, kad nuo to įvykio alkoholio nebevartoja, nes supranta, kad dėl jo vartojimo tampa agresyvi, yra įsidarbinusi ½ etato (duomenys neskelbtini) slaugytojos padėjėja, ketina įsidarbinti ir kitame darbe, nes nori pasirūpinti savo pragyvenimu, išlaikyti sūnų, teisiškai susigrąžinti jo globą, prisidėti ir prie kito sūnaus, kuris gyvena su savo tėvu, išlaikymo bei sumokėti visas iš ankstesnių teistumų ir administracinių nuobaudų likusias baudas ir skolas. Dėl šito įvykio nuoširdžiai gailisi, stengsis pasitaisyti. Nurodė, kad pati užaugo labai sudėtingomis sąlygomis – tėvo nepažinojo iki 15 metų amžiaus, mama ilgą laiką girtavo, vėliau atlikinėjo ilgametę laisvės atėmimo bausmę už nužudymą, todėl kaltinamoji su broliu augo internate, o paskui – pas močiutę, vėliau pati susidėjo su netinkamais draugais, padarė nusikalstamų veikų, už kurias atliko laisvės atėmimo bausmę ir stengiasi nebenusikalsti, gyventi padoriai ir rodyti tinkamą pavyzdį sūnui.

Kadangi kaltinamoji M. Š. kalta prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Greta kaltinamosios M. Š. prisipažinimo ir parodymų, jos kaltė dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

Iš 2023-08-13 tarnybinio pranešimo, dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad atvykusioms policijos pareigūnėms A. V., paaiškino, kad grįžo namo po išgertuvių su draugais neblaivi, namie sutiko savo dukrą M., tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu dukra kumščiais daugiau kaip 3 kartus trenkė jai į veidą, spardė kojomis. M. Š. paaiškino, kad susipyko su mama ir supykusi ją mušė, dėl kokių priežasčių mušė mamą, dėl girtumo rišliai paaiškinti negalėjo. A. R. paaiškino, kad atvykę nurodytu adresu pagal pranešimą pas sužalotą moterį, aptiko merginą, kuri mušė savo mamą; medikų vairuotojas nurodė, kad panaudodamas fizinę jėgą merginą nuplėšė nuo mamos ir ji išėjo į kitą kambarį, kol atvyko pareigūnai. (b.l.1-8)

Iš 2023-08-12 ROIK 0123000474874 matyti, kad 2023-08-12 22 val. 32 min., buvo skambinta į bendrą pagalbos centrą ir pranešta kad adresu (duomenys neskelbtini), prieš 1 min., namuose pranešėjos mamą sumušė kaimynai. Pranešė dukra, mamai reikia GMP. (b.l. 9)

Iš 2023-08-13 tarnybinio pranešimo, dėl įvykio aplinkybių matyti, kad 2023-08-12 apie 22 val. 33 min., policijos pareigūnės pagal gautą pranešimą nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje jau buvo GMP, kurios vairuotojas A. R. paaiškino, kad namuose yra agresyvi mergina, kuri mušė savo mamą. Kambaryje stovėjo, kaip vėliau nustatyta. M. Š., kuri rankose turėjo statybinį peiliuką ir įrėmusi sau jį į gerklę, grasino jog pasipjaus, jeigu pareigūnės neišeis lauk iš kambario. Pareigūnės, bendraudamos su mergina, priartėjo arčiau jos, nutaikė spec. priemonę - elektros šoką "tazer" į merginą ir pareikalavo padėti peiliuką ant žemės; ši jį numetė. Tuomet M. Š. buvo sulaikyta ir nuvesta į tarnybinį automobilį. Aiškinantis įvykio aplinkybes. buvo nustatyta, kad namuose buitinio konflikto metu M. Š. savo mamai A. V. daugiau kaip tris kartus kumščiais trenkė į veidą bei spardė kojomis, tokiais veiksmais sukeldama mamai fizinį skausmą. Įvykio vietoje buvę medikai paaiškino, kad jiems būnant mergina mušė mamą ir medikų vairuotojas sugriebęs dukrą ištempė į kitą kambarį, kol atvyko pareigūnai. A. V. įvykio vietoje elgėsi neadekvačiai, prašė nevežti niekur jos dukros, matėsi, kad yra akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, alkotesteriu jai buvo nustatytas 1,38 promilių girtumas. Su medikais M. Š. buvo nuvežta į Klaipėdos psichiatrijos ligoninę. Jai alkotesteriu buvo nustatytas 1,96 promilių girtumas, paguldyta į ligoninę stebėjimui dėl jos psichinės būsenos. (b.l. 10-12)

Iš įvykio vietos pažiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad įvykio vieta yra bute, adresu (duomenys neskelbtini), grumtynių požymių ar pėdsakų nerasta (b.l. 21-28).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2023-08-12 23.33 val., A. V. nustatytas 1,38 promilių neblaivumas. 2023-08-13 00.10 val., M. Š. nustatytas 1,96 promilių neblaivumas. (b.l. 29-31)

Iš 2023-10-25 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, darytas policijos pareigūnų "Body" kamera. Vaizdo įraše matyti, kaip atvykusias į įvykio vietą policijos pareigūnes pasitiko GMP darbuotojas, kuris nuvedė jas prie kambario durų, kurias atidarius, kambaryje matosi įtariamoji M. Š.. M. Š. verkdama ir laikydama peilį, nukreiptą į save, daug kartų prašo, kad pareigūnės išeitų iš kambario. M. Š. pasako, kad nori pabūti viena ir kad ji sau nieko nepasidarys. Pareigūnė prašo papasakoti, kas atsitiko. Toliau vaizdo įraše matosi, kaip pareigūnai bendrauja su M. Š., kuri pripažįsta, kad ne pirmą kartą mušė mamą, prieš tai pati paskambino 112. Po to matyti, kaip pareigūnės uždeda M. Š. antrankius ir visi išeina į kiemą. Po to matyti, kaip policijos pareigūnės bendrauja su A. V.. (b.l. 32-34)

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrima A. V.. Po jos kaire akimi matosi užklijuotas tvarstis, po kuriuo kraujuojanti žaizda, nosies viduryje matomas įdrėskimas, paraudimas, dešinėje kaktos pusėje didelis iškilęs guzas, šviesiai raudonos spalvos, aplink mėlynės, ant dešinės pusės žando matosi sukrešėjęs kraujas. (b.l. 35-42)

Iš specialisto išvados Nr. G 1079/2023 (03) matyti, kad A. V. padaryti sužalojimai ir jų lokalizacija: poodinė kraujosruva apie dešinę akį, veido odos nubrozdinimas (konkreti sritis nenurodyta), muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje (konkreti sritis nenurodyta). Visi sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, tai neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytos ne mažiau kaip dviejų trauminių kontaktų sritys: veidas ir galvos plaukuotoji dalis. Visi sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b.l. 50-51).

Iš nukentėjusiosios A. V. ikiteisminiame tyrime duotų parodymų nustatyta, kad 2023-08-12 apie 22.00 val., į namus adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivi dukra M.. Kur ji buvo ir iš kur grįžo, nežino. Grįžusi dukra pamatė, ją sumuštu veidu. Jį tą pačią dieną, eidama laiptais, prie savo namų, būdama neblaivi griuvo. Jos tikrai niekas nesumušė. M. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. M. buvo gerokai išgėrusi. Kai ji būna išgėrusi, ji būna labai agresyvi. M. kažkas užėjo ir ji puolė ją, sėdinčią ant kėdės. Sudavė delnu jai per veidą į dešiniąją pusę vieną kartą. Ji ją pastūmė nuo savęs, gindamasi. Tada M. ją nugriovė nuo kėdės ir jai gulint ant grindų, kojomis spardė į galvos sritį. Ji rankomis buvo užsidengusi veidą. Kaip tik tuo metu, kai M. jai spyrė, į kambarį įėjo GMP darbuotojai. Vairuotojas M. atitraukė nuo jos ir liepė jai eiti į kambarį. M. nusiramino ir nuėjo į kambarį. Kai jai M. sudavė į veidą, bei spyrė kojomis skaudėjo. Skausmą tuo momentu jei vertintų skalėje nuo 1 iki 10, tai sakytų gal kokie du balai. Skaudėjo tik tuo momentu, paskui pagulėjo ir skausmo nebejautė. Kai ji gulėjo ant grindų, dukra jai kojomis spyrė du ar tris kartus. Po to, kai M. jai sudavė ranka ir spardė kojomis, po dešine akimi jai buvo kraujosruva. Atvykus GMP medikams, jie iškvietė policijos pareigūnus. Po apžiūros su medikais vykti ji atsisakė. Po to, kai ją sumušė M., daugiau į medikus nesikreipė. M. jos atsiprašė, labai gailėjosi dėl to kas nutiko, pyksta pati ant savęs, kad taip pasielgė. Ji dukrai atleido, pretenzijų jai neturi, civilinio ieškinio dukrai nereiškia. (b.l. 54-57)

Iš liudytojo E. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2023-08-12 22.33 val., jam dirbant greitosios medicinos pagalbos vairuotoju kartu su slaugos specialiste S. V., iš bendro pagalbos centro, gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), yra sumušta moteris. Nuvykus į įvykio vietą, nukentėjusiąją A. V. rado sėdinčią virtuvėje. Specialistė pasišviesdama žibintuvėliu, nes virtuvėje nebuvo šviesos, pradėjo apžiūrinėti A. V. žaizdas ant veido. Buvo matomas kairės veido pusės nubrozdinimas su pakraujavimu, žaizda virš kairiojo antakio arba prakirsta vieta. Jis nuėjo į koridorių pabandyti įjungti elektrą gyvenamosiose patalpose. Jam stovint koridoriuje, iš kito kambario išėjo A. V. dukra M. Š., kuri nuėjo tiesiai į virtuvę. Už kelių sekundžių išgirdo triukšmą, M. Š. sakomus žodžius ,,jis tave primuš", ,,tu jį šmeiži" ir pan., girdėjosi duslus smūgių garsas. E. R. suprato, kad M. Š. muša A. V.. Atbėgęs į virtuvę, jis pamatė, kad M. Š. dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip tris kartus, smogė A. V. veidą. Jis, stovėdamas už M. Š. nugaros, rankomis sugriebė ją už rankų ir atitraukė M. Š. nuo motinos, bet ji ir tempiama šalin nuo motinos dar spėjo vieną kartą įspirti jai į krūtinę. Po to jis nutempė M. Š. į jos kambarį, kur ją ten uždarė ir laikė duris uždarytas, kol atvyks policijos pareigūnai. Iki kol atvyko pareigūnai (b.l. 68-70).

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-7/2024, matyti, kad M. Š. jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu ji lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jai nustatytas: psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija, bei lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai, dėl psichikos būsenos, ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. M. Š. šiuo metu nustatoma diagnozė: lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai, dėl ko ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, ikiteisminiame tyrime ir teisme. M. Š. nusikalstamos veikos metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. M. Š. priverčiamųjų medicinos priemonių taikyti nereikia. Su ja gali būti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, ji gali būti apklausima teisme ir teisiama. (b.l. 125-131).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad yra įrodyta, jog kaltinamoji M. Š., smurtaudama prieš savo šeimos narį – motiną A. V., nežymiai ją sužalojo. Greta kaltinamosios prisipažinimo ir parodymų, jos kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais. Specialisto išvada ir bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokia kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamosios M. Š. gynėjas advokatas teismo posėdžio metu prašė jos atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti jai susitaikius su nukentėjusiąja.

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nors nukentėjusioji A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog su kaltinamąja M. Š. susitaikė, tačiau kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė būdama recidyvistė, neišnykus teistumui. Kaltinamoji anksčiau teista tris kartus, realią bausmę – laisvės atėmimą atliko neseniai. Teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, mano, jog šiuo konkrečiu atveju nėra visų BK 38 straipsnyje numatytų pagrindų bei teismo įsitikinimo, kad likusi nenubausta ši kaltinamoji tvirtai laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, institutas jos atžvilgiu negali būti taikomas.

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji M. Š. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – motiną. Kaltinamoji yra teista, teistumas neišnykęs, per pastaruosius penkis metus bausta administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjusi. Kaltinamoji yra jauno amžiaus, dirbanti, išsituokusi, turi du nepilnamečius vaikus, vieną augina pati, kitam teikia išlaikymą. Nuo 2012 m. rugsėjo 20 d. iki 2012 m. spalio 30 d. lankėsi Klaipėdos psichikos sveikatos centre, kur jai diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu. 2022 m. rugpjūčio 12 d. buvo konsultuota VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filiale, kur jai diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, ūminė intoksikacija, F60.2 asocialaus tipo asmenybės sutrikimas. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte nustatyta, kad jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu ji lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jai nustatytas: psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija bei lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai, dėl psichikos būsenos ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Kaltinamosios M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog kaltinamoji nusikaltimą padarė būdama recidyvistė ir apsvaigusi nuo alkoholio, nes tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 9 punktas ir 13 punktas).

Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, nustatytą jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis bausmės kaip valstybinės prievartos priemonės tikslais ir paskirtimi, nusprendžia kaltinamajai paskirti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis), jos dydį nustatant mažesnį nei apskaičiuotas bausmės vidurkis.

Kadangi yra visos sąlygos BK 641 straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, jai skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad M. Š. anksčiau teista, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, taip pat į tai, jog kaltinamoji yra jauno amžiaus, po šio įvykio stengiasi pasikeisti, nebedaryti klaidų, susirado darbą, turi du nepilnamečius vaikus, vienam iš jų teikia išlaikymą, kitą stengiasi išlaikyti ir auginti pati; taip pat teismas atsižvelgia į byloje nustatytą visumą aplinkybių, nusakančių sudėtingas kaltinamosios brandos ir santykių su motina aplinkybes, tai, kad nukentėjusioji ilgą laiką piktnaudžiavo alkoholiu, dėl to, būdama kaltinamosios motina, ilgą laiką jos net neauginusi ir vedusi itin socialiai nepriimtiną gyvenimo būdą, tuo neigiamai paveikė savo dukters asmenybės formavimąsi; ir šiuo atveju nukentėjusioji taip pat buvo neblaivi, kaip tvirtina kaltinamoji, provokavo ją nepagrįstais priekaištais. Šių kaltinamosios asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma lemia teismo įsitikinimą, kad geriausiai ir tvariausiai bausmės tikslai jos atžvilgiu gali būti pasiekti atidedant jai paskirtos bausmės vykdymą, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau nustatant tikslingus ir galinčius taisomai paveikti jos elgesį įpareigojimus - dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 10 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti ją laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu M. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 6 ir 10 punktais M. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją devynis mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje, išklausant visą vieną jos ciklą, ir uždraudžiant jai visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o po to panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.